Klaipėdoje sukurtas inovatyvus elektrinis baržų stūmikas

Lietuvos jūrinio klasterio partneriai 2021-uosius palydi pristatydami įgyvendintą ambicingą projektą, liudijantį, kad Klaipėda tampa svarbiu žaliojo transporto technologijų plėtojimo centru. Čia sukurtas elektrinis baržų stūmikas įgalina pasiekti nulines CO₂ emisijas, o taip pat yra itin svarbus siekiant atgaivinti krovinių gabenimą Nemunu ir plėtoti šalyje žaliąsias transporto grandines, pranešė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

KMTP nuotr. / Klaipėdoje sukurtas inovatyvus elektrinis baržų stūmikas.

Prie Lietuvos jūrinio klasterio inicijuoto projekto, kuris skirtas Vidaus vandens kelių direkcijos nesavaeigės baržos stūmimui Nemunu, maršrutu Kaunas – Klaipėda – Kaunas, dirbo AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausančios UAB „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda. Technologinio sprendimo kūrimas truko apie pusmetį.

„Džiaugiamės galėdami plėsti savo žalių laivų portfelį. „Western Baltic Engineering“ inžinierių ir projektuotojų kompetencijos, patirtis, gebėjimas ją adaptuoti, o taip pat glaudus bendradarbiavimas su Jūrinio klasterio partneriais bei moderniausių technologijų tiekėjais viso proceso metu mus galiausiai atvedė į rezultatą, kuriuo išties galime didžiuotis: Klaipėdoje gimė naujas elektrinis laivas. Tikimės, kad iš brėžinių ir skaitmeninio formato jis jau greitai bus perkeltas į realią aplinką“, – kalbėjo UAB „Western Baltic Engineering“ direktorius Marius Arkušauskas.

Stūmiko projektas išsiskiria net keliais inovatyviais aspektais, kurie apima naudojamą švarią energiją, propulsijai pritaikytus sprendimus bei dizainą.

20–26 m ilgio baržų stūmikas turi 1,4 m grimzlę, kad būtų tinkamas plaukioti sekliuose vidaus vandenyse.

Pasroviui stumdamas krovinį esant 85 % variklio apkrovai laivas galės išvystyti apie 22 km/h greitį, o prieš srovę judėti apie 18 km/ h greičiu.

Propulsijai naudojama tik elektros energija gaunama iš baterijų, todėl toks laivas visiškai neteršia aplinkos. Naujos kartos stūmikas bus varomas dvejomis azimutinėmis kolonėlėmis, kurių elektros variklius ir visą reikiamą įrangą numatyta sumontuoti specialiuose konteineriuose bei išdėstyti laivo denyje.

Baterijų krovimas planuojamas dviejose stotelėse, kurios turėtų būti įrengtos Kaune ir Klaipėdoje.

Mažiau sunkvežimių ir taršos

Planuojama, kad elektrinių stūmikų plukdomomis baržomis Nemunu Lietuvoje būtų galima gabenti apie 200 tūkst. tonų krovinių per metus. Vienas toks laivas pritaikytas stumti iki 2 000 tonų sveriančiu kroviniu pakrautą baržą.

Įvertinat, kad vandens kelio Kaunas – Klaipėda – Kaunas atstumas yra apie 450 km, pasitelkus tokį žaliąjį transportą būtų eliminuota 5 580 tonų CO₂ per metus, nes greitkeliai nebebūtų taip stipriai apkrauti sunkiasvoriu transportu. Skaičiuojama, kad krovinius perkėlus ant baržų Nemune, greitkelyje sunkvežimių sumažėtų 10-čia tūkstančių.

Svarbus klasterizacijos vaidmuo

„Projektą inicijavome suprasdami Žaliojo kurso diktuojamų tikslų svarbą ir atliepdami Klaipėdos uosto brėžiamą žaliąją kryptį. Šio elektrinio laivo sukūrimas išties liudija aukštą mūsų verslo technologinį potencialą ir gebėjimus, tačiau vienu ar dviem inovatyviais sprendimais neapsiribojama. Drauge su klasterio nariais ir partneriais siekiame sukurti vieną pirmųjų žalių logistikos grandinių visoje Europoje“, – pažymėjo klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Ambicingas siekis neatsiejamas nuo stiprių partnerysčių formavimo. Lietuvos jūriniam klasteriui pavyko užtikrinti, kad elektrinio baržos stūmiko projekte jėgas sutelktų skirtingų industrijų bei sferų atstovai – laivų statytojai, sklandžius laivybos procesus Nemune siekianti užtikrinti Vidaus vandens kelių direkcija ir kompanija „Bega“, besispecializuojanti krovos srityje.

Tvarūs = konkurencingi

„Tai, ar kroviniai keliauja atsižvelgiant į Žaliojo kurso diktuojamus tikslus, mūsų klientams yra išties svarbu. Manevrinių geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, pagal kurią dyzeliniai šilumvežiai yra keičiami elektriniais robotizuotais lokomotyvais, vykdome jau nuo 2016-ųjų, tačiau įsitraukimas į pastarąjį projektą mūsų įmonę įgalina pasiekti dar ženklesnių rezultatų taršos mažinimo srityje. Logistikos grandinei tapus tvaresne, mes tampame labiau konkurencingi“, – akcentavo „Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Pernai specializuotas inžinerinis krovos kompanijos „Bega“ padalinys sukūrė autonominį elektrinį robotą-lokomotyvą, varomą įkraunama ličio-jonų baterija ir turintį nuosavą 4 kW galios saulės energijos jėgainę. Su pilnai įkrauta baterija robotas gali dirbti apie 24 valandas, baterijos įkrovimo laikas – iki 2 valandų. Elektrinio variklio galia – 80 kW, jo pakanka patraukti daugiau nei 20 pilnų vagonų, arba per 2 tūkst. tonų, – kalbėjo L. Rimkus.

– Jūrinio klasterio narių pastangomis pažangūs sprendimai jungiami į vientisą grandinę tam, kad neštų maksimalią naudą. „Panašu, kad mums su partneriais sekasi šito siekti – jau egzistuojančios inovacijos užtikrintų, kad Nemunu į Klaipėdą atkeliavę kroviniai logistikos grandine toliau judėtų ir būtų perkraunami tvariu būdu. Tas pats pasakytina ir apie krovinius, kurie iš Klaipėdos uosto keliautų vidaus vandenų gilyn į Lietuvą. Elektrinis laivas ir elektrinis lokomotyvas – tai tvaraus transporto simbiozė, kol kas neturinti pasaulyje analogų ir sukurta mūsų šalies inžinierių“.