Šiemet į vandenį Norvegijoje buvo nuleista naują erą laivyboje pranašaujanti inovacija – visiškai autonominis, baterijomis varomas, elektrinis ir dirbtinį intelektą navigacijai bei manevravimui pasitelkiantis laivas „Yara Birkeland“. Prie šio inovacijomis prikimšto laivo prisidėjo ir lietuviai.
Šiemet į vandenį Norvegijoje buvo nuleista naują erą laivyboje pranašaujanti inovacija – visiškai autonominis, baterijomis varomas, elektrinis ir dirbtinį intelektą navigacijai bei manevravimui pasitelkiantis laivas „Yara Birkeland“, kelių dešimčių kilometrų atstumais plukdysiantis trąšas. Prie šio inovacijomis prikimšto laivo prisidėjo ir lietuviai – Panevėžio elektrotechninių sistemų gamintoja UAB „Harju Elekter“ šiame projekte dalyvavo kuriant sprendinius ir pagamino sudėtingas unikalias dažnių keitiklių, galios paskirstymo ir baterijų įkrovimo sistemas, rašoma pranešime spaudai.
Gamintojo nuotr. / Autonominis elektrinis krovininis laivas „Yara Birkeland“
„Yara Birkeland“ laivas yra visame pasaulyje atidžiai stebimas projektas, galintis duoti startą daug platesniam autonominių ir elektrinių laivų naudojimui. Šis norvegų laivas visų pirma spręs labai konkrečias taršos ir saugumo problemas: trąšų gamintojos „Yara International“ pavojinga produkcija iš gamyklos Norvegijos Heroya mieste iki Breviko uosto kelias dešimtis kilometrų kol kas yra vežama sunkvežimiais – tai per metus reiškia apie 40 tūkstančių reisų, atitinkamą taršą bei rizikas keliuose. Todėl šį atstumą norvegai ne tik nutarė įveikti jūra, bet ir sukurti dar efektyvesnį naujos kartos sprendimą – autonominį bei baterijomis varomą laivą, taip pat visiškai autonominę laivo pakrovimo ir iškrovimo sistemą.
Be daugelio kitų priežasčių, kodėl „Yara“ kartu su Norvegijos jūrinių technologijų kompanija „Kongsberg Marine“ nutarė investuoti į autonominį laivą, yra ir saugumas bei veiklos efektyvumas. Apie trečdalį krovininių laivų gamybos kainos sudaro technologijos ir infrastruktūra, reikalinga žmogaus sveikatai ir gyvybei užtikrinti bei apsaugoti, o net jei laivu plaukia vos kelių ar keliolikos žmonių įgula, šie sprendimai vis tiek būtini. Natūralu, kad iš laivo eliminavus žmones, nebereikėtų ir daugelio šių investicijų, šitaip gerokai atpiginant laivybą.
Šiuo metu laivo gamyba ir įrengimas eina į pabaigą. Planuojama, kad „Yara Birkeland“ bus galutinai paruoštas jau kitąmet, dar apie metus jis plaukios su sertifikavimo instruktorių ir kitų specialistų priežiūra, o visiškai autonominiai reisai pradės vykti 2022 m. Laivo talpa sieks 120 TEU (standartinių konteinerių), ilgis – 79 m, plotis 15 m, grimzlė – 6 m, o maksimalus greitis – 13 mazgų (24 km/h). „Yara Birkeland“ bus varomas elektra, turės po du pagrindinius ir manevravimo sraigtus, 7-9 MWh talpos baterijų sistemą ir, žinoma, begalę pažangiausių kamerų, sensorių bei radarų ir unikalią programinę įrangą. Norvegijos vyriausybė laivo kūrimui yra skyrusi apie 12 mln. EUR subsidiją. Daugiau informacijos apie „Yara Birkeland“ rasite čia.
Panevėžiečių indėlis
Praėjusiais metais daugiau kaip 200 darbuotojų Panevėžyje vienijanti elektrotechninių sistemų gamintoja „Harju Elekter“ dalyvavo projektuojant ir pagamino „Yara Birkeland“ dažnių keitiklių, galios paskirstymo ir baterijų įkrovimo sistemas, atsakingas už visą laivo elektros galios valdymą. Panevėžiečių sukurtas sistemas sudaro kelios dešimtys tūkstančių detalių.
„Harju Elekter“ generalinis direktorius Tomas Prūsas pasakoja, kad su šiuo projektu dirbo 6 inžinieriai, dešimtys surinkėjų, testuotojų, modeliuotojų ir kitų specialistų, kurie buvo atsakingi ne tik už projekto dizainą ir gamybą, bet ir testavimą bei sertifikavimą.
