Saulės energijos kosmose neužstoja debesys ir ten nėra nakties. Norint už beveik 36 tūkstančių kilometrų nuo Žemės įrengti ~1 km² Saulės energijos elektrinę, reikia atlikti iki šimto supersunkiosios raketos „Changzheng 9“ startų. Gauta energija į Žemę bus perduodama mikrobangomis arba lazeriais.
Saulės energijos kosmose neužstoja debesys ir ten nėra nakties.
Norint už beveik 36 tūkstančių kilometrų nuo Žemės įrengti ~1 km² Saulės energijos elektrinę, reikia atlikti iki šimto supersunkiosios raketos „Changzheng 9“ startų, Honkonge vykusiame pristatyme pareiškė sistemos vyr. konstruktorius Long Lehao. Gauta energija į Žemę bus perduodama mikrobangomis arba lazeriais.
© hightech.plus
Pasak Longo, projektas prasidės nuo prototipo bandymų 2022 metais, o megavatų lygio elektros energijos gaminimas orbitoje turėtų prasidėti maždaug 2030 metų. Projektinę, kelių gigavatų, galią stotis pasiekti turėtų iki maždaug 2050 metų.
Fotovoltinių skydelių, kurių bendras plotas bus didesnis nei vienas kvadratinis kilometras, o taip pat didelės energijos perdavimo mikrobangomis posistemės statybai reikės daugiau nei šimto „Changzheng 9“ raketos reisų ir apie 10 000 tonų infrastruktūros, kuri bus surinkta orbitoje, rašo „Space News“.
Pirmą kartą KLR Saulės energijos gamybą orbitoje į prioritetinių kosmonautikos užduočių sąrašą įtraukė 2008 metais. 2019-aisiais, Kinijos kosminių technologijų akademija pradėjo statyti statybų bandymų bazę belaidžiam energijos perdavimui tyrinėti.
Sprendžiant iš Longo pateikto pristatymo, projektuojamos „Changzheng 9“ raketos konstrukcija radikaliai pasikeitė. Vienoje skaidrėje parodytas ankstesnis dizainas — 10 metrų aukščio pagrindinė pakopa su 5 metrų šoniniais startiniais varikliais. Dabar bus naudojama 16-os naujų vienos tūtos variklių YF-135 grupė. Skrydžio iki Žemės orbitos keliamoji galia padidės nuo 140 tonų iki 150 tonų, o transmėnulinės orbitos – nuo 50 tonų iki 53 tonų. Pakilimui į Žemės orbitą bus naudojama dviejų pakopų versija, o skrydžiams iki Mėnulio ir toliau, reikės trijų pakopų.
Vyr. konstruktorius pristatyme nušvietė kitą krovininę raketą — „Chang Zheng-5DY“. Ši trijų pakopų nešėja padės taikonautams nusigauti iki Mėnulio vėliausiai 2030 metais.
Neseniai Kinijos raketinės technikos tyrimų instituto vadovas paskelbė pirmosios pilotuojamos misijos į Marsą terminus. Raudonosios planetos kolonizaciją Kinija žada pradėti 2033 metais. Taikonautai pradės statyti pirmąją Marso bazę, bus suderintas krovinių tiekimas tarp planetų. pirmųjų penkių misijų terminai taip pat jau nustatyti.
hightech.plus
