„Huawei“, pasitelkdama išmanius sprendimus, ketina dykumas paversti žaliosios energetikos oazėmis, padėsiančiomis sumažinti oro taršą ir reikšmingai prisidėsiančiomis prie klimato kaitos sustabdymo.
Siaučiančios smėlio audros, vienas po kito ant kaktos besirenkantys sūraus prakaito lašai ir nuolat akyse šmėsčiojantys apgaulingi vandens telkinių miražai – būtent tokia ar panaši filmo scena kyla daugelio mūsų galvose, kalbai pasisukus apie dykumas. Ir tikrai ne veltui – šios vietovės ilgus amžius laikomos vienomis nenaudingiausių žmogui ir bet kokiai kitai gyvybei, todėl iki šiol nekelia palankių asociacijų. Vis dėlto netolimoje ateityje viskas gali smarkiai pasikeisti, kadangi telekomunikacijų bendrovė „Huawei“, pasitelkdama išmanius sprendimus, ketina dykumas paversti žaliosios energetikos oazėmis, padėsiančiomis sumažinti oro taršą ir reikšmingai prisidėsiančiomis prie klimato kaitos sustabdymo.
Dykuma virs saulės baterijų jūra
Istoriškai rytiniame Geltonosios upės krante esantis Ningsios regionas Kinijoje garsėjo savo atšiauria ekosistema, kurią daugiausia sudarė itin didelio ploto dykumos. Siekdama nederlingai žemei įkvėpti gyvybės, o vietiniams gyventojams sukurti darbo vietų, 2014 metais Kinijos technologijų įmonė „Baofeng Group“ 107 kvadratinius dykumos kilometrus apsodino godži uogomis – augalais, kurie šiame regione auginami jau tūkstantį metų. Tačiau tokią misiją apsunkino augmenijai itin nepalanki kaitri dykumos saulė, tad neilgai trukus bendrovė ėmė ieškoti sprendimo, kuris leistų šią problemą išspręsti.
Būtent tokį sprendimą pasiūlė telekomunikacijų bendrovė „Huawei“, sugalvojusi virš godži uogų plantacijų įrengti išmanius saulės energiją į elektrą konvertuojančius elementus, sumažinančius vandens garavimą ir taip sudarančius kur kas palankesnes sąlygas augalų augimui. Planuojama, kad pasitelkus technologijas iki šiol smėlingas vietovės kraštovaizdis virs mėlyna saulės baterijų jūra, kurioje susijungs dvi industrijos – žemės ūkis bei energetika, ir bus padėtas pagrindas ekonominiam regiono vystymuisi.
Padės kovoti su tarša
20 kvadratinių kilometrų teritorijoje Ningsios dykumoje telekomunikacijų bendrovė planuoja įrengti vieno gigavato galios saulės energijos elektrinę. Projektas dar nėra baigtas, tačiau jau ir dabar veikianti bei prie bendro elektros tinklo prijungta 640 megavatų saulės elementų sistema yra tituluojama didžiausia išmania fotovoltine jėgaine pasaulyje. Joje esančioms išmaniosioms saulės baterijoms panaudota horizontalios ašies automatinė sekimo technologija, leidžia elementams suktis ir visą parą sekti judančią saulę, panašiu principu kaip tai daro saulėgrąžos. Skaičiuojama, kad toks veikimo principas elektros energijos gamybos efektyvumą didina net 20 proc., lyginant su tradiciniais saulės energijos moduliais.
Tik pradėta rengti Ningsios saulės elektrinė jau spėjo pasiekti puikių rezultatų. Iki šių metų liepos pabaigos jėgainė pagamino 3,88 milijardo kilovatvalandžių elektros energijos, taip sumažindama regiono anglies dioksido emisijas 1,84 milijardo kilogramų, prilygstančių 80 milijonų medžių pasodinimui.
Tačiau tai tik pradžia, kadangi planuojama, jog pabaigta ši didžiulė saulės elementų sistema per metus generuos tiek energijos, kiek jos šiluminėje elektrinėje būtų pagaminta sudeginus beveik 558 tūkstančius tonų anglių ir į aplinką išskyrus net 1,695 milijono tonų klimato kaitą skatinančio anglies dvideginio.
Modelis, pritaikomas visame pasaulyje
Tikimasi, kad Ningsios saulės elektrinė padės pagrindą panašiems energetikos projektams ateityje: unikalų žemės ūkio kultūrų ir saulės elementų modelį galima taikyti dykumų regionuose visame pasaulyje, siekiant pagaminti daugiau ekologiškos elektros energijos, sumažinti oro taršą ir pagerinti vietinių gyvenimo sąlygas.
Vertindama šias pastangas, į „Huawei“ kreipėsi Egipto vyriausybė, su kompanija aptarusi bendradarbiavimo energetikos sektoriuje galimybes. Afrikos valstybė siekia pertvarkyti savo elektros tinklus, pasitelkdama naujausias technologijas. Egipto Elektros ir atsinaujinančios energijos ministras Mohamed Shaker išreiškė norą tradicinę elektros tiekimo infrastruktūrą paversti išmania, ne tik galinčia absorbuoti didžiulius ekologiškos energijos kiekius, bet ir atitinkančia naujausias skaitmeninės transformacijos tendencijas.
