Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Joniškio rajone pradeda statyti Mūšos 330 kV skirstyklą. Sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais svarbi skirstykla kartu prisidės didinant elektros perdavimo tinklo patikimumą, tarpsisteminį pralaidumą su Švedija ir Latvija ir atsinaujinančių energijos išteklių integraciją.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Joniškio rajone pradeda statyti Mūšos 330 kV skirstyklą. Sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais svarbi skirstykla kartu prisidės didinant elektros perdavimo tinklo patikimumą, tarpsisteminį pralaidumą su Švedija ir Latvija ir atsinaujinančių energijos išteklių integraciją, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Elektros perdavimo linija / „Litgrid“ nuotr.
„Netoli istorinės Saulės mūšio vietos statoma Mūšos skirstykla reikšmingai prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės siekio. Naujoji skirstykla užtikrins patikimesnį elektros tiekimą Šiaurės Lietuvoje ir kartu bus svarbi energetinė elektros perdavimo tinklo arterija, jungianti Rytų ir Vakarų Lietuvą. Be to, ji leis padidinti tarpsisteminį pralaidumą su Švedija ir Latvija, o tai sudarys sąlygas pigesnės elektros energijos importui iš Skandinavijos valstybių ir elektros eksportui“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Paskutinį leidimą Gataučių seniūnijoje suplanuotos „Mūšos“ skirstyklos statybai bendrovė gavo rugpjūčio 28 d.
Naujosios skirstyklos „Mūša“ statybos projektas vyksta 3,69 ha plote ir yra sudarytas iš trijų etapų. Pirmuoju operatorė įrengs skirstyklos pamatus, vėliau sumontuos jungtuvų, skyriklių, matavimo transformatorių, viršįtampių ribotuvų ir kitą įrangą, būtiną skirstyklos veikimui.
Užbaigus statyti skirstyklą, bus pradėti antrojo ir trečiojo etapo darbai – 3,4 km ilgio 330 kV elektros oro linijos Jelgava–Šiauliai ir oro linijos atšakos į Telšius Joniškio rajono savivaldybėje rekonstrukcija, taip pat oro linijų prijungimas prie naujosios skirstyklos.
Pastačius naują 330 kV skirstyklą „Mūša“ bus pagerintas tinklo patikimumas, nes ilgiausia elektros linijos atkarpa bus beveik tris kartus trumpesnė nei dabar. Šiuo metu teritorijoje yra T formos trijų linijų sujungimas, o bendras linijų ilgis siekia net 182 km. Vadinasi, atsiradus sutrikimui vienoje vietoje, atsijungtų visos trys linijos.
Be to, šiuo metu susijungimas yra kultūros paveldo teritorijoje – Saulės mūšio vietovėje. Todėl skirstykla bus perkelta šiauriau, o elektros linijos atvedamos apeinant kultūros paveldo apsaugos zoną.
Mūšos skirstykla yra reikšminga ne tik sinchronizacijai. Skaičiuojama, kad 2031-aisiais bendras Lietuvos elektros energijos suvartojimas augs 46 procentais ir pasieks 18,7 TWh. Siekdama atliepti augančius energijos poreikius, „Litgrid“ planuoja naują Rytų ir Vakarų Lietuvą jungiančią 330 kV elektros perdavimo liniją per Mūšos skirstyklą Darbėnai–Mūša–Panevėžys.
Ši linija bus svarbi jungiamoji grandis tarp Vakarų ir Rytų Lietuvos ir reikšmingai prisidės prie strateginių prioritetų – didesnės atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) ir jūrinių vėjo parkų integracijos, elektros perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir saugumo padidinimo.
Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 7 sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas ir Lietuvos izoliuoto darbo bandymas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis įvyks 2025 metais.
