Eksperimentuoti mėgstantis elektroninės muzikos kūrėjas Leonas Somovas veikiausiai net nesapnavo, kad jam teks sugroti „duetu“ su viena galingiausių gamtos stichijų – žaibu. Tokį įdomų instrumentą pagamino Kauno technikos kolegijos absolventas Justinas Kerševičius sukūręs Teslos ritę, o L. Somovas šį aparatą pasitelkė muzikos kūrybai.
Eksperimentuoti mėgstantis elektroninės muzikos kūrėjas Leonas Somovas veikiausiai net nesapnavo, kad jam teks sugroti „duetu“ su viena galingiausių gamtos stichijų – žaibu. Tokį įdomų instrumentą pagamino Kauno technikos kolegijos absolventas Justinas Kerševičius sukūręs Teslos ritę, o L. Somovas šį aparatą pasitelkė muzikos kūrybai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
KTK nuotr.
Šis J. Kerševičiaus sukurtas aparatas generuoja galingas aukštos įtampos elektros energijos kibirkštis – tikrus žaibus. Prijungus Teslos ritę prie muzikos instrumentų ar kompiuterio, gaunamas netikėtas garsas – tarsi „dainuotų“ pati elektra.
Nuo žaibo iki šviesoforo – viskas tampa muzika
Sukurti muziką su Teslos ritės skleidžiamais žaibų garsais L. Somovui pasiūlė Kauno technikos kolegijos (KTK) atstovai. Jie norėjo platesnei auditorijai pristatyti kolegijos absolvento J. Kerševičiaus sukonstruotą Nikolo Teslos įrenginį. Muzikantas sako, jog tokio muzikavimo idėja jam nei iš tolo nepasirodė keista – atvirkščiai – įkvėpė ir sužavėjo.
„Daug dalykų, kurie susiję su technologijomis, mane labai įkvepia. Suintrigavo neįprastas formatas bei pačio išradimo keliami iššūkiai“, – sako muzikos kūrėjas.
O kaip skamba žaibas? „Kai žaibas trenkia, jis skleidžia garsą, kuris turi tam tikrą natą. Žaibai groja labai garsiai, tai galinga jėga, kuri yra stipresnė už mus, gal net šiek tiek gąsdinanti. Bet kai išmoksti valdyti žaibą – jautiesi drąsesnis ir supranti, kad muzikavimas tampa ekstremalus. Teslos ritės dėka galima tiesiogine žodžio prasme groti žaibais“, – pasakoja muzikantas.
Kad ir kaip egzotiškai skambėtų, tokie muzikiniai eksperimentai L. Somovui – ne naujiena. Jo muzikoje galima išgirsti netikėčiausių „instrumentų“, pavyzdžiui, šviesoforą.
„Eksperimentuoti man patinka. Stengiuosi eksperimentuoti su aplinkos garsais, tokiais kaip šviesoforo pypsėjimas ar upės tekėjimas, ir juos įtraukti į savo kūrybą. Kartais nemuzikalūs mūsų kasdienės aplinkos garsai tampa muzikalūs, geri įkvėpimo šaltiniai ar net muzikinio kūrinio elementai“, – dalinasi L. Somovas.
Naujausias jo projektas nuskambės Vilniuje per Kultūros naktis birželio 16 dieną. Kūrėjas žada nustebinti muzika, kuri savaime save generuoja.
Teslos ritę sukonstravęs Justinas svajoja apie dar sudėtingesnę ir įspūdingesnę ritę
Netikėtumų dar galimai sulauksime ir iš Teslos ritę pagaminusio Kauno technikos kolegijos absolvento Justino Kerševičiaus. Jis sako ateityje norintis sukurti dar sudėtingesnę ritę.
„Pirmąją Teslos ritę gaminau savo baigiamajam darbui. Ji buvo mažesnė, paprastesnė. Vėliau savo malonumui sukūriau dar vieną, daug galingesnę ir įspūdingesnę ritę. Tuomet į mane kreipėsi Kauno technikos kolegija ir paklausė, gal norėčiau su ja sudalyvauti tokiame muzikiniame projekte“, – pasakoja J. Kerševičius.
Jis sako, kad L. Somovo naudotos Teslos ritės principas – toks pat kaip prieš 130 metų serbų inžinieriaus ir išradėjo Nikolo Teslos sukurto aparato. Skiriasi jos valdymas: anksčiau buvo naudojamas kibirkšties tarpas, o dabar – šiuolaikiniai tranzistoriai. Pats išradėjas svajojo savo ritę naudoti elektros perdavimui bevieliu būdu, tačiau šios idėjos nepavyko įgyvendinti. Tiesa, Teslos ritės buvo naudojamos kaip antenos radijo bangoms perduoti. Vargu, ar N. Tesla numanė, kad kažkada su jo išradimu bus muzikuojama. O Kauno technikos kolegija ketina J. Kerševičiaus sukurtą ritę ir toliau naudoti pažintinėms edukacijoms bei muzikavimui.
„Tokiems projektams reikia daug laiko ir nemažai pinigų, tad kol kas konkrečių planų nėra. Tačiau būtų smagu paimti tris ar keturias tokias rites ir su visomis groti vienu metu. Efektas būtų tiesiog įspūdingas“, – sako KTK absolventas.
Jo ritė gali sugeneruoti apie 2 metrų ilgio ir 2 mln. voltų įtampos žaibą. Bet inžinierius ateityje norėtų sukurti dar vieną – įdomesnę ritę.
„Dabar sukonstruota ritė yra tranzistorinė, o jos generuojami žaibai – banguoti. Dar yra lempinės ritės, kurios turi tokius įdomius tiesius žaibus. Tačiau šiuo metu sunku gauti visus reikiamus komponentus tam, kad galėtume išgauti įspūdingai didelius žaibus naudojant elektronines lempas. Tokį efektą galima išgauti ir naudojant tranzistorius, tačiau tai labai sudėtinga. Tolimesniuose planuose – pagaminti rezonansinę ritę, galinčią sukurti plazmos liepsną. Ji būtų ir pavojingesnė. Jeigu žmogus paliestų dabartinę mano ritę, žaibas nudegintų odą ir tiek. Bet jei paliestų plazmos liepsnos ritės sugeneruotą žaibą, gali ir labai sunkiai nukentėti“, – įspėja J. Kerševičius.
„Šis kūrinys ir kiti mano planuose esantys kūriniai atskleidžia elektronikos inžinerijos mokslų žavesį ir galimybę įgyvendinti savo drąsiausias idėjas“, – reziumuoja inžinierius.
