Praėjusiais metais Lietuvos keliuose užfiksuota daugiau nei 700 tūkst. pažeidimų dėl greičio viršijimo ar transporto priemonės vairavimo be privalomosios techninės apžiūros ar civilinės atsakomybės draudimo. Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenys iš pažeidimų fiksavimo sistemų yra perduodami ir apdorojami Administracinių nusižengimų registre.
Praėjusiais metais Lietuvos keliuose užfiksuota daugiau nei 700 tūkst. pažeidimų dėl greičio viršijimo ar transporto priemonės vairavimo be privalomosios techninės apžiūros ar civilinės atsakomybės draudimo*. Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenys iš pažeidimų fiksavimo sistemų yra perduodami ir apdorojami Administracinių nusižengimų registre.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ateityje šios sistemos bus nuolat prižiūrimos ir atnaujinamos – tai rengiasi užtikrinti tarptautinė IT konsultacijų bendrovė „CGI Lithuania“. Su ja VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašė 3 metų trukmės, daugiau kaip 0,5 mln. Eur vertės sutartį dėl nuolatinės sistemos priežiūros ir atnaujinimo darbų.
„Per pastaruosius ketverius metus valstybinės reikšmės keliuose pažeidimų fiksavimo sistemų skaičius gerokai išaugo, nuo 50 iki 200. Šios sistemos per parą nuskaito apie 1 mln. transporto priemonių valstybinio numerio ženklų, kurie patikrinami Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sistemose. Nustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), duomenys perduodami į Administracinių nusižengimų registrą. Kad veiktų sklandžiai, sistemos turi būti nuolat prižiūrimos ir tobulinamos – to ir imamės po sutarties pasirašymo“, – sakė „CGI Lithuania“ vadovas Karolis Baltrušaitis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2021 metais šalies keliuose fiksuota 69 tūkst. atvejų, kai transporto priemonės nebuvo apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat daugiau nei 88 tūkst. transporto priemonių dalyvavo viešajame eisme be privalomosios techninės apžiūros, o už greičio viršijimą transporto priemonių savininkams (valdytojams) išsiųsta daugiau nei pusė milijono pranešimų.
„CGI Lithuania“ prižiūrima sistema keliuose fiksuoja ir perduoda ne tik minėtus duomenis: ji fiksuoja ir transporto priemonės svorį bei gabaritus, eismo srauto greitį bei intensyvumą, transporto priemonių rūšis ir maršrutus. Ateityje ji bus pritaikyta prižiūrėti naujai įsigaliojančių kelių ar kitų mokesčių mokėjimą. Anot K. Baltrušaičio, pažeidimų fiksavimo sistemos padeda ne tik užfiksuoti ir išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir pasitarnauja eismo intensyvumui įvertinti, planuoti kelių remontą, projektuoti kelius, taip pat kitų institucijų atliekamai kontrolei vykdyti.
„Išaugęs duomenų skaičius kelia naujus reikalavimus pažeidimų nustatymo kokybei, todėl tenka ieškoti inovatyvių sprendimų, kad šie duomenys būtų apdoroti per kuo trumpesnį laiką. Kol kas tai vienintelė tokio masto automatizuota duomenų apdorojimo sistema Lietuvoje. Mūsų komanda didžiuojasi dirbdama su šiuo projektu, kaip ir kitais svarbiais nacionaliniais projektais, pavyzdžiui, ES skaitmeninių COVID pažymėjimų tikrinimo programėlės sukūrimu“, – teigia „CGI Lithuania“ vadovas.
Nors panašių sistemų yra ir kitose šalyse, tačiau daugelio Europos valstybių naudojamos sistemos fiksuoja tik pavienių tipų pažeidimus, pavyzdžiui, vien draudimo arba vien techninės apžiūros informaciją. „Mūsų pažeidimų kontrolės sistema parodo, kad šiuolaikinių technologijų pagalba galima visiškai automatizuoti eismo patikros procesus. Manau, ši sistema potencialiai galėtų būti naudojama ir kitų sričių duomenims apdoroti ir pasitarnauti kitoms kontroliuojančioms institucijoms“, – sako „CGI Lithuania“ vadovas.
Daugiafunkcės pažeidimų kontrolės sistemos diegimo darbai prasidėjo dar 2017 metais, kai 3 punktuose – greitkelyje Vilnius–Kaunas ties Kauno mariomis, magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“ ruožas tarp Kalvarijos ir Lietuvos–Lenkijos sienos) bei magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (ties Jonava) 2019 m. buvo įrengta pirmoji minėta sistema (indukcinės kilpos, svorio davikliai, vaizdo kameros, gabaritų jutikliai). 2019 metais iš įrengtų daugiau nei 50 vidutinio greičio matavimo sistemų duomenys apie užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo yra perduodami į Administracinių nusižengimų registrą universaliąja sąsaja per daugiafunkcę pažeidimų kontrolės sistemą. Iki dabar įvairių duomenis kelių eismo saugumui užtikrinti fiksuojančių sistemų skaičius Lietuvoje viršijo 200. LAKD nuolat plečia pažeidimų fiksavimo sistemų tinklą.
* Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika, Lietuvos kelių policijos tarnyba.
