Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ iš nuotekų dumblo pernai jau pasigamino beveik ketvirtadalį – 23 proc. įmonės veiklai reikalingos elektros energijos, o siekdama apsisaugoti nuo elektros ir gamtinių dujų kainų šuolių, bendrovė iki 2032 m. ketina tapti nepriklausoma nuo išorinių energijos išteklių.
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ iš nuotekų dumblo pernai jau pasigamino beveik ketvirtadalį – 23 proc. įmonės veiklai reikalingos elektros energijos, o siekdama apsisaugoti nuo elektros ir gamtinių dujų kainų šuolių, bendrovė iki 2032 m. ketina tapti nepriklausoma nuo išorinių energijos išteklių.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Energijos išteklių kainų nestabilumas yra vienas didesnių iššūkių tokiai įmonei kaip „Vilniaus vandenys“, kurios svarią dalį sąnaudų sudaro būtent elektros kaštai. Turime nustatytus tarifo įsipareigojimus vartotojams, kartu privalome išlikti finansiškai tvaria įmone, kad galėtume palankiomis sąlygomis užsitikrinti finansavimą infrastruktūros modernizacijos projektams, itin svarbiems visam miestui ir juos įgyvendinti laiku, nes miestas nuolat auga ir poreikiai infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui nuolat didėja.
Todėl nuoseklios investicijos į atsinaujinančią energetiką ir energijos resursų diversifikavimą yra būtinybė. Sausio mėnesio pradžia yra iškalbingas pavyzdys, kai elektros energijos kainos šauna į viršų – dėl šalčio nulemtos padidėjusios paklausos, dėl apniukusio oro apribotos elektros gamybos iš saulės bei vėjo. Pasigamindami elektrą iš nuotekų dumblo šiandien galime jau ketvirtadaliu amortizuoti energijos sąnaudas“, – kalba Saulius Savickas, bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas.
Pasak S. Savicko, elektros energijos gamyba iš dumblo leidžia „Vilniaus vandenims“ amortizuoti elektros pabrangimą 23 procentais. Pavyzdžiui, brangiausią šiais metais – sausio 5 d., bendrovės pagaminama elektra padėjo bendrą elektros kainą sumažinti 15 ct / kWh, gruodžio mėnesį iš dumblo gaminama elektra vidutiniškai leido elektros kainą sumažinti 9 ct už kilovatvalandę.
„Vilniaus vandenys“ iki 2032 m. siekia tapti energetiškai nepriklausoma nuo išorinių energijos resursų įmone – visą veiklai reikalingą elektros bei šilumos energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių. Todėl rengiasi dar vienam reikšmingam investicijų etapui, išgaunant energiją iš nuotekų dumblo – diegiant monodeginimo įrenginius, nuotekų dumblas bus panaudotas dar efektyviau.
Su nauja technologija apsirūpins 38 proc. elektros poreikių
„Vilniaus vandenys“ savo didžiausioje Vilniaus nuotekų valykloje iš nuotekų dumblo jau dabar pasigamina beveik ketvirtadalį bendrovei per metus reikalingos elektros energijos – 12,5 mln. kWh iš reikiamų maždaug 55 mln. kWh. Bendrovė dar prieš dešimtmetį investavo apie 45,3 mln. eurų į specialius įrenginius, leidžiančius išnaudoti nuotekų dumblą elektros gamybai.
„Atlikome studiją ir vertiname galimybes naujam investicijų etapui – nuotekų valykloje pastatyti monodeginimo gamyklą, kurioje būtų deginimas dumblas, gaminama šilumos energija, kuri pakeis gamtines dujas ir bus gaminama elektros energija. Taigi, bus atsisakoma iškastinio kuro – gamtinių dujų, maksimaliai sumažinama CO2 emisija bei pasigaminama papildomai iki 15 proc. elektros energijos nuo viso įmonės poreikio. Įgyvendinę šį projektą užsitikrinsime 38 proc. metinio elektros poreikio. Preliminariai planuojame šį projektą įgyvendinti 2029 m. Jam reikės apie 90 mln. eurų investicijų – ieškome finansavimo įvairiose finansinėse priemonėse bei fonduose, kad investicijos į šią būtiną modernizaciją nebūtų perkeltos vartotojams“, – pasakoja S. Savickas.
Plečia saulės jėgainių pajėgumus
„Vilniaus vandenys“ lygiagrečiai investuoja ir į saulės parkų plėtrą, kad energijos resursai būtų kuo labiau diversifikuoti. Juose pagaminama 3 proc. visos bendrovei reikalingos elektros energijos.
Šiuo metu daugumą saulės jėgainių bendrovė stato ant jai priklausančių pastatų stogų. Tačiau vien tuo neapsiribojama – vystomi ir saulės elektrinių parkai ant žemės. Tokios elektrinės dabar veikia Šalčininkų nuotekų valykloje, Antavilių, Jankiškių, Žemųjų Panerių, Naujos Vilnios vandenvietėse. Į saulės elektrines pirmaisiais trimis etapais įmonė investavo 1,7 mln. Eur, dar dviem numatytiems etapams šiemet skirta 1,4 mln. Eur, o iki 2032 m. suplanuotos 9 mln. eurų investicijos.
„Mūsų saulės jėgainės šiuo metu įrengtos taip, kad visas elektros energijos kiekis iš karto sunaudojamas mūsų reikmėms. Bendrovė jau ruošiasi ir didesnei elektros energijos gamybai: prie saulės elektrinių statomi energiją kaupiantys įrenginiai. Pirmieji pradės veikti jau 2025 metais. Ateityje naujos jėgainės bus statomos iškart su energijos kaupikliais. Šiandien diegiame infrastruktūrą, kuri teigiamą naudą turės mažiausiai 30 ateinančių metų. Nėra abejonių, kad investicijos atsipirks ir bus pelningos“, – sako S. Savickas.
Planuoja atgauti šilumą iš nuotekų
„Vilniaus vandenys“ taip pat numato ir daugiau galimybių gamintis energiją iš nuotekų. Bendrovės planuose testuoti inovaciją – iš išvalytų nuotekų išgauti šilumos energiją ir ją naudoti šildymui ir karšto vandens gamybai. Šį projektą numatyta pilotuoti 2027-2028 m. kartu su „Vilniaus šilumos tinklais“.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (90,79 proc.), Vilniaus (4,06 proc.), Švenčionių (3,37 proc.) ir Šalčininkų (1,78 proc.) rajonų savivaldybės. Įmonės infrastruktūrą sudaro 1811 km vandentiekio tinklų ir 1530 km nuotekų tinklų, 153 vandentiekio siurblinės, 258 nuotekų siurblinės ir 6 nuotekų valyklos.
