Kasdienėse situacijose susidurdami su savarankiško judėjimo ir orientavimosi sunkumais, neregiai naudojasi specialiomis priemonėmis. Bet, panašu, kad technologijų proveržis šią sritį aplenkė – prieš 100 metų sukurtai neregio lazdelei progresyvesnių sprendimų nebuvo sukurta, kol ja susidomėjo lietuvių inovatoriai.
PSO duomenimis, pasaulyje yra apie 38 mln. neregių. Vien Europoje neregių ir silpnaregių suskaičiuojama per 30 milijonų. Kasdienėse situacijose susidurdami su savarankiško judėjimo ir orientavimosi sunkumais,jie naudojasi specialiomis priemonėmis. Bet, panašu, kad technologijų proveržis šią sritį aplenkė – prieš 100 metų sukurtai neregio lazdelei progresyvesnių sprendimų nebuvo sukurta, kol ja susidomėjo lietuvių inovatoriai, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Neregiai ir silpnaregiai įprastai naudojasi baltąja lazdele, specialiai dresuotu šunimi vedliu arba lydinčio asmens pagalba. Šunys vedliaipopuliarūs gerai išsivysčiusiose šalyse, nes jų parengimas ir išlaikymas visam darbingam laikotarpiui svyruoja nuo 40 iki 60 tūkst. eurų. Lietuvoje tokių šunų iš viso nėra – žmonės vaikšto lydimi artimųjų, socialinių darbuotojų (asistentų) arba naudojasi baltąja lazdele. Beje, su pastarąja vaikšto tik 2-8 proc. neregių.
Negalėdami saugiai savarankiškai judėti, neregiai patiria kasdienius sunkumus bei psichologinį stresą. Ši problema dr. Giedrę Kesiūnaitę paskatino pabandyti sukurti patogų ir naudingą prietaisą: „Idėja kurti išmanią neregio lazdelę kilo besidomint ultragarso technologijų panaudojimo galimybėmis ir susipažinus su neregių judėjimo problemomis. Buvo bandymų modernizuoti lazdeles, bet į jas integruotos papildomos funkcijos ne visada reikalingos, o sveria papildomai, todėl nėra labai populiarios tarp vartotojų“.
2019 metų pabaigoje jos įkurta MB „Socialinės inovacijos“ užsiima inovatyvių priemonių, skirtų neregių mobilumui didinti, kūrimu.
„Dabartinis mūsų vystomas prototipas yra ant įprastos baltosios lazdelės lengvai uždedama ultragarso ir vibromotorų sistema. Žinomoje aplinkoje neregys gali naudoti tiesiog įprastą lazdelę, o esant poreikiui, lengvai ją papildyti išmaniasensorių sistema. Ji ultragarsu nustato tolumoje esančią kliūtį ir vibravimo signalu iš anksto apie ją praneša vartotojui. Sistemos dalys tarpusavyje komunikuoja belaidžiu ryšiu“, – pasakoja dr. Giedrė Kesiūnaitė. Anot jos, dabar rinkoje nėra produkto, kurį būtų galima patogiai naudoti tik tuomet, kai yra realus poreikis.
Su šiuo projekto komandoje dirba elektronikos, programavimo, projekto valdymo ir vadybos specialistai.Dabar startuolis yra 6-ame MTEP etape, t.y. kuria protoptipą. „Bandomąją versiją jau išbandėme su realiais vartotojais ir, gavę grįžtamąjį ryšį, toliau ją tobuliname“, – sako inovatorė, bet tiksliai prognozuoti, kada produktas pasieks rinką dar nesiryžta.
Nors šiuo metu projektas vyksta sklandžiai, MB „Socialinės inovacijos“ direktorė mato tam tikras socialines rizikas: „Pastebime, kad neregių mobilumas dažnai priklauso ne tik nuo sukurtos infrastruktūros ar technikos naujovių, bet ir auklėjimo, švietimo, užklasinio ugdymo metu įgautų orientacijos įgūdžių“. Be to, pasak startuolio vadovės, didžiosios investicijos dažniausiai yra kreipiamos į daug mokių vartotojų turinčias rinkas, todėl socialinius projektus vystyti gerokai sunkiau.
Šiam projektui įgyvendinti pasinaudojusi „Inostarto“ priemonedr. Giedrė Kesiūnaitė džiaugiasi, kad egzistuoja galimybės pasinaudoti parama ir vystyti inovacijas, kurios skirtos gana siaurai socialiai pažeidžiamai grupei. „MITA pagalba mums buvo labai didelis postūmis vystant šį projektą. Esame dėkingi „InoSpurto“ konsultantams, kurie pagelbėjo gryninant idėją, rengiant paraišką ir suteikė daug naudingos informacijos apie paramos galimybes vystant tokias inovacijas“.
Startuoliai, norintys pasikonsultuoti dėl inovatyvių ir MTEPI veiklų vykdymo bei paramos galimybių, kviečiami kreiptis į projekto „InoSpurto“ konsultantus.
