LSMU 6 kurso medicinos studentas Gerardas Sokolovas pradėjo ieškoti galimybių, kaip Lietuvoje greitai pagaminti nesudėtingą dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą arba nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio įtaisą, jei sutriktų tokios įrangos tiekimas ligoninėms.
Kasdien nevaldomai augant sergančiųjų COVID-19 skaičiui, medikams gyvybiškai trūksta įrangos, kad būtų galima išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvybių. LSMU 6 kurso medicinos studentas Gerardas Sokolovas pradėjo ieškoti galimybių, kaip Lietuvoje greitai pagaminti nesudėtingą dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatą arba nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio (CPAP) įtaisą, jei sutriktų tokios įrangos tiekimas ligoninėms. Apie lietuvių iniciatyvą netgi pranešė BBC „Click“ laidoje.
Turi būti paprastas ir lengvai pagaminamas
 Lietuvių kuriamas plaučių ventiliavimo aparatas / Asmeninio archyvo nuotr. |
|---|
„Pagalvojau, kad labai daug yra šnekama ir mažai daroma, nusprendžiau pabandyti tą idėją išvystyti. Pirmiausiai kreipiausi į KTU ir LSMU Studentų mokslines draugijas, prisijungė nemažai entuziastų, kartu ieškojome tinkamiausių sprendimų tokiam įrenginiui. Idėją pristatėme Hakatone, kur buvo ieškoma inovatyvių sprendimų COVID-19 krizei įveikti.
Rezultatas šioks toks jau yra, tikiuosi, kad galėsim greitai pristatyti veikiantį prototipą. Jeigu ne mūsų šaliai, tai galbūt mažiau ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, kurioms yra prabanga įsigyti kelis tūkstančius kainuojančių plaučių ventiliacijos aparatų, mūsų įrenginys pravers“, – kalbėjo G. Sokolovas. Jis patikino, kad BBC dėmesys netikėtas, nes pasaulyje panašių idėjų vystytojų yra daug.
Pradėjus burtis žmonėsms iš LSMU SMD ir KTU SMD bei prisijungus kitiems entuziastams, G. Sokolovas savo mintimis pasidalijo su gydytoja Lina Jankauskaite, kuri pasiūlė dėl 3D spausdinimo sprendimų kreiptis į „Tausan Workshop“ įmonės vadovą Andrių Lideikį. Tuomet prasidėjo geriausio dirbtinio plaučių ventiliacijos projekto paieška. Projektui buvo iškelti pakankamai paprasti reikalavimai: aparatas turėjo būti funkcionalus bei lengvai pagaminamas Lietuvoje.
„Matėme labai daug variantų su AMBU maišu, veikiančių kaip dumplės. Žmonės internete dalinosi skirtingais sprendimais. Vis dėlto daug elektroninių dalių, Arduino procesoriai, dantratiniai mechanizmai mums, šiuo atveju, nepasirodė kaip patikimiausi sprendimai. Daugiausiai abejonių kėlė ventiliatoriaus veikimo trukmė. Galiausiai radome patikusį variantą – reanimacijai skirtą prietaisą, kuris yra naudojamas skubiai ventiliuoti pacientą vos atvykus greitajai medicinos pagalbai. Pamanėme, kad tokiu panašiu principu galima būtų pagaminti ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, jį patobulinti ir pritaikyti ilgalaikei ventiliacijai krizės sąlygomis. Taip pat jį nesudėtinga pasigaminti 3D spausdintuvais ir technologiškai tobulinti“, – sako G. Sokolovas.
Gali pavykti pagelbėti ir kitiems kūrėjams
Pasak jo, netrukus, kai komanda kibo į darbus, pradėjo vis daugėti žinių apie sudėtingą situaciją Italijoje. Kaip informavo spauda, gydytojams itin trūko apsaugos priemonių, ventiliavimo aparatų, personalo. Tai paskatino komandą dar atkakliau siekti tikslo, todėl komanda sudalyvavo neseniai vykusiame Hakatone, kur juos ir pastebėjo užsienio žiniasklaida.
Paprašytas savo vystomą produką palyginti su kitais, G. Sokolovas pripažįsta, kad panašių produktų pasaulyje yra nemažai. Kaip pavyzdžius jis pateikia Vortran gaminamą „Go 2 Vent“, taip pat suspaustu oru varomą aparatą „Parrot“. Yra nemažai mėgėjų, kurie bando spausdinti tokius aparatus.
G. Sokolovas dalinosi žiniomis apie Japonijos mokslininkus, kurie ties panašiu projektu pradėjo dirbti dar 2016 m. ir jau yra pagaminę aparatą, kuris išbandytas nesvarumo sąlygomis Tarptautinėje Kosminėje stotyje.
„Mūsų aparatas bus šiek tiek kitoks. Mes pabandysime pritaikyti savo žinias ir tai, ko labiausiai reikia, bent jau mūsų požiūriu. Galbūt galėsime pagelbėti mūsų sprendimais kitiems kūrėjams. Tomis žiniomis planuojame dalintis su visais ir tikimės, kad jos pravers“, – aiškina jis.
