Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Kretingos rajone esančiuose Darbėnuose pradeda statyti 330 kV skirstyklą. Vakarų Lietuvos ateities energetikos centru laikoma skirstykla padidins Lietuvos energetinį saugumą, komercinės prekybos galimybes ir reikšmingai prisidės prie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos augimo.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Kretingos rajone esančiuose Darbėnuose pradeda statyti 330 kV skirstyklą. Vakarų Lietuvos ateities energetikos centru laikoma skirstykla padidins Lietuvos energetinį saugumą, komercinės prekybos galimybes ir reikšmingai prisidės prie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos augimo, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Šis pasiruošimui sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais skirtas projektas leis į šalies elektros energetikos sistemą integruoti tarptautinę jūrinę jungtį su Lenkija „Harmony Link“ ir Vakarų Lietuvos elektros perdavimo linijomis po šalį paskirstyti 1400 MW galios jūrinio vėjo parkų pagamintą elektrą.
„Darbėnai – Lietuvai ir mūsų partneriams svarbus energetinis mazgas. Čia statoma unikaliai suprojektuota skirstykla tiesiogiai siejama su itin reikšmingais energetikos projektais – „Harmony Link“ jungtimi ir jūrinio vėjo parkais.
Darbėnai yra pirmasis taškas, į kurį sutekės didžiuliai kiekiai energijos, reikalingi padengti šalies ir regiono elektros poreikius. Iš Darbėnų elektros energija kelionę tęs Vakarų Lietuvos elektros perdavimo linijomis į šalies centrą, galės būti toliau eksportuojama į aplinkines šalis“, – teigia Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Skirstyklos statybą leidžiantį dokumentą operatorė gavo birželio viduryje.
Šis skirstykla išskirtinė tuo, kad joje planuojama jungti net trijų skirtingų paskirčių elektros linijas – jūrinio ir antžeminio vėjo jėgainių linijas, taip pat jūrinę jungtį „Harmony Link“.
Darbėnų skirstykloje taip pat bus įrengta 700 MW galios jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ keitiklių stotis. Tai bus trečioji keitiklių stotis šalyje. Pirmoji keitiklių stotis tarptautinės jungties su Švedija „NordBalt“ yra Klaipėdoje, o antroji tarptautinės jungties su Lenkija „LitPol Link“ – Alytuje.
Nuo Darbėnų iki Lenkijos Žarnowiecų pastotės nutiestas 330 km ilgio jūrinis „Harmony Link“ kabelis sudarys sąlygas lanksčiau reaguoti į padėti elektros rinkoje. Esant poreikiui, apsirūpinti reikia elektros energija, o turint jos perteklių – eksportuoti.
Prie Darbėnų skirstyklos bus prijungtos ir didelį energetinį potencialą turinčios jūrinio vėjo elektrinės. Apie 30 km nuo Palangos kranto nutolusios jėgainės bus statomos dviem etapais, kurių abiejų galia sieks po 700 MW.
Darbėnų skirstykla taip pat bus naujai statomo Vakarų Lietuvos 330 kV elektros perdavimo linijų greitkelio pradinis taškas. Šis koridorius drieksis nuo Darbėnų iki pat Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, iš viso daugiau nei 350 km, ir bus naudojamas paskirstyti elektros energijos srautus iš Vakarų Lietuvos, kurioje sparčiai vystoma atsinaujinanti energetika, ir Rytų Lietuvos, kur labiausiai auga elektros vartojimas.
Darbėnų skirstykla prisidės ir prie žemyninių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros. Joje bus prijungta 330 kV elektros perdavimo linija Darbėnai–Bitėnai, o ateityje įrengus 110 kV skirstyklą į perdavimo tinklą bus galima integruoti daugiau žemyninės žaliosios vietinės generacijos.
Elektros perdavimo tinklo patikimumą padidins ir darbai, numatyti į šiaurės rytus nuo Darbėnų. Ketinama nutiesti 330 kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Mūša (iki 2033 m.), Mūša–Panevėžys (2032 m.), išplėsti Varduvos skirstyklą į transformatorių pastotę (2033 m.). Kai „Litgrid“ komanda įgyvendins šiuos projektus, elektros galios srautai bus tolygiai paskirstomi ne tik iš vakarų į rytus, iš vakarų į pietus, bet ir kryptimi šiaurė–pietūs. Tai sustiprins Lietuvos elektros perdavimo sistemą, dar labiau padidins jos atsparumą trikdžiams.
Darbėnų skirstyklos statybą užbaigti planuojama iki 2025 metų.
Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 6 sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 metais.
