Pandemijos metu sumažėjo užterštumas ir oras seniai nebuvo toks švarus, tačiau oro tarša vis dar išlieka viena opiausių problemų. VGTU sukūrė daugiafunkcį, į vandens krioklį panašų daugiafunkcė įrenginį, skirtą orui didelėse viešose erdvėse valyti. 
Pandemijos metu sumažėjo užterštumas ir oras seniai nebuvo toks švarus, tačiau oro tarša vis dar išlieka viena opiausių problemų. Įprastai žmonės galvoja apie oro taršą lauke, tačiau retai susimąsto apie biuro, gyvenamojo būsto ar mokymosi įstaigos, kur praleidžiama didžiąją dalį laiko, oro užterštumą. Siekdamos spręsti šią problemą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentės, atvykusios iš Sakartvelo, sukūrė daugiafunkcį, į vandens krioklį panašų daugiafunkcė įrenginį, skirtą orui didelėse viešose erdvėse valyti.
Vandens skydas. Nuotrauka iš asmeninio albumo.
„Kadangi visi bando spręsti oro užterštumą patalpose, nusprendėme rasti efektyviausią, ekonomiškiausią ir patogiausią būdą oro taršai didelėse patalpose pašalinti. Mūsų sukurtas „Vandens skydas“ (angl. „Water Shield“) yra novatoriškas prietaisas, kuris, be dekoratyvinės paskirties, turi oro jonizatoriaus, drėgmės reguliatoriaus, elektrostatinio nusodintuvo funkcijas, o svarbiausia – nekelia grėsmės žmonių sveikatai. Naudojant šį įrenginį, užterštas oras, pavyzdžiui, oro uostuose, ligoninėse, viešbučiuose, prekybos centruose gali pasiekti subalansuotą jonizuotą orą“, – pasakoja viena iš įrenginio kūrėjų, VGTU Elektronikos fakultete Kompiuterių inžineriją studijuojanti Dea Ilarionova.
Paklausta, kaip kilo idėja sukurti būtent tokį įrenginį, Dea pasakoja, kad dar kiek anksčiau kartu su draugėmis Marina ir Shorena įstojo į mokslo ir inžinerijos klubą. „Pirmasis projektas, kuriame dirbome, buvo rankinis mobilusis detektorius ir šviesą atspindintys mozaikiniai ekranai, skirti vizualizuoti optiniam nehomogeniškumui ore. Mes turėjome galimybę pristatyti savo darbus „Intel“ tarptautinėje mokslo ir inžinerijos mugėje, kur rengiamas didžiausias tarptautinis konkursas, vykstantis JAV. Diskusijų grupės metu vienas iš Nobelio premijos laureatų kalbėjo apie oro užterštumą patalpose. Tuomet nusprendėme išspręsti šią problemą ir rasti efektyviausią sprendimą“, – sukurto prototipo idėją prisimena Dea.
Dea pasakoja, kad tai buvo pirmasis jų bandymas pristatyti projektą ne tik kaip mokslinę perspektyvą, bet ir iš verslo bei rinkodaros pusės. „Laimei, patekome į Lietuvos finalą ir turėjome galimybę konkuruoti su dar šešiais startuoliais. Džiaugiamės, kad Lietuva yra viena inovatyviausių Šiaurės Europos šalių, todėl norime čia žengti pirmuosius savo karjeros žingsnius“, – teigia D. Ilarionova.
Prie įrenginio sukūrimo prisidėjo dar dvi VGTU studentės – Marina Gudzhabidze ir Shorena Gujabidze, Statybos fakultete studijuojančios Statybos inžineriją.
„Visada domėjausi mokslu ir inžinerija. Nuo 10 klasės kūriau su fizika ir inžinerija susijusius mokslinius projektus. Todėl vidurinėje mokykloje nusprendžiau savo gyvenimą susieti su specialybe, kuri vadinama visų inžinerinių disciplinų motina – statybos inžinerija“, – sako M. Gudzhabidze.
Komandos narė Shorena Gujabidze pasakoja, kad didžiausia jų partnerystės sėkmė, kad išmoko dirbti ir mokytis, sužinojo, kad nieko nėra neįmanoma, jei tik nori. Prieš tampant VGTU studente, mergina su draugėmis dalyvavo įvairiuose mokslo ir inžinerijos vietiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, kuriuose įgijo patirties bei pelnė prizines vietas.
VGTU studenčių sukurtas įrenginys pristatytas didžiausiame Centrinėje Europoje vyksiančiame tvariosios energetikos startuolių konkurse „PowerUP! Challenge“, kuris pritraukia inovatyvius energetikos startuolius, sparčiai augančias bendroves bei smulkių ir vidutinių įmonių atstovus. Balandį nuotoliniu būdu vykusiame „PowerUp! Challenge“ Lietuvos konkurse šiemet varžėsi 26 komandos, o į finalinius prizus pretendavo 7 komandos – tarp kurių VGTU studenčių komanda.
Merginų komandai – startuoliui „Water Shield“ – atiteko publikos prizas už pristatytą į vandens krioklį panašų įrenginį, skirtą orui didelio susibūrimo viešosiose erdvėse valyti. Šiuo metu studentės laukia finansavimo, kad galėtų įgyvendinti galutinį projekto prototipą ir pritaikytų jį praktiškai.
