„Agrokoncerno“ įmonių grupė ypatingą dėmesį skiria perspektyviems ateities projektams, padedantiems spręsti maisto trūkumo problemas ir užtikrinti kokybiškos produkcijos gamybą. Viena iš krypčių – stambių gyvulininkystės ūkių automatizavimas.
„Agrokoncerno“ įmonių grupė ypatingą dėmesį skiria perspektyviems ateities projektams, padedantiems spręsti maisto trūkumo problemas ir užtikrinti kokybiškos produkcijos gamybą. Viena iš krypčių – stambių gyvulininkystės ūkių automatizavimas. Ūkių valdymui ir aptarnavimui pasitelkus šiuolaikines technologijas galima pasiekti didesnį efektyvumą ir produktyvumą, užtikrinti geriau stebimą ir valdomą gyvulių sveikatą, mažesnes darbo sąnaudas, tvaresnę veiklą ir didesnį pelningumą.
Diskusijos dalyviai
Ateities ūkiai – jau Lietuvoje
Pernai „Agrokoncerno“ įmonių grupė pradėjo vystyti modernių ateities fermų projektą. Planuojama, kad fermose bus auginama apie 3 tūkstančius melžiamų karvių. Ūkiuose diegiamos modernios technologijos – investuojama į automatizuotas sistemas, specialius nemalonų kvapą sulaikančius filtrus. Lazeriais bus tiriama pieno kokybė ir gyvulių sveikata. Netoliese iškils biometano dujų gamybos jėgainės.
Įmonės „Žemės ūkio inovacijų centras” direktoriaus pavaduotojas gyvulininkystei Deividas Medžiuolis prognozuoja, kad jau po kelių metų Lietuvoje bus „Agrokoncerno“ įmonių grupės automatizuotas ūkis, kuriame šiuolaikinėmis technologijomis gyvulininkystėje susidomėjusiems žmonėms bus galima parodyti, kaip atrodo ateities gyvulininkystė, kaip gali būti organizuojami darbai.
Modernių ūkių valdymas – telefone įdiegtomis programomis
Pasak D. Medžiuolio, moderniuose gyvulininkystės ūkiuose automatizavimas pasiekė tokį lygį, kad darbus galima valdyti nuotoliu, naudojant mobiliajame telefone įdiegtas programas.
„Nereikia eiti, ieškoti, vartyti dokumentų. Užtenka išmanaus telefono. Su programomis per nuotolį valdai mikroklimatą, apšvietimą, darbų eigą, kitus technologinius procesus. Šių dienų jaunimas galvoja, kad fermose vis dar dirbama su šakėmis. Realiai žmonių fizinio darbo yra vis mažiau“, – apie pokyčius gyvulininkystės ūkiuose kalba D. Medžiuolis.
Anot pašnekovo, didžiausias šiuolaikinių fermų iššūkis – padaryti fermos procesus valdomus ir nuspėjamus, kad iš anksto būtų žinomi algoritmai, nebūtų stresinių situacijų.
„Realiu laiku lazeriu yra atliekami pieno kokybės tyrimai, o iš pieno kokybės žinai, kokių ligų tikėtis. Savo ūkiuose jau pradedame atlikti šiuos tyrimus – karvei atėjus į melžimo aikštelę, iškart matome jos pieno kokybę“, – pasakoja žemės ūkio inovacijų ekspertas.
Jis atskleidžia, kad užsukus į tokią fermą gali nerasti nei vieno žmogaus – daugumą procesų automatizavus, didžioji jų dalis yra valdoma nuotoliniu būdu.
„Pamatę per kameras, kad yra, pavyzdžiui, yra šėrimo neatitikimai, galime pasitikrinti telefone, nustatyti normas, padidinti ar sumažinti. Taip pat galima koreguoti pašarų pristūmimo roboto užduotis. Žmogui lieka tik priimti tinkamus sprendimus“, – šiuolaikinių technologijų galimybėmis džiaugiasi D. Medžiuolis.
