Siekiant padidinti Lietuvoje pagaminamos žaliosios energijos kiekį, Baltijos jūroje iki 2030 m. iškils vėjo jėgainių parkas. Planuojama, kad 700 megavatų (MW) galios parkas pagamins maždaug 3 teravatvalandes (TWh) žalios elektros energijos per metus – tai užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Siekiant padidinti Lietuvoje pagaminamos žaliosios energijos kiekį, Baltijos jūroje iki 2030 m. iškils vėjo jėgainių parkas. Planuojama, kad 700 megavatų (MW) galios parkas pagamins maždaug 3 teravatvalandes (TWh) žalios elektros energijos per metus – tai užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Ką svarbu žinoti apie vėjo jėgainių parko statybas?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Anot „Klaipėda ID“ talentų projektų vadovės Jurgitos Raišytės, šio projekto įgyvendinimas neabejotinai turės reikšmingą poveikį Klaipėdos miesto ir viso vakarų regiono darbo rinkai.
„Projekto pradžioje bus reikalingos žinios ir specialistai, kurių Lietuvoje dar neturime – atvykę užsienio ekspertai pasidalins savo turima patirtimi, įgūdžiais bei apmokys mūsų šalies specialistus ir taip bus sudarytos galimybės plėtrai mūsų regione“, – sako J. Raišytė.
Vėjo jėgainių parko statybos turės teigiamos įtakos ir pajūrio regiono verslui. „Klaipėda ID“ talentų projektų vadovės teigimu, viso projekto metu iš užsienio atvykę specialistai dirbs ir gyvens Klaipėdoje, todėl bus reikalingi gyvenami būstai bei kita infrastruktūra.
Pernai vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino 1,51 TWh elektros energijos – 11 proc. daugiau nei 2021 m., kai buvo pagaminta 1,35 TWh. 2022 m. vėjo elektrinėse pagaminta elektros energija sudarė 1,35 proc. galutinio Lietuvos suvartojamo kiekio.
„Šiuo metu elektra iš jūrinio vėjo Lietuvoje negaminama, todėl naujai statomas vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje ypač prisidės prie didesnio atsinaujinančios elektros energijos pagaminamo kiekio. Projektas leis toliau didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje ir galutiniame energijos suvartojimo balanse, taip mažinant priklausomybę nuo elektros energijos importo ir didinant vietinės elektros energijos gamybos pajėgumus“, – sako „Ignitis renewables“, kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“ plėtojančios pirmąjį 700 MW vėjo jėgainių parką, komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.
Pasak jo, didelis dėmesys skiriamas socialinei ir ekonominei pajūrio bendruomenių transformacijai: investuojama į vietinę socialinę infrastruktūrą, kuriamos aukštos kvalifikacijos darbo vietos, plėtojamos konkurencingos vietinės tiekimo grandinės.
Tvari elektros energija
Naujo vėjo jėgainių parko statybos – didelis žingsnis Lietuvai. Jūrinio vėjo parko pagaminama žalioji energija prisidės prie tvaresnės veiklos.
„Vėjo energetika pažangumu ir sparčiu technologiniu progresu išsiskiria iš kitų atsinaujinančios elektros energijos rūšių – iš vėjo pagaminta energija mažina oro taršą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo, padeda užtikrinti energetinį saugumą bei sumažinti kuro importą“, – sako P. Kalmantas.
Jis pažymi, kad nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti iki 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Todėl, norint pasiekti šiuos rodiklius, vėjo energetikos, ypač jūrinės, vaidmuo vis stiprės.
Augs specialistų poreikis
Kartu su projekto įgyvendinimu atnešamos ne tik energetikos naujovės, bet ir verslo plėtros galimybės. Anot J. Raišytės, verslai domisi, kaip galėtų prisidėti prie statybų įgyvendinimo bei kokiems pokyčiams rinkoje reikia ruoštis.
„Vienas svarbiausių klausimų – talentų paruošimas. Verslai domisi, kokios žinios ir įgūdžiai bus reikalingi. Verslo bendruomenės vaidmuo šio projekto įgyvendinime itin svarbus – bendradarbiavimas jūrų vėjo projekto kontekste sukurs daugiau naudos ne tik privačiojo sektoriaus verslams, ugdymo institucijoms, viešosioms įstaigoms, bet ir investuotojams, talentams ir specialistams“, – tvirtina J. Raišytė.
Pasak jos, projekto eigoje bus sukurta šimtai naujų darbo vietų. Visų statybų etapų metu dirbantys specialistai vakarų regione dirbs ne vienerius metus, o per kelis eksploatacijos dešimtmečius užaugs ir keisis kelios darbuotojų kartos. Todėl ateityje jūrų vėjo jėgainių ir energetikos specialistų pajūryje ir Lietuvoje daugės.
„Klaipėdos aukštosios ir profesinės mokyklos šio projekto specialistų rengimui ruošiasi jau dabar. Svarbu žinoti, kad jūrų vėjo jėgainių eksploatavimo laikotarpis gali siekti ir kelis dešimtmečius, todėl specialistų reikės nuolat. Tad ir naujų studijų programų atsiradimas – neišvengiamas“, – sako „Klaipėda ID“ talentų projektų vadovė.
Pašnekovės teigimu, Klaipėdos miesto ir vakarų Lietuvos regiono aukštosios ir profesinės mokyklos turi visas galimybes įsilieti į šio projekto įgyvendinimą ir adaptuodamos jau esamas studijų programas.
„Švietimui tai neeilinė galimybė įsteigti jūrų vėjo jėgainių arba energetikos sektoriaus specialistų rengimo kompetencijų centrą, pritraukti į miestą kuo daugiau studentų, lektorių ir dėstytojų. Taip pat pasikviesti europinio lygio profesionalus“, – teigia J. Raišytė.
