ESO baigė išmaniųjų skaitiklių diegimo Lietuvoje konkurso kvalifikacinę atranką ir atrinko šešis tiekėjus, kurie, ESO vertinimu, turi geriausią patirtį jau vykdytuose išmaniųjų skaitiklių ir sistemų diegimo projektuose kitose šalyse.
Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) baigė išmaniųjų skaitiklių diegimo Lietuvoje konkurso kvalifikacinę atranką ir atrinko šešis tiekėjus, kurie, ESO vertinimu, turi geriausią patirtį jau vykdytuose išmaniųjų skaitiklių ir sistemų diegimo projektuose kitose šalyse.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Iš viso išmaniųjų skaitiklių infrastruktūros pirkimo tiekėjų kvalifikacinėje atrankoje dalyvavo 15 tiekėjų, tarp jų ir tarptautiniai konsorciumai.
ESO neatskleidžia kvalifikacinę atranką perėjusių tiekėjų. „Informacija apie tiekėjus – konfidenciali, kol nėra visiškai užbaigta pirkimo procedūra. Galime tik pasakyti, kad savo pasiūlymus teikė tiek Lietuvos, tiek užsienio tiekėjai“, – Alfa.lt teigė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas.
Pasak jo, tik atrinkti dalyviai bus supažindinti su išsamiomis techninėmis specifikacijomis ir galės teikti pirminius pasiūlymus pirkimui. Jie bus vertinami, tada bus prašoma pateikti galutinius pasiūlymus, vykdyti demonstracijas ir pan. „Laimės ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“, – teigė T. Kavaliauskas.
Sutartį su išmaniosios apskaitos infrastruktūros diegėju ESO planuoja pasirašyti 2020 m. pabaigoje.
Anksčiau įmonė planavo išmaniųjų skaitiklių diegimą pradėti 2020 m. ketvirtą ketvirtį ir baigti iki 2023 m. pabaigos. Tačiau, įsikišus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), turėjo gerokai sumažinti grandiozinio projekto sąmatą ir konkursą skelbti iš naujo.
Dėl to nusikėlė ir skaitiklių diegimo terminai: dabar numatoma projekto įgyvendinimo pradžia – 2021 m., pabaiga – 2024 m.
Megaprojektą apkarpė 80 mln. eurų
ESO už beveik 150 mln. eurų pakeis daugumą dabar veikiančių elektros energijos skaitiklių.
Nauji nuotoliniu būdu valdomi išmanieji skaitikliai bus keičiami visiems be išimties komerciniams vartotojams ir daugiau kaip pusei buitinių vartotojų.
ESO grandiozinį energetikos projektą derinusi VERT valstybės įmonės planuotas investicijas į išmaniųjų skaitiklių projektą praėjusį rugsėjį sumažino beveik 80 mln. eurų – nuo pradinės 226 mln. iki 147 mln. eurų sumos. Tokiu būdu projekto vertė sumažėjo 79 mln. eurų.
ESO iš pradžių ketino kartu diegti išmaniąją dujų apskaitą bei naujus elektros skaitiklius įtaisyti kone kiekvienoje troboje.
Grandiozinius valstybės įmonės užmojus pavyko apkarpyti nusprendus atsisakyti investicijų į išmaniuosius skaitiklius dujų sektoriuje bei sumažinus būsimų „naudos gavėjų“ skaičių.
Tai ne pirmas kartas, kai buvo koreguojamas viešojoje erdvėje daug kritikos sulaukęs projektas.
Praėjusių metų gegužę, dar derinant investiciją su VERT, ESO vienašališkai paskelbė keičianti planus į išmaniosios apskaitos sistemos diegimą investuoti 200 mln. eurų.
Vietoje planuotų 1,7 mln. išmaniųjų skaitiklių valstybės įmonė tuomet apsisprendė pirkti tik 1 mln., vėliau skaičių padidino iki 1,2 milijono. Dėl to ESO turėjo iš naujo keisti jau paskelbto viešojo pirkimo sąlygas ir patį pirkimą.
2019 m. birželio 6 d. bendrovė paskelbė atnaujintą tiekėjų kvalifikacinės atrankos procedūrą.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas (VAT), Italijos bendrovės „Terranova“ prašymu, 2019 m. rugpjūtį pirkimo procedūrą sustabdė.
