Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda unikalius 1 MW eksperimentinės baterijos ir šiluminės energijos kaupimo sistemos bandymus. Šie hibridinės sistemos testai yra svarbūs vykstant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
„Litgrid“ 1 MW baterija / „Litgrid“ nuotr.
„Tikslingai žengiame energetikos transformacijos link, kuomet 100 proc. elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tokioje elektros sistemoje įvairių energijos formų kaupimo įrenginiai suvaidins svarbų vaidmenį. Tikiu, kad šie unikalūs mūsų baterijos ir universiteto šiluminio kaupiklio bandymai suteiks vertingų žinių mokslo bendruomenei, verslui ir šalies energetikos sistemai, o kartu leis studentams įgyti realios patirties, itin vertingos žengiant į sparčiai besikeičiančią darbo rinką“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
„Vykstanti energetikos transformacija sąlygoja būtinybę integruoti įvairius energijos šaltinius į hibridines energijos tiekimo sistemas. Šis eksperimentas padės ne tik įsitikinti, kad jau sukurtos sistemos gali sėkmingai funkcionuoti, bet ir suteiks daug naujos informacijos, kuri bus panaudota tokių sistemų valdymo algoritmų tobulinimui”, – teigia Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto, Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas Saulius Gudžius.
„Litgrid“ ir KTU kaupiklius išmėgins keturiose skirtingose hibridinės sistemos demonstracijose. Hibridinė sistema sudaryta iš eksperimentinės 1 MW baterijos, saulės elektrinės, šilumos siurblio, šiluminio kaupiklio ir aušintuvų.
Pirmojoje demonstracijoje bus didinamas vietos saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos suvartojimas siekiant sumažinti ŠESD emisijas. Taip pat įvertinti, ar tokia saulės elektrinės ir kaupiklių sinergija leistų sumažinti ir optimizuoti elektros įvado tinkle dydį. Antrąja demonstracija norima išbandyti hibridinės sistemos veikimą imitacinėje rinkoje. Jos metu, atsižvelgiant į elektros energijos kainas, bus siekiama nustatyti optimalų, mažiausių kaštų darbo režimą, kuris, tam tikrais atvejais, galėtų atnešti ir pelno.
Trečiuoju bandymu mokslininkai ir „Litgrid“ ekspertai ištestuos kaupiklius norint įvertinti energetinės sistemos susibalansavimo galimybes. Bandymo metu planuojama iš anksto sudaryti specialų veikimo planą, kuris dienos eigoje keisis dėl nenumatytų aplinkybių. Ketvirtoji demonstracija skirta išsiaiškinti baterijų galimybes teikti automatinio ir rankinio balansavimo paslaugas.
Pernai rudenį „Litgrid“ ir KTU sutarė bendradarbiauti energijos kaupimo sistemų ir perdavimo tinklo valdymo srityse. Be šių inovatyvių baterijų bandymų, numatyta kurti ir tobulinti baterijų kaupimo sistemų suminio instaliuoto kiekio regione optimizavimo modelius, tirti akumuliatorių energijos kaupimo sistemų poveikį elektros energijos sistemos dinamikai, kurti didelių duomenų analizės ir dirbtiniu intelektu pagrįstus algoritmus ir programinius įrankius, skirtus nustatyti baterijų energijos kaupimo sistemų atnešamas naudas ir jų vertę.
Praėjusį pavasarį „Litgrid“ pakvietė mokslo ir verslo bendruomenes susipažinti su baterija ir ją išmėginti. 2022 m. vasarą pirmieji bandymą atliko „Ignitis gamyba“ kartu su Lietuvos energetikos institutu. Jis parodė, kad baterijų sistemos įgalintų Kauno hidroelektrinę teikti dažnio valdymo paslaugas. Šią vasarą 1 MW bateriją taip pat išmėgina atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir nepriklausomas paklausos telkėjas „FuseBox“.
„Litgrid“ 1 MW baterijos projektas sulaukė gausaus tarptautinio pripažinimo. Pernai jis laimėjo Niujorke vykusiame reitingų agentūros „S&P Global Ratings“ organizuotuose „Platts Global Energy Awards“ apdovanojimuose, „Proveržio tinkle“ (angl. Grid Edge) kategorijoje. 1 MW baterija taip pat buvo įvertinta didžiausiuose Europoje atsinaujinančios energetikos apdovanojimuose „The Smarter E Award“ – jai atiteko „Išskirtinio projekto“ kategorijos nugalėtojos titulas.