Turėti galvoje unikalią mokslo idėją, bet nedrįsti žengti kito žingsnio pasiūlant ją komercializuoti – jau praeities problema. Šiandien Lietuvos mokslininkai ir su inovacijomis dirbančios įmonės aktyviai ieško finansavimo galimybių bei ekspertų pagalbos tam, kad jų sumanymai ir išradimai virstų produktais, kurie būtų sėkmingai pritaikomi praktikoje, rašoma pranešime.
Prietaiso vizualizacija © MITA nuotr.
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) viceministras Valdemaras Razumas teigė, kad Lietuvai norint būti konkurencinga šalimi būtina efektyviai skatinti inovatyvių produktų, technologijų ar paslaugų komercinimo procesus bei jų patekimą į rinką.
„Turime siekti, kad šalies mokslo ir studijų institucijose sukauptos žinios būtų pritaikomos praktikoje ir virstų produktais, kuriuos galima parduoti, kurie taptų mūsų prekės ženklu“, – sakė jis ir pridūrė, kad be papildomo finansavimo iš Europos bendrijos struktūrinių fondų dalis didelį potencialą turinčių idėjų taip ir liktų neįgyvendintos.
Viceministras pasidžiaugė, kad galimybe sulaukti ekspertų pagalbos ir finansinės paramos pasinaudoja vis daugiau mokslo institucijų ir su jomis bendradarbiaujančių įmonių.
Tai, kad paramos gavimas inovacijoms tampa vis aktualesnis, įrodo ir faktas, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) paskelbus kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus pagal priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“, sulaukta rekordinio besikreipiančiųjų skaičiaus – net 58 paraiškų.
Kvietimas buvo vykdomas dviem etapais, po antrojo etapo apie teigiamą įvertinimą buvo informuoti 43 pareiškėjai. Nors kvietimui buvo numatyta skirti 2,7 mln. eurų, teigiamai įvertintų paraiškų prašomas finansavimas siekė net 4,2 mln. eurų. „Susiklosčius tokiai situacijai MITA kreipėsi dėl papildomo finansavimo į ŠMSM.
Džiaugiamės, kad pavyko papildomai skirti 1,2 mln. eurų ir buvo sudaryta galimybė finansuoti dar 12 mokslo komercializavimo projektų“, – kalbėjo viceministras ir patikslino, kad dar pirmomis lapkričio dienomis 39 pareiškėjai buvo informuoti apie skiriamą finansavimą – pradėti įgyvendinti veiklas jie ketina nuo šių metų gruodžio.
„Džiugu, kad tokia paramos gavimo priemonė tampa vis labiau žinoma ir ja skuba pasinaudoti tiek mokslo institucijos, tiek inovacijų plėtros ir komercializavimo sektoriuje dirbančios įmonės. Jau dabar akivaizdu, kad tarp finansinę paramą gavusių pareiškėjų yra projektų, kurių sėkmingas komercializavimas gali būti aktualus bet kurios pasaulio šalies rinkai“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad puikus to pavyzdys yra Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurta orlaivių saugumo sistema.
MITA vadovas Gintas Kimtys teigė, kad ateityje taip pat būtina skatinti studentų, tyrėjų ir mokslininkų įmonių kūrimą bei sudaryti sąlygas bendrų projektų įgyvendinimui, inovacijų komercializavimui: „Itin svarbu skatinti visų tipų įmonių mokslo ir studijų institucijose sukurtų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimą. Tai sfera, kurioje turime daug neišnaudoto potencialo, tad būtina sudaryti sąlygas mokslininkams ir verslui progresyviai dirbti kartu ir skatinti juos imtis bendrų projektų“.
Sukūrė saugumo sistemą
Technologijoms žengiant į priekį sparčiai vystosi ir aviacijos sektorius, o lėktuvų saugumo įrangos gamintojai didžiausią dėmesį skiria saugumui skrydžio ir nusileidimo metu, tačiau ne mažiau svarbus yra ir sėkmingo orlaivio pakilimo užtikrinimas.
Šiuo metu lėktuvuose nėra automatizuotų saugumo sistemų, padedančių prevenciškai numatyti sėkmingą orlaivio pakilimą, bet KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) mokslininkai netrukus aviacijos rinkai pasiūlys unikalią inovaciją.
Jie vysto orlaivio traukos kontrolės sistemą, kuri lėktuvo kilimo etape, t. y. pirmosiomis lėktuvo bėgėjimosi sekundėmis, sugeba nustatyti, ar lėktuvas spės pakilti iki baigsis pakilimo takas.