ESO po teismo sprendimo teigė, kad bendrovė, kurios pavadinimo neskelbė, paraišką pateikė ne per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS) bei po numatyto termino ir siekė įrodyti, jog ji laikėsi teisės aktų bei pirkimo reikalavimų.
„Teismas, įvertinęs faktines tiekėjo paraiškos pateikimo aplinkybes, nusprendė ieškinį atmesti, bylą nutraukti ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą“, – Alfa.lt sakė T. Kavaliauskas.
Kvalifikacinės atrankos procedūra atnaujinta 2019 m. spalio 24 d.
Pirkimo į dalis neskaido
ESO planuoja visą reikiamą infrastruktūrą – apie 1,2 mln. vnt. išmaniųjų skaitiklių bei infrastruktūrą, skirtą šiems skaitikliams valdyti, duomenims surinkti ir apdoroti, – įsigyti vienu pirkimu iš vieno tiekėjo.
„ESO planuojamas pirkimas nėra skaidomas dalimis. Būsimas pirkimo laimėtojas (kita sutarties šalis) turės pasirūpinti ne tik pačių skaitiklių tiekimu, bet ir skaitiklių duomenų surinkimo ir valdymo IT sprendimu bei komunikacijos infrastruktūra. Tai gali būti vienas tiekėjas, tiekėjas su subrangovais ar kelių tiekėjų konsorciumas – viskas priklauso nuo dalyvaujančių galimybių sukurti reikiamą sistemą ir tiekti prekes“, – teigė T. Kavaliauskas.
Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) nustato, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.
Tačiau VPĮ numato išlygą, kad tarptautinio pirkimo atveju pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.
Išlaidas padengs vartotojai
Beveik 150 mln. eurų ESO investicijos išlaidas turėtų padengti vartotojai – jos bus įtrauktos elektros tarifą, kuris jau dabar yra vienas didžiausių tarp gretimų šalių.
Jungtinėje Karalystėje (JK) panašus investicinis projektas sukėlė politinę audrą, kai apie 500 tūkst. gyventojų būstuose įrengtų išmaniųjų skaitiklių iš karto sugedo. Naują prietaisą išmetė net buvęs energetikos ministras. Be to, paaiškėjo, kad JK išmaniųjų skaitiklių projekto kaina buvo gerokai išpūsta.
Lietuvoje elektros energijos skaitikliai vidutiniškai keičiami kas 12 metų. Antai Šiaurės miestelyje, Vilniuje, daugiabučiuose, kurie pastatyti 2004 m., nauji skaitikliai nepraėjus nė dešimtmečiui buvo keičiami naujesniais prietaisais. Šiuos skaitiklius netrukus pakeis dar naujesni – valdomi nuotoliniu būdu.
Kai kurie Lietuvos gyventojai teigia, kad per pastaruosius 30 metų elektros skaitikliai jų būstuose buvo keičiami 4 ir daugiau kartų. „Vandens skaitiklį keitė trečiąkart, elektros – gal ketvirtą kartą, o dujų – antrąkart. Pinigų turi, nežino, kaip juos pasisavinti, perka skaitiklius ir privalomai stato... Čia gal panašiai kaip su auksiniais šaukštais“, – vienoje interneto svetainių ESO projektu piktinosi pilietė Marija Barkauskienė.
Kitam vartotojui ESO investicija priminė aferą, kuriai pasipriešinti esą neįmanoma. „Daro, ką nori. Sovietinis mentalitetas tebeklesti. O jūs, vartotojai, negalite nesutikti, nes neturite pasirinkimo. Ir aišku, niekas net necyptelės, jau nekalbant apie masines protesto akcijas“, – apgailestavo Ričardas Krūminis.
Šiuo metu skaitikliai keičiami, kai baigiasi jų metrologinės patikros laikas – trifaziams indukciniams 12 metų, vienfaziams indukciniams 16 metų, elektroniniams 12 metų.
Tačiau kartais skaitikliai keičiami dažniau, kai sugenda ar vartotojas pakeičia tarifo planą, ar vienfazis skaitiklis pakeistas į trifazį. ESO duomenimis, per metus vidutiniškai Lietuvoje pakeičiama apie 100 tūkst. elektros skaitiklių.
