Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovėje užbaigtas svarbus modernizacijos etapas ir planuojamos naujos šimtatūkstantinės investicijos į fermų atnaujinimą bei pažangias technologijas, kurios užtikrins aukščiausius gyvūnų gerovės standartus.
Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovėje užbaigtas svarbus modernizacijos etapas ir planuojamos naujos šimtatūkstantinės investicijos į fermų atnaujinimą bei pažangias technologijas, kurios užtikrins aukščiausius gyvūnų gerovės standartus.
Prieš mėnesį AB „Linas Agro Group“ priklausančioje žemės ūkio bendrovėje baigta renovuoti antra ferma, joje įrengti 2 išmanūs olandų gamintojo melžimo robotai. Į šį projektą bendrovė investavo daugiau kaip 345 tūkst. eurų. Dar 420 tūkst. eurų siekiančios investicijos į 3-osios fermos renovaciją bei robotizaciją planuojamos šiemet. Skaičiuojama, kad naujosios technologijos atsipirks per ateinančius 4,5–5 metus.
„Investicijos pasiteisino, todėl iki vėlyvo rudens planuojame atnaujinti dar vieną fermos pastatą ir jame įrengti ne tik išmanius melžimo robotus, bet ir modernias guoliavietes – vandens lovas karvėms. Renovacijos darbus planuojama pradėti jau gegužę“, – pasakoja Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovės direktorius Simonas Greičius.
Labūnavos ŽŪB, pernai pirmoji Baltijos šalyse investavusi į išmaniuosius „BouMatic“ melžimo robotus, iki 2025 metų planuoja įdarbinti 10 robotų ir visiškai pereiti prie automatizuotos melžimo sistemos, o laikomų karvių bandą padidinti iki 650–670. Šiuo metu bendrovėje laikomos 538 melžiamos karvės, 2 suremontuotose fermose įrengti 4 robotai, prižiūrintys 210 gyvulių.
Išaugo darbo našumas ir pieno kokybės rodikliai
„Anksčiau, galima sakyti, dirbome primityviai – karvės, kaip ir daugelyje panašių ūkių, buvo laikomos pririštos. Dabar atnaujintuose tvartuose karvės turi visišką judėjimo laisvę ir net vidurnaktį, jei tik nori, gali eiti į roboto melžimo zoną ir būti pamelžtos. Lig šiol kontrolinius pieno tyrimus darydavome kartą per mėnesį, todėl sprendimus dažnai tekdavo daryti kliaujantis vien nuojauta. Kai įdiegėme pirmuosius robotus ir melžiamos karvės prie jų priprato, kasdien matome, kiek ir kokios kokybės pieno duoda kiekviena karvė ir kokia jos sveikatos būklė“, – apie permainas bendrovėje pasakoja Simonas Greičius.
Robotai fiksuoja, kiek kartų per parą kiekviena karvė buvo pamelžta, koks jos atrajojimo laikas, koks gyvulio aktyvumas, kiek pieno primelžta, koks pieno laidumas, kada prasidėjo ruja. Iš daugybės robotų surinktų duomenų specialistai gali nustatyti, kada karvei gresia mastitas, padidėjo skrandžio rūgštingumas arba gresia kita liga, ir užkirsti jai kelią. Be to, robotai kiekvienai karvei parenka kombinuoto pašaro kiekį ir sudėtį, atsižvelgdami į jos sveikatos būklę, laktacijos dienų skaičių bei primilžį.
Bendrovėje įdiegus skaitmenines melžimo technologijas išaugo ir darbo našumas. Vidutiniškai per parą robotai karves melžia 2,5 karto. Vienas robotas aptarnauja 50–55 karves ir atlieka darbą, kuriam anksčiau reikėdavo 3 žmonių. „Iki robotizacijos bendrovėje dirbo 44 darbuotojai, o atnaujinus dvi fermas ir įrengus 4 robotus, darbuotojų skaičius sumažėjo iki 33. Atnaujinus trečiąją komplekso fermą, viso pienininkystės ūkio priežiūrai užteks 29 specialistų“, – sako S.Greičius.
Įdiegus išmanias technologijas, pasak bendrovės vadovo, ekonomiškiau naudojami pašarai, o taip pat pagerėjo melžiamo pieno kokybė. Robotai atskiria karves, kurioms diagnozuotas uždegimas arba prasidėjo ruja. Tokie galvijai nukreipiami į atskirą gardą, kur jais iš karto pasirūpina veterinarai.
