Kaune Nemuno saloje kylantį mokslo muziejų „Mokslo salą“ pasiekė įspūdingų gabaritų inovatyvūs įrenginiai – dvi šalčio mašinos, kurios mokslo populiarinimui skirtas erdves aprūpins vėsuma.
Kaune Nemuno saloje kylantį mokslo muziejų „Mokslo salą“ pasiekė įspūdingų gabaritų inovatyvūs įrenginiai – dvi šalčio mašinos, kurios mokslo populiarinimui skirtas erdves aprūpins vėsuma, teigiama „Kauno energijos“ pranešime spaudai.
„Kauno energija“ / Į „Mokslo salą“ atkeliavo 30 tonų sveriančios šalčio mašinos
Įrenginiai sveria 30 tonų
Tai pirmasis tokios apimties į vėsumos tiekimo rinką žengiančios bendrovės „Kauno energija“ projektas.
„Mokslo salai“, kurios plotas siekia 11,5 tūkst. kv. metrų, vėsumą gamins absorbciniai šilumos siurbliai, dar vadinami šalčio mašinomis. Naudojant šią inovatyvią ir Lietuvoje dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią technologiją, gana sudėtingo technologinio proceso metu, iš šilumos tinklų termofikacinio vandens šilumos energija paverčiama vėsuma.
Dviejų šaldymo mašinų, kurių bendra galia 1576 kW, kelionė į Lietuvą užtruko keletą mėnesių. 30 tonų sveriantys įrenginiai atplaukė į Klaipėdos jūrų uostą, iš kurio sausumos keliu saugiai atvežti į Kauną. „Mokslo saloje“, kurios atidarymas numatytas 2022 m., jau yra įrengti vėsumos sistemai reikalingi aušintuvai, bus įrengtas šilumos punktas.
„Mokslo saloje“ bus įrengtos ko gero galingiausios šiuo metu šalčio mašinos Lietuvoje. Vėsumai gaminti naudojami absorbciniai šilumos siurbliai, palyginti su šiuo metu labiausiai paplitusiais kompresoriniais oru aušinamais vėsinimo įrenginiais, yra gerokai ekologiškesni, kadangi vėsumos gamybai panaudojama centralizuotai tiekiama miesto šiluma, kurios daugiau kaip 90 proc. Kaune pagaminama iš atsinaujinančio ir vietinio kuro.
Svarbus faktorius, kad absorbcinio tipo mašinose nenaudojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Šio tipo mašinos, palyginti su kompresorinėmis, suvartoja ženkliai mažiau elektros energijos (kuri didžiąja dalimi nėra „žalia“), o tai sumažina išlaidas ne tik už suvartotą elektros energiją, bet ir už instaliuotą galingumą“, – sako bendrovės „Kauno energija“ Technologijų ir inovacijų skyriaus vadovas Laimonas Narbutas.
Absorbcinius šilumos siurblius naudoti vėsinimui „Kauno energijos“ specialistai rekomenduoja dideliems administracinės, visuomeninės, komercinės ir pramoninės paskirties objektams, kuriuose projektinis vėsinimo poreikis didesnis nei 500 kW instaliuotosios galios.
Nors patalpų oro vėsinimas nėra naujas dalykas pasaulyje, tačiau vėsinimas panaudojant centralizuotai tiekiamą šilumą – dar pakankamai nauja paslauga Lietuvoje.
„Kauno energijos“ specialistų teigimu, toks vėsumos tiekimas yra ekologiškesnis ir ekonomiškesnis lyginant su kitom šiuo metu rinkoje esančiomis vėsinimo alternatyvomis bei yra itin patogus pastatų savininkams, nes nebereikia rūpintis įrangos instaliavimu ir technine įrenginių priežiūrą.