Vakarų Europoje išmanusis skaitiklis (priklausomai nuo pasirinktų technologijų ir funkcionalumo) gali kainuoti nuo 60 iki 130 eurų ir vidutiniškai tarnauja 15 metų. Toks suplanuotas ir ESO išmaniosios apskaitos projekto investicijų atsipirkimo laikotarpis.
Detalus diegimo planas dar rengiamas
Pagal suderintą planą išmanieji skaitikliai bus diegiami 100 proc. komerciniams vartotojams ir 54 proc. buitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 1000 kilovatvalandžių (kWh) per metus.
VERT vertinimu, į šią buitinių vartotojų kategoriją patenka tiek miestų, tiek rajonų individualių namų ir daugiabučių gyventojai ir namų ūkiai, per mėnesį suvartojantys apie 84 kWh elektros energijos.
Naujuosius skaitiklius planuojama diegti dviem etapais. Nuo 2020 m. pabaigos iki 2023 m. pabaigos jie bus įtaisomi visam verslui ir gyventojams, kurie per metus naudoja daugiau nei 1000 kWh elektros. ESO skaičiavimu, šie vartotojai per metus sunaudoja 90 proc. visos Lietuvoje paskirstomos elektros energijos. Antruoju etapu naują įrangą gaus ir vartotojai, kurie per metus suvartoja mažiau nei 1000 kWh elektros, kai baigsis jų skaitiklių metrologinės patikros laikas.
ESO vertinimu, tai yra vartotojai, kurie elektrą vartoja nereguliariai arba periodiškai: sodai, sodybos, gyventojai, naudojantys itin mažai elektros ar elektrą vartojantys itin taupiai.
Kol kas neaišku, kaip ir kada išmanieji skaitikliai bus diegiami daugiabučiuose, kuriuose pusė namų ūkių per metus suvartoja daugiau, o pusė – mažiau, negu nustatyta 1000 kWh elektros energijos per metus riba.
Tarkime, 2 kambarių, maždaug 60–70 kv. m ploto, butas Vilniuje su elektros virykle 40 butų daugiabutyje per mėnesį vidutiniškai suvartoja apie 100 kWh elektros per mėnesį (1200 kWh per metus). Tačiau tame pačiame daugiabutyje yra 20 mažesnių 1 kambario butų, kurie per metus suvartoja perpus mažiau elektros. ESO kol kas negali atsakyti, ar tokiame daugiabutyje išmanieji skaitikliai bus diegiami visuose 40 butų, nepriklausomai nuo jų suvartojamo elektros energijos kiekio.
„Detalus diegimo planas bus parengtas 2020 m. Ieškoma racionaliausio išmaniųjų skaitiklių diegimo varianto, tik parengę tinkamiausią, optimalų ir racionaliausią sprendimą, jį paskelbsime. Kol kas vadovaujamės patvirtintu planu, kad diegiama sunaudojantiems daugiau nei 1000 kWh per metus. Atskirais atvejais nagrinėsime, ar ekonomiškai naudinga daugiabutyje diegti ir kitiems, mažiau vartojantiems“, – sakė T. Kavaliauskas.
Vertino ekonominę ir finansinę naudą
VERT vertinimu, pagrindinė ESO išmaniųjų skaitiklių projekto socialinė ekonominė nauda – tai mažesnės energijos vartojimo sąnaudos, laiko sutaupymas nurašant skaitiklių rodmenis, o finansinė – mažesni nuostoliai dėl netikslingo investicijų panaudojimo, sumažėję elektros energijos nuostoliai tinkle, mažesnės skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos.
Vis dėlto 2022 m. ir 2023 m. ESO turės pateikti projekto įgyvendinimo ataskaitas ir pagrindžiančius dokumentus, siekiant įsitikinti, kad sukurta nauda atitinka VERT suderintų investicijų projektų finansinius ir ekonominius rodiklius. Vėlesniais laikotarpiais ataskaitos bus teikiamos du kartus per reguliavimo periodą.
VERT skaičiuoja, kad projekto įtaka reguliuojamai elektros energijos skirstymo paslaugos kainai vidutiniškai sudarys 0,05 ct/kWh (2 proc.).
Valstybinis reguliuotojas atkreipia dėmesį, kad elektros energijos skirstymo paslauga yra tik viena iš elektros energijos tarifo buitiniams vartotojams dedamųjų (sudaro apie 30 proc.). Įdiegus išmaniąją apskaitą, remiantis