Šiuo metu Labūnavos ŽŪB pieno primilžio metinis vidurkis siekia 9,9 tūkst. kilogramų pieno iš karvės. „Geriausi pieno ūkiai Lietuvoje pasiekia ir didesnį nei 13 tūkst. kg vidurkį, kaip, pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ priklausanti Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė. Tačiau mes sau keliame kitą tikslą – siekti ne maksimalaus primilžio, o aukštesnės pieno kokybės: didesnio baltymingumo ir riebumo. Tikimės, kad po metų, kai gyvūnai visiškai pripras prie naujų technologijų, mūsų karvių primilžio vidurkis pasieks 11 tūkst. kilogramų“, – pažymi S.Greičius.
Per trejus metus bendrovė planuoja atnaujinti ir bandos genofondą. Jau dabar veisimui pasirenkami buliai, kurių palikuonys būtų tinkamiausi laikymui robotizuotame ūkyje. „Planuodami fermos ateitį turime investuoti ne tik į technologijas, bet ir bandos atnaujinimą“, – sako Labūnavos ŽŪB vadovas.
Karvės gyvens tarsi prabangiame viešbutyje
Šiuo metu, pasak S.Greičiaus, tiek renovuotuose, tiek modernizacijos tebelaukiančiuose tvartuose gyvūnai laikomi ant šiaudų kraiko, tačiau aprūpinti visus penkis tvartus kokybiškais šiaudais yra tikras iššūkis. Ne kasmet užtenka savų šiaudų, o ir jų kokybė priklauso nuo to, kokie orai buvo javų pjūties metu.
„Todėl trečioje fermoje be dviejų melžimo ribotų nutarėme įrengti ir 106 gyvūnams skirtas vandens lovas, kurios šaltuoju sezonu užtikrina šilumą, o vasarą vėsina. Tai – viena pažangiausių technologijų, primenanti paprastą čiužinį, kuris klojamas ant betoninių grindų, pritvirtinamas ir užpildomas vandeniu. Tokiose vandens lovose karvės tarsi plūduriuoja, jų svoris pasiskirsto tolygiai ir apsaugo gyvūnų kojas nuo trynimosi, užtikrina dar didesnį komfortą, sveikesnes, švaresnes ir svarbiausia – sausas gyvenimo sąlygas. Tad trečioji ferma po renovacijos taps viena pažangiausių ir moderniausių, o karvės gyvens tarsi prabangiame viešbutyje“, – sako bendrovės vadovas S. Greičius.
Karvių smalsumas padėjo įveikti iššūkius
Pirmieji žemės ūkio bendrovės robotizacijos metai buvo kupini iššūkių. „Į naujas technologijas didelėm akim žiūrėjome ne tik mes, bet ir gyvūnai. Mums trūko patirties, kaip elgtis ir kaip priversti karves eiti į melžimo vietą“, – pirmuosius robotizacijos žingsnius prisimena S.Greičius ir priduria, jog antrasis modernizacijos etapas buvo žymiai lengvesnis.
Bendrovės vadovo teigimu, jei ne karvių smalsumas, fermos robotizacija nebūtų įmanoma. „Karvės yra be galo žingeidūs gyvūnai – jei tik randa mažiausią plyšį, bando pro jį pralįsti. Būna, kad radusios praviras duris, jos ateina net iki darbuotojų darbo kabinetų“, – pasakoja bendrovės vadovas.
Pirmosioms 100 karvių visiškai apsiprasti su naujomis technologijomis prireikė maždaug mėnesio. Įrengus antrąją fermą, į pagalbą naujokėms buvo pasitelktos karvės „ekspertės“.
„Įrengę antrąją fermą iš bandos, kuri jau žino, kaip veikia melžimo robotai, atsivedėme 50 karvių „mentorių“ ir jas vienai savaitei apgyvendinome kartu su karvėmis, kurios robotų dar nebuvo mačiusios. Tokiu būdu patyrusios karvės naujokėms parodė pavyzdį, kaip reikia elgtis, kaip įeiti į melžimo zoną, tad antrasis modernizacijos etapas praėjo kur kas sklandžiau“, – pasakoja Simonas Greičius.
Kai kurios karvės, pripratusios prie naujų technologijų, net mėgina jas apgauti. Mat melžimo metu robotas duoda gyvūnams skanėstų – granuliuotų pašarų. „Būna, kad kai kurios karvės nuolat eina ir eina melžtis norėdamos pasmaguriauti, tačiau tokias apsukruoles robotas atpažįsta ir nieko nepešusias išvaro lauk“, – juokiasi bendrovės vadovas.
