Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė „Harmony Link“ jungties ir 330 kV Darbėnų skirstyklos teritorijų planavimą. „Harmony Link“ yra didžiausias Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vyriausybės patvirtintas inžinerinės infrastruktūros vystymo planas jau yra įregistruotas ir paskelbtas Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR).
„Nauja jūrinė jungtis su Lenkija reikšmingai padidins ne tik Lietuvos, bet ir visų trijų Baltijos šalių energetinį saugumą, o ateityje prisidės prie atsinaujinančios energetikos šaltinių integracijos. Užbaigtos „Harmony Link“ teritorijų planavimo procedūros atveria duris tolimesniems projekto etapams, iš kurių svarbiausias yra šiuo metu vykstantis kabelio įrengimo pirkimas, kurio dalyvių paraiškų laukiame iki rugsėjo 30 dienos“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Harmony Link“ bus nauja elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Svarbiausias jungties komponentas – 700 MW galios aukštos įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) jungties kabelis, kuris bus maždaug 350 km ilgio ir sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų skirstykla Kretingos rajone Lietuvoje. Nuo Darbėnų iki Baltijos jūros pakrantės bus tiesiamas požeminis kabelis.
Pastačius naują 330 kV Darbėnų skirstyklą į ją bus prijungtos trys oro linijos į Bitėnus, Klaipėdą, Grobinę ir nuolatinės srovės jungtis „Harmony Link“. Sutartį su rangovu dėl Darbėnų skirstyklos statybos projektavimo ir rangos planuojama pasirašyti iki rugsėjo pabaigos. Statybos darbų pradžia numatoma antroje 2022 metų pusėje.
Prieš užbaigiant teritorijų planavimo procedūras, jau atlikti kiti svarbiausi paruošiamieji „Harmony Link“ jungties darbai: parengta trasos studija Baltijos jūroje, pasirašytos sutartys dėl jungties ir tikslinių konsultacijų, atliktas jūros dugno tyrimas. Planuojama, kad „Harmony Link“ jungties statybos darbai bus užbaigti 2025 metų pabaigoje. Jungtį numatoma pradėti eksploatuoti baigus kabelio montavimo ir keitiklių stočių statybos darbus bei atlikus sudėtingą testavimo programą.
Iš viso „Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) gauta maksimali galima parama.
„Harmony Link“ bus jau antroji Lietuvos ir Lenkijos sistemas jungianti elektros jungtis. Kartu su 2016 m. įrengta sausumos jungtimi „LitPol Link“ ji leis sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais.
„Harmony Link“ jungtis yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų, kurie apima esamos jungties „LitPol Link“ išplėtimą, pritaikant darbui su sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.
Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.