Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ sėkmingai užbaigė Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektą. Tai – reikšmingiausias iš keturių iki šiol įgyvendintų sinchronizacijos projektų, nes atnaujinta prie Alytaus esanti „LitPol Link“ jungtis stotis nuo šiol esant reikalui turi galimybę veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ sėkmingai užbaigė Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektą. Tai – reikšmingiausias iš keturių iki šiol įgyvendintų sinchronizacijos projektų, nes atnaujinta prie Alytaus esanti „LitPol Link“ jungtis stotis nuo šiol esant reikalui turi galimybę veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais visų pirma yra nacionalinio saugumo projektas, kuris leis Lietuvai, Latvijai ir Estijai nepriklausomai valdyti savo elektros energetikos sistemas, veikiant vienu dažniu su patikimais partneriais. Pasiruošimas keturiose šalyse toliau vyksta sparčiai, kryptingai artėjame prie tikslo sinchronizaciją įgyvendinti 2025 m. Tačiau svarbiausią grandį – atnaujintą „LitPol Link“ jungtį – jau turime. Tai reiškia, kad nuo šiol niekas negali mūsų palikti izoliuota energetine sala: reikalui esant, turėsime galimybę prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos jungtis jau netrukus“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Prieš šešerius metus LitPol Link“ jungtis tapo Lietuvos vartais į Vakarus prekybos prasme, sudarydama sąlygas importuoti ir eksportuoti elektrą iš Lietuvos į Lenkiją. Dabar šiai jungčiai teks dar didesnis vaidmuo: nuo 2025 m. ji taps vartais visoms trims Baltijos šalims sujungti elektros sistemas kartu su Europos šalių partneriais. Artimiausius metus, kol nutiesime jūrinę jungtį su Lenkija „Harmony Link“, įrengsime sinchroninius kompensatorius ir atliksime kitus vidinių tinklų ir sistemos valdymo paruošimo darbus, „LitPol Link“ jungtis veiks įprastu režimu, kaip ir iki šiol. Tačiau dabar ji yra labai svarbus Baltijos šalių elektros sistemų saugumo garantas“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„LitPol Link“ jungties išplėtimo projektą sudarė „LitPol Link“ skirstyklos, Alytaus transformatorių pastotės, šalia esančių 330 kV ir 110 kV elektros perdavimo oro linijų rekonstrukcijos. Vienas pagrindinių atnaujintos „LitPol Link“ skirstyklos elementų – trys 410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatoriai. Tai galingiausi tokio pobūdžio įrenginiai Baltijos šalyse. Būtent jie leis vienu dažniu sujungti Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklus.
„Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE numato išbandyti sinchroninį veikimą per „LitPol Link“ jungtį tam atvejui, jei dėl nenumatytų priežasčių sinchronizaciją būtų būtina atlikti iki 2025 metų.
Bendra „LitPol Link“ išplėtimo projekto vertė – 22,5 mln. eurų, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Po sinchronizacijos vietoje esamos 500 MW galios „LitPol Link“ prekybai bus prieinama 700 MW galios „Harmony Link“ jungtis, o „LitPol Link“ jungtis nuo 2025 m. bus naudojama tik sistemos poreikiams.
Dabar 500 MW galios „LitPol Link“ jungtį sudaro dvi 163 km ilgio 400 kV elektros perdavimo linijos Alytus–Elkas ir keitiklių stotis Alytuje. Jungtis pradėjo veikti 2015 m.
„LitPol Link“ jungties išplėtimas yra vienas iš 15 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų, kurie naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ tiesimą, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.
Šiuo metu jau įgyvendinti 4 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija ir „LitPol Link“ išplėtimas. Iš viso iki šių metų pabaigos bus baigta beveik 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
