Lietuvių sukurtas ultravioletinių spindulių respiratorius ateityje gali padėti užkirsti kelią koronaviruso plitimui gydymo įstaigose. Įmonės „UVIRESO“ technologijų vadovo pareigas einantis Jonas Klimantavičius tikisi, jog sukurta apsauginė kaukė padės ir pervežant ar namuose gydant pacientus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apie šį gaminį bendrovės atstovas papasakojo LRT RADIJUI.
– Pone Klimantavičiau, sukūrėte ultravioletinių spindulių respiratorių. Papasakokite plačiau – kaip veikia ši apsauginė kaukė?
– Mūsų užduotis buvo sukurti ultravioletinių spindulių pagrindu veikiantį respiratorių, kuris užtikrintų pirminio šaltinio – sergančio paciento iškvepiamo oro – dezinfekavimą, kad toliau virusai nepasklistų aplinkoje. Pritaikėme ultravioletinių spindulių poveikį virusinėms dalelėms. Šie spinduliai paveikdami virusų DNR arba RNR struktūrą, Konkrečiai SARS-CoV-2 turi RNR struktūrą. Paveikus RNR struktūrą virusas nebetenka galimybės daugintis, prisijungdamas prie žmogaus organizmo, ir taip pasiekiama, kad virusas nebeturėtų galimybės plisti.
– Kaip atrodo šis respiratorius? Ar jis kuo nors skiriasi nuo mums jau įprasto medicininio respiratoriaus?
– Viena dalis yra kaukė, kuri yra dedama pacientui arba kitam žmogui ant veido. Tai yra įprastinė medicininė kaukė. Mes šiuo atveju naudojame „Intersurgical“ gaminamas Lietuvoje kaukes. Kita dalis yra dezinfekcinis prietaisas ar dezinfekcinė kamera. Tame prietaise yra ultravioletinė lempa, elektroninė schema, ventiliatorius ir visas oras, kurį iškvepia pacientas, per vamzdelį patenka į dezinfekcinę kamerą ir čia oras užtrunka tiek, kad būtų atliekama visiška dezinfekcija, pasiekiant 99,9 proc. viruso sunaikinimą. Prietaise taip pat sumontuoti akumuliatoriai, kurie užtikrina, kad prietaisas gali veikti autonomiškai iki vienos valandos.
– Ar patogu naudoti tokį respiratorių? Kiek jis užimta vietos?
Jeigu įsivaizduotumėte litro dydžio kavos darymo aparatą, tai tokio dydžio yra mūsų sukurtas prietaisas. Dezinfekcinis modulis jis yra 25 cm aukščio ir 12 cm skersmens. Pakabintas ant dirželio, tai kalbant apie techninę medicininę aplinką, jis gali būti pakabintas, pavyzdžiui, prie lovos.
– Kaip galima pritaikyti šį respiratorių? Ar tik gydymo įstaigose?
– Tą prototipą išbandėme patys. Kitas dalykas – jo panaudojimo galimybes išbandėme patikrinome Greitosios medicinos pagalbos stotyje ir ten buvo priimtas kaip potencialiai naudingas prietaisas. Galime galvoti ir apie kasdienį gyvenimą. Vienas iš iššūkių – pacientų, kurie užkrėsti pavojingais virusais, pervežimas. Tai čia yra potenciali pritaikymo sritis, ką mes esame pritaikę ir su greitosios medicinos pagalbos centru. Tam tikrų pacientų priežiūra namuose irgi gali būti sritis, kur tai gali būti pritaikyta, nes namuose, kurie nėra specifinė medicininė aplinka, gali būti reikalinga dezinfekcija, kad žmonės aplinkui neužsikrėstų.
– Kaip gimė idėja sukurti tokį ultravioletinių spindulių respiratorių?
– Mano žmona yra gydytoja, dirbanti vaikų ligoninėje, Santaros klinikose. Kovidas buvo labai arti, artimoje aplinkoje tarp gydytojų buvo susirgimų ir žinojome, kas vyksta ir kaip sunku tiems žmonėms. Iššūkis tikrai buvo neeilinis. Idėja atsirado tada, kai Nacionalinėje gynybos pramonės asociacijoje tarp keleto narių aptarėme pandeminę situaciją. Tada kolega iš kitos įmonės pasiūlė kurti dezinfekcinį prietaisą ir sudalyvavome hakatone ir pateikę savo idėją laimėjome.
– Kokia šio respiratoriaus ateitis? Kokia galėtų būti jo kaina?
– Galutinė rinkoje parduodamų prietaisų kaina priklauso ne tik nuo techninių komponentų kainos. Ji priklauso ir nuo to, kiek tenka išteklių įdėti į tokių prietaisų tikrinimą. Tai yra ne tūkstančiai. Tai yra dešimtys arba šimtai. Na, o jeigu kalbant apie tolimesnius darbus, kadangi prietaisas turėtų būti medicininėje rinkoje, tai reikėtų atlikti tyrimus ir sertifikavimus, kas yra privaloma medicininėje rinkoje skirtiems prietaisams.
Pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.