Toks prevencinis orlaivio sėkmingo pakilimo numatymas sumažins orlaivio avarijos pakilimo stadijoje tikimybę, padidins bendrą orlaivių skrydžių saugumą, sumažins žmogiškosios (piloto) klaidos tikimybę.
Šios inovacijos kūrėjų komandai vadovaujantis KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Elektronikos inžinerijos katedros docentas pilotas Darijus Pagodinas pasakojo, kad idėją sukurti tokią sistemą padiktavo gyvenimiška patirtis: įvairiose situacijose jam ne kartą kilo klausimas, kaip lėktuvo kilimo metu objektyviai įvertinti, ar pakaks lėktuvo kilimo-tūpimo tako ilgio, juo labiau, kad sėkmingą pakilimą lemia ir tokie faktoriai kaip meteorologinės sąlygos, lėktuvo masė starto metu, jo variklių trauka ir kt.
„Dabar viskas vyksta taip: pilotas žino savo lėktuvo dinamines charakteristikas, įvertina visus faktorius ir nusprendžia, ar pakilimo tako ilgis bus pakankamas. Tam, kad būtų eliminuotas toks subjektyvumas, pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijų galimybėmis norėjome sukurti prietaisą, kuris leistų objektyviau vertinti situaciją“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad į naująją saugumo sistemą įvedus penkis tam tikrų rodiklių parametrus, ji parodo, ar lėktuvo pakilimui užteks esamo tako ilgio, atlieka stebėseną per visą orlaivio įsibėgėjimo laikotarpį bei teikia vizualinę ir garsinę informaciją pilotui.
Padės saugiai pakilti
Įdomu tai, kad naujoji saugumo sistema veikia visiškai autonomiškai – jos nereikia prijungti prie jokių navigacijos sistemų, prieš pradedant ja naudotis pakanka nurodyti kilimo-tūpimo tako kryptį ir ilgį, vėjo kryptį, vėjo stiprumą ir lėktuvo pakilimo greitį.
„Suvedus šiuos duomenis sistema atlieka skaičiavimus ir viso kilimo proceso metu, kuris gali trukti iki 40 sekundžių, stebi, ar pagal esamą lėktuvo pagreitį ir greitį pakanka likusio tako. Jei skaičiavimai parodo, kad tako ilgio nepakaks, sistema siunčia garsinį signalą, kad reikia stabdyti kilimą“, – kalbėjo D. Pagodinas ir pridūrė, kad nemažai lėktuvų katastrofų įvyksta dėl to, kad orlaiviui nepakanka tako ilgio, tačiau pilotas delsia priimti sprendimą stabdyti veiksmą.
„Kartais, kai būna pasiektas toks orlaivio greitis, kad stabdyti nebegali, o pakilti neužtenka orlaivio traukos, įvyksta nelaimės. Nors mūsų sukurta sistema yra skirta mažesniems orlaiviams, ateityje tokios saugumo sistemos galėtų būti diegiamos ir didžioje aviacijoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Prie šio projekto D. Pagodinas su kolegomis – EEF prof. Vytautu Dumbrava ir to paties fakulteto absolventu Dovydu Vašku – dirba jau daugiau nei trejus metus.
Pirmiausia buvo sukurtas sistemos prototipas ir pateikta paraiška patentui. Šiuo metu ši sistema turi lietuvišką patentą, bet jau pateikta paraiška gauti ir tarptautinį.
„Pernai atsirado galimybė pasinaudoti MITA paramos priemone ir nuo šių metų rugsėjo yra numatytas penkiolikos mėnesių laikotarpis, per kurį mūsų inovacija nuo prototipo turėtų būti išvystyta iki pirminio komercinio lygio. Sistema turi tapti produktu, kurį būtų galima siūlyti rinkoje. Planuojame pagaminti nedidelę seriją gaminių“, – kalbėjo jis.
D. Pagodinas pasakojo, kad be MITA suteiktos pagalbos šią aviacijos saugumo sistemą komercializuoti per tokį trumpą laikotarpį būtų buvę sudėtinga: „Dirbant šioje srityje reikalingi papildomi tyrimai, įdirbis, komponentai, tad tokia parama projektams, kurių sumanytojai neturi didelių finansinių išteklių, yra labai svarbi. MITA paramos priemonės įgalina mokslo inovacijas paversti galutiniu vartojimo produktu.“
KTU mokslininkų sukurtos saugumo sistemos inovacijos vystymo ėmėsi mažoji bendrija „Inoavia“, kuri yra atsakinga už bandomosios serijos gamybą ir pasiūlymą rinkai.