„Airbus“ rugsėjį atskleidė, kad iki 2035-ųjų sukurs komercinį vandeniliu varomą lėktuvą. Tuo metu kompanija pristatė tris koncepcijas – vieną propelerinį regioninį, vieną didesnį vidutinio nuotolio lėktuvą ir vieną skraidančio sparno dizainą. Kurį gaminti „Airbus“ nuspręs iki 2025-ųjų, kad galėtų į vieną projektą sukoncentruoti savo jėgas.
„Airbus“ rugsėjį atskleidė, kad iki 2035-ųjų sukurs komercinį vandeniliu varomą lėktuvą. Tuo metu kompanija pristatė tris koncepcijas – vieną propelerinį regioninį, vieną didesnį vidutinio nuotolio lėktuvą ir vieną skraidančio sparno dizainą. Kurį gaminti „Airbus“ nuspręs iki 2025-ųjų, kad galėtų į vieną projektą sukoncentruoti savo jėgas. Tačiau labiausiai tikėtina, kad tai bus mažiausia koncepcija.
Vandenilinis „Airbus“. Gamintojo nuotrauka
Vandeniliu varomi lėktuvai išties yra daug žadanti technologija. Vandenilis gali būti išgaunamas pasitelkus žaliąją energiją. Tai yra švarus kuras, kurio tiesiog nepritrūks. Vandeniliu varomi lėktuvai iš esmės būtų elektriniai, tiesiog elektrą sau pasigamintų patys, į aplinką išskirdami tik vandens garus. Tai reiškia, kad pažeidžiamiausi atmosferos sluoksniai nebūtų teršiami didžiulėmis CO2 emisijomis.
Aišku, vandenilis Žemėje niekada nevaikšto vienas. Norint išgauti vandenilį, tenka jį atplėšti nuo įvairių junginių, dažniausiai – vandens. Tam reikia nemažai energijos. Tačiau ta energija gali būti švari – galima naudoti perteklinę vėjo ir saulės energiją ar statyti dedikuotas švaraus vandenilio gamyklas. Jau kuriami vandeniliu varomi automobiliai, autobusai ir sunkvežimiai, o ir lėktuvai jau pakeliui.
„Airbus“ ką tik pasidalino daugiau detalių apie propelerinį vandenilinį konceptą. Šis lėktuvas būtų varomas 6 po sparnais pakabintais moduliais. Kiekvienas iš jų turėtų vandenilio kuro elementą, vandenilio talpą, elektrinį variklį, elektroniką viskam valdyti ir aušinimo sistemą. Kitaip tariant, po vienu sparnu būtų net 3 nepriklausomos jėgainės.
Tokia modulinė konstrukcija būtų labai patogi. Visų pirma, tai padėtų greičiau modifikuoti lėktuvus. Antra, tai leistų greitai suremontuoti sugedusius variklius ar kitus komponentus – juos būtų galima remontuoti gamyklose, o ne prie lėktuvo. Trečia, tai pagerintų degalų papildymo klausimą.
Moduliai vandenilio kuru būtų užpildomi atskirai, neskubant, toliau nuo laukiančių keleivių. Lėktuvui nusileidus panaudoti moduliai nuo jo būtų greitai pašalinti, juos pakeistų nauji, ką tik aptarnauti moduliai. Tačiau, aišku, tokia orlaivio konfigūracija sukuria daug papildomų klausimų.
Kiek vandenilio tilptų viename tokiame modulyje? Kaip būtų užtikrinamas tokios sistemos saugumas? Kaip atrodytų greito modelių keitimo technologija?
Tačiau jei kalbame tik apie 2035-uosius metus, „Airbus“ dar turi laiko apie visą tai pagalvoti. Pasauliui reikia švarių keliavimo būdų ir tai būtų vienas iš jų. Tokia sistema leistų greičiau integruoti vandenilį į dabartinę komercinių orlaivių infrastruktūrą.