Visa informacija apie gyvulio sveikatą – vienoje vietoje
Viena iš modernaus gyvulininkystės ūkio svarbių dalių – bandos valdymo programa. UAB „DeLaval” generalinis direktorius Albinas Šulinskas, dalyvaujantis pirmųjų stambių modernių gyvulininkystės ūkių projektavime ir įrengime, pasakoja, kad diegdami bandos valdymo programą ar planuodami technologinius fermos sprendimus, pirmiausiai įsiklauso į būsimoje fermoje dirbsiančių žmonių lūkesčius.
„Visa apimanti bandos valdymo programa paprastai yra instaliuojama kompiuteryje, planšetėje ar išmaniajame telefone. Priėjęs prie be kurio gyvulio fermos vadovas žino, kokia gyvulio būsena, laktacijos stadija, galimos problemos, kokius veiksmus reiktų atlikti. Neatsitraukiant nuo gyvulio iš karto įvedami duomenys į bandos valdymo programą, kuri sujungta su centriniu kompiuteriu ar tiesiogiai su debesų internetu“, – apie gyvulių sveikatos stebėjimo ir valdymo galimybes kalba A. Šulinskas.
Pasak jo, fermoje labai svarbus ne tik reprodukcijos stebėjimas ir valdymas, įvairių problemų su gyvuliais ir jų sveikata identifikavimas, bet ir nuo fizinio monotoniško darbo žmogų išlaisvinanti pagalbinė įranga – įvairūs selekciniai vartai, spenių apipurškimo ir pašaro pristūmimo robotai, leidžiantys taupyti resursus ir kelti produktyvumą.
Galvijų pergrupavimas – dviem mygtuko paspaudimais
Anot D. Medžiuolio, valdant apie penkiasdešimties karvių ūkį, gyvulių pervedimas nereikalauja didelio darbo, bet jeigu kalbame apie ūkį su septyniais tūkstančiais gyvulių, kiekvieną dieną jų reikia pervesti apie šimtą, tai tikrai yra sudėtinga.
„Pasitelkus selekcinius vartus galima sudaryti sąrašą, paspausti du mygtukus, ir tie gyvuliai pateks tik kur priskirta. Taip kasdien sutaupome mažiausiai tris–keturias valandas žmogaus darbo“, – apie žmogiškųjų resursų taupymą kalba D. Medžiuolis.
Papildydamas kolegą, A. Šulinskas atkreipia dėmesį, kad planuojant šiuolaikinę stambią fermą svarbu numatyti tinkamą selekcinių vartų skaičių, jų pozicionavimą, grįžimo tako optimizavimą, užtikrinti stabilų, gerą srautą, kad gyvulių judėjimas nestabdytų pačio melžimo proceso ir būtų maksimaliai išnaudojamas našumas.
Investuojant svarbus strateginis mąstymas
D. Medžiuolis pasakoja, kad, pavyzdžiui, JAV beveik nelikę mažų ūkių, investuojama į didelio našumo gyvulių srautų valdymą. Ūkių stambėjimo tendencija fiksuojama visame pasaulyje, todėl svarbu į tai atsižvelgti planuojant ateitį. Jam pritaria ir A. Šulinskas, pasidalindamas pavyzdžiu, kad šiandien jau ir šešiasdešimties melžiamų karvių ūkiuose naudojami pašaro pristūmimo ir melžimo robotai. Investuoti patariama ne į tai, kas yra šiandien, koks gyvulių skaičius, reikia matyti viziją, galvoti apie ateities planus.
Vertinant automatizavimo naudą svarbu atsižvelgti ir į būsimą žmogiškųjų resursų taupymą.
„Manau, kad visi skaičiuojame savo laiką, geras tinginys visada ras, kaip viską padaryti greičiau ir lengviau. Geras ūkininkas turėtų nebedaryti darbų, kuriuos galima automatizuoti“, – apie technologijų suteikiamas galimybes taupyti žmogiškuosius išteklius šypsodamasis kalba D. Medžiuolis.