„Projektas buvo sudėtingas daugeliu aspektų, įskaitant unikalumą, aukščiausius jūrinių elektrotechninių sistemų standartus, sertifikavimą, terminus bei biudžetą. Džiaugiuosi, kad viską pavyko įgyvendinti. Jau anksčiau turėjome projektų su šiuo užsakovu, todėl buvo įgytas tam tikras pasitikėjimas. Kita vertus, jau prieš daugiau kaip penkerius metus buvome investavę į unikalią vidinę procesų, darbų bei projektų valdymo sistemą, leidžiančią mums dirbti greičiau, tiksliau ir efektyviau, tinkamai naudotis ankstesnių projektų patirtimi“, – pasakoja T. Prūsas.
Jo vadovaujama bendrovė specializuojasi elektrotechninėse sistemose laivybos ir pramonės sektoriuose. „Harju Elekter“ dirba ir bendradarbiauja su tokiais klientais kaip „Rolls Royce Marine“, „Siemens Norway“ ar „GE Power“, o neseniai įgyvendino ir elektrotechninę dalį vienai didelei celiuliozės ir popieriaus gamyklai su daugiau kaip tūkstančiu skirtingos galios elektros variklių bei 140 tūkst. skirtingų komponentų.
Pasak T.Prūso, pasaulis artimiausius dešimtmečius išgyvens „antrą elektrifikaciją“, t.y. pramonėje ir energetikoje iškastinius energijos šaltinius vis labiau keis elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o elektros energijos poreikis iki 2050 metų padvigubės. Robotizuosis ir automatizuosis ne tik laivai ar automobiliai, bet vis daugiau gamyklų ir kitų sričių. Dėl to „Harju Elekter“ į ateitį žvelgia pozityviai ir per artimiausius keletą metų yra numačiusi kone dvigubą darbuotojų skaičiaus, gamybinių patalpų bei pajamų augimą.
Šiais metais „Harju Elekter“ taip pat pelnė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacjos steigiamą kasmetinį Lietuvos eksporto prizą: bendrovės eksporto apimtys per 2019-uosius paaugo 131 proc. iki 34,2 mln. eurų, o kadangi bendrovė eksportuoja visą savo produkciją, būtent tiek sudaro ir visos jos pajamos. „Harju Elekter“ pernai sukūrė 111 naujų darbo vietų. Bendrovė yra Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė.
Problemos tos pačios, bet esame darbštesni
„Harju Elekter“ Panevėžyje veikia dar nuo 1991-ųjų, o daugelis panevėžiečių ir rinkos dalyvių dar puikiai pamena ankstesnį ir vos pernai pakeistą įmonės pavadinimą „Rifas“.
Pasak T.Prūso, Panevėžio darbo rinka kol kas tenkina tiek šiandienos bendrovės poreikius, tiek ateities augimo perspektyvą. „Harju Elekter“ vadovo manymu, apskritai visoje Lietuvoje yra geros sąlygos kurti aukštos pridėtinės vertės verslus ir rasti smalsių bei motyvuotų darbuotojų.
„Nesakau, kad mūsų švietimo sistema tobula, bet nematau priežasčių ir verkšlenimui. Mano vertinimu, visame pasaulyje, įskaitant Skandinaviją ar Vokietiją, aukštasis mokslas yra atitrūkęs nuo verslo realybės ir stipriai orientuojasi į teoriją, todėl čia nesame niekuo išskirtiniai. Po studijų į darbus ateinantis jaunimas, mano nuomone, darbui tinka tiek, kiek yra smalsus, t.y. kiek nori domėtis ir mokytis už pagrindinių savo atsakomybių ribų. Manau, dalis lietuvių yra natūraliai smalsūs, tą smalsumą gali sužadinti ir pačios įmonės. Žinau, kad Lietuvoje yra pakankamai smalsių žmonių, kurie patys domisi mechanikos, elektros ar elektronikos inžinerijos sritimi, todėl esminių iššūkių verslui tokius specialistus įtraukti bei suteikti jiems tinkamas sąlygas kurti aš nematau“, – tvirtina T.Prūsas.
Jo nuomone, lietuviai apskritai yra darbšti ir motyvuota tauta, daugeliu atvejų netgi labiau norinti dirbti nei kolegos Vakaruose.
„Lietuviams tereikia suteikti geras sąlygas tobulėti, atlikti darbą, sukurti gerai įrengtas, patraukliai apmokamas darbo vietas – visa tai jaunimą domina ir motyvuoja. Labai džiaugiuosi, kad daug inžinerinės pramonės įmonių, tiek Panevėžyje, tiek visoje Lietuvoje, gali tai pasiūlyti. Todėl, žinoma, kaip valstybė privalome tobulinti daugelį sferų, tačiau nematau esminių trukdžių verslui ko nors imtis, daryti, padaryti ir į visa tai įtraukti mūsų šalies talentus“, – sako T.Prūsas
