Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo dirbtinio intelekto ir sensorių technologijų, galinčių prisidėti prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros šalyje, bandymus. Jų metu prie oro linijų įdiegti specialūs prietaisai matuoja oro sąlygas ir prognozuoja galimą linijų pralaidumą. Tikimasi, kad ši technologija ateityje leis per tas pačias elektros oro linijas perduoti maždaug 30 proc. daugiau vėjo ir saulės elektros energijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Moderni kintamo pralaidumo technologija pirmą kartą Baltijos šalyse įrengta Vakarų Lietuvoje šiuo metu daug apkrautoje 110 kV linijoje, jungiančioje transformatorines Palangoje ir Vydmantuose.
Speciali ant linijos atramų įtvirtinta įranga seka oro temperatūrą, vėjo kryptį, vėjo greitį, saulės stiprumą, oro drėgmę ir oro linijos temperatūrą. Surinkta informacija naudojama nuolatiniam oro linijos pralaidumo skaičiavimo modelio tobulinimui.
„Technologija paremta matematiniu modeliu, kuris įvertina įvairiapusį aplinkos poveikį oro linijų pralaidumui. Naudodama meteorologinius duomenis, sistema prognozuoja ateinančios valandos ir ateinančios dienos linijų pralaidumą. Žinodami tokią informaciją, galime prijungti daugiau saulės ir vėjo elektrinių prie tinklo. Skaičiuojama, kad taikant kintamo linijos pralaidumo technologiją linijomis galima perduoti iki trečdalio daugiau elektros energijos. Be to, sensoriai realiu laiku rodo ir momentinį pralaidumą, tai yra, kiek elektros energijos gali tekėti elektros linija, laidininko temperatūrą, taigi galime geriau įvertinti skirtingų oro linijų būklę“, – sako Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Rugsėjį „Litgrid“ komandos pradėtas bandymas truks iki kitų metų rugsėjo pabaigos, kad būtų galima įvertinti technologijos galimybes visais metų laikais. Pirmieji rezultatai bus analizuojami gruodį.
Pasak L. Varanavičiaus, jei įdiegtas technologinis sprendimas pasiteisins, planuojama kintamojo pralaidumo įrangą pagal poreikį naudoti ir kitose linijose.
Šią inovaciją „Litgrid“ įgyvendina su Slovėnijos ir Austrijos kompanijomis „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie GmbH“. Projekto vertė siekia 160 tūkst. Eur.
Kintamo pralaidumo technologijos bandymai Lietuvoje itin svarbūs vykstant atsinaujinančios energetikos bumui.
„Bendradarbiaudami su dešimtimis investuotojų, norinčių statyti vėjo ir saulės elektrines, nuolat ieškome sprendimų kaip padėti jiems įgyvendinti atsinaujinančių energijos išteklių projektus ir taip stiprinti vietinę elektros gamybą. Šiuo metu įgyvendiname stambius infrastruktūros gerinimo projektus, ateityje padėsiančius į tinklą integruoti daugiau saulės ir vėjo jėgainių. Paraleliai ieškome sprendimų, kaip atliepti atsinaujinančių energijos išteklių proveržį šiandien. Kintamo linijos pralaidumo technologija yra vienas iš kelių. Siekiame greitai išbandyti šią inovaciją, kad galėtume ją pritaikyti ten, kur to reikės atsinaujinančios energijos plėtrai“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Perdavimo tinklui gerinti – 2 mlrd. Eur investicijos
Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių instaliuota galia šiuo metu yra 1223 MW ir sudaro trečdalį viso šalyje esančio elektros gamybos pajėgumo.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, iki 2030 metų atsinaujinančių energijos išteklių instaliuota galia Lietuvoje augs daugiau nei 7 kartus ir sieks 9000 MW elektros energijos.
Siekiant integruoti šiuos gamybos pajėgumus, reikalingos didelės investicijos į elektros tinklą.
Per ateinančius 10 metų „Litgrid“ į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur. Prie atsinaujinančių išteklių plėtros prisidės ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektai.