Nyderlanduose įsikūrusi aviakompanija „KLM“ pripažinta ilgiausiai vis dar veiklą vykdančia aviakompanija. Nuo 1919 metų veikianti kompanija savo veiklos šimtmetį atšventė audringai. Duotas pažadas prisidėti prie aviacijos progreso nebuvo tik tušti žodžiai. Praėjus vos metams pristatytas išskirtinio „Skraidančios V“ projekto vaizdai.
Prototipas © „KLM“
Įmonė, bendradarbiaudama su olandų Delfto Technologijų universitetu (TU Delft), sukūrė visiškai naujo „V“ formos lėktuvą. Radikalus orlaivio dizainas tobulinamas jau kuris laikas.
Pernai, „KLM“ šimtmečio progą, buvo pademonstruoti tik vykdomo projekto pieštiniai paveikslėliai. Šiemet paviešintas pirmasis skrydžio įrašas. Nors skrydis buvo atliktas su sumažinto modelio prototipu, bet tai nesutrukdė surinkti naudingos informacijos kaip toks keistas lėktuvas elgiasi ore.
„Skraidanti V“ – ekstremaliai energetiškai taupus dizainas. Pilotų kabina, keleivių ir krovinių skyrius, ir net kuro bakai pilnai integruoti į orlaivio sparnus. Sprendimas maksimaliai sumažina lėktuvo svorį, nes sparno ir korpuso konstrukcija tampa viena dalimi.
Įprastiems lėktuvams būdingo fiuzeliažo nerasime. Dėl to sumažėja plotas veikiamas oro pasipriešinimo. Pagerėja aerodinamika. Kompiuteriniai skaičiavimai prognozuoja, kad būtų sutaupoma net 20% kuro. Žinant kokią didelę dalį galutinės kainos sudaro kuras, tai akivaizdus akstinas tęsti projektą.
„Mes esame itin susidomėję „Skrendančios V“ skrydžio charakteristikoms. Dizainas dera su mūsų „Skraidymo Atsakomybės“ iniciatyva, kuri reprezentuoja viską ką mes darome ir darysime, kad pagerintume sektoriaus tvarumą. Norime geresnės ateities aviacijai, inovacijos yra dalis to. Didžiuojamės galėdami prie to prisidėti jau artimiausiu metu“, – sakė „KLM“ prezidentas Pieteris Elbersas.
Projekto inžinieriai, tyrėjai ir modelio pilotas pirmąjį skrydį atliko Vokietijoje. Šičia buvo atsigabentas TU Delft sukonstruotas dronas. Rugpjūtį visą savaitę buvo atliekami skraidymo testai.
Nepilotuojamas orlaivis sveria 22,5 kg ir yra 2,76 metro ilgio, turi 3,06 metro sparnų mostą. Du, 4 kilovatų galingumo, ortakiniai ventiliatoriniai elektra varomi varikliai kelia modelį į orą. Energija tiekiama iš 6 kg svorio ličio polimerų baterijos.
Bandymo tikslas – praktinis pademonstravimas, kad kompiuteriu projektuotas, iki tol tik vėjo tunelyje bandytas, „Skraidančios V“ projektas gali skristi. Dronas turėjo sugebėti pakilti, manevruoti ir žinoma nusileisti savomis jėgomis. Kaip sekėsi skrydis galite išvysti vaizdo įraše.
Pakilimas vyko kaip planuota, modelis pasiekęs 80 km/h greitį lengvai atsiplėšė nuo žemės. Valdymas nekėlė jokių problemų, nepaisant neįprasto dizaino.
Skrydžiai parodė kelias taisytinas vietas. Pavyzdžiui gravitacinis svorio centras buvo netinkamai apskaičiuotas, todėl vėlesnis prototipas turės perkonstruotą važiuoklę. Priekinė dalis bus perkelta dar toliau į priekį, kad svorio balansas išsilygintu.
Nusileidimas kaip ir tikėtasi buvo grubus. Pilotui sunkiai sekėsi išlyginti sparnus. Dėl oro srautų poveikio jie stipriai klibėjo. Tokią problemą rodė kompiuterinės simuliacijos. Išvydus realų vaizdą prie bus galima susikoncentruoti ties problemos ištaisymu.
Kas žino, gal greitu metu pamatysime ir tikrą „Skraidančios V“ dizaino lėktuvą ore. Įsibėgėjanti kova su klimato kaita skatina keisti visus sektorius išmetančius CO2 dujas. Aviacija prie to prisideda itin daug. Mažinančių taršų sprendimų sektoriuje ieškoma aktyviai, o jei tai dar padėtų atpiginti skrydžius, milijardai gali būti paskirti.