Sunku rasti žmonių, galinčių prisidėti
„Karo, krizės, epidemijos, pandemijos atveju bet kokios pagalbos priemonės yra nepakeičiamos. Mūsų kuriamas aparatas turi funkciją palaikyti teigiamą slėgį plaučiuose, kuris mobilizuotų plaučių vienetus – alveoles, padidintų naudingą plotą. Panašią funkciją turi brangūs turbininiai, kolbiniai aparatai. Be to, šį aparatą galima bus pagaminti per trumpą laiką ir jam nereikės elektros. Jis veiks suspausto oro principu, jį maišant su deguonimi. Taip pat šis prietaisas, palyginus su tais brangiais aparatais, išties pigus. Spausdinant 3D spausdintuvais, savikaina siekia vos 50 eurų, o jeigu gamintume liejinį, iš tam tikrų plastikų, savikaina gali sumažėti“, - tvirtina G. Sokolovas.
Pašnekovas neneigia, jog aparatas turi trūkumų ir jį dar bandys tobulinti. Skeptikai, anot jo, galbūt netgi daugiau padeda nei kenkia, nes kritika padeda išryškinti trūkumus, kuriuos reikia pašalinti.
Paklaustas, su kokiais sunkumais susiduria, ar reikalinga finansinė parama, G. Sokolovas sako, kad didžiausias išbandymas – surasti žmonių, turinčių patirties medicinos produktų inžinerijos srityje. Dėkodamas už pagalbą Linai Jankauskaitei, pašnekovas priduria, kad taip pat reikėtų daugiau gydytojų specialistų, kurie galėtų prisidėti prie šio aparato kūrimo. Pašnekovas apgailestauja, kad laikas ne jų pusėje – jo galėtų būti daugiau ir šiuo metu situaciją kiek apsunkina bei procesą sulėtina karantinas, dėl kurio sutriko medžiagų tiekimas, yra sunkiau patekti į reikiamas patalpas, susitikti su komanda ir efektyviau dirbti.
Idėja – sukurti atviro kodo produktą
Pašnekovas neslepia, jog džiaugtųsi, jeigu pavyktų pereiti prie masinės gamybos ir tuo padėti šalims, kurioms labiausiai trūksta pagalbos, bet kol kas apie masinę gamybą rimtai nesvarstoma, kadangi pirminė idėja yra sukurti vadinamąjį „atviro kodo produktą“, kuris būtų prieinamas visiems. Prieš pradedant masinę gamybą taip pat labai svarbu, kad šis aparatas būtų tinkamai išbandytas, kad būtų įsitikinta, jog jis atitinka visus medicinos įrangai keliamus reikalavimus.
Šis prototipas yra tobulinamas, braižomos ir spausdinamos detalės ruošiantis testavimams su medicininiais modeliais. Pasak G. Sokolovo, trūksta laboratorinės įrangos detalių sparčiam testavimui.
„Aš tikrai nenorėčiau, kad nuo to prietaiso nukentėtų kas nors, ar juo labiau, gyventi su mintim, kad mūsų prietaisas galėjo kažkam pakenkti. Aš tikrai norėčiau, kad tas prietaisas iškeliautų atsakingai išbandytas, paruošas, licenzijuotas“, – sako G. Sokolovas.
3D spausdinimo įmonės „Tausan Workshop“ įkūrėjas Andrius Lideikis teigė, jog dabar tvarkomi reikalai dėl oficialios ne pelno siekiančios organizacijos steigimo, nes yra žmonių, norinčių paremti veiklą.
„Dar nespėjome sutvarkyti dokumentų, o tokie tvarkymai kiek atitraukia mus nuo pagrindinės vizijos vystymo. Šiuo momentu reikia medicininės įrangos bei testavimo manekenų, kad būtų galima testuoti iškart atspausdinus naują modelį, ar patobulintą detalę. Kadangi tyrimus darome tiek Kaune, tiek Vilniuje, tarpusavyje nesusitinkant su komandos nariais, dalinamės brėžiniais ir testuojam, vystom“, – komentavo A. Lideikis.
Kaip šis aparatas padės sergantiems?
Vaikų ligų gydytoja, pulmonologė Lina Jankauskaitė portalui LRT.lt tvirtino mananti, kad ši iniciatyva tikrai šauni. Jos nuomone, šiuo metu būtinas kuo didesnis įvairių sričių įsitraukimas į COVID-19 sprendimus, pradedant terapinėmis galimybėmis, palaikomąja terapija, įvairiomis asmens apsaugos priemonėmis, jų kūrimu.
„DPV aparatai yra svarbūs siekiant palaikyti kvėpavimą žmonių, kurie patys negali kvėpuoti dėl įvairių priežasčių. Covid-19 atveju tai yra viruso sukeltas plaučių pažeidimas, išsivystęs ūmus respiracinis distreso sindromas bei kvėpavimo nepakankamumas. Stebėdami tokių šalių kaip Italija patirtį, matome, kad DPV aparatų, kurie jau yra ligoninėse, dažnai neužtenka, nes vienu metu sunkiai serga labai daug žmonių. DPV inovacijos stebimos visame pasaulyje, todėl ši iniciatyva tikrai sveikintina“, – LRT.lt komentavo L. Jankauskaitė.
Pasak jos, medicinos priemonių bei įrangos sertifikavimas – ilgas procesas. Šiuo metu tai vienintelė kliūtis, dėl kurios būtų ribojamas šios priemonės pritaikymas ligoninėse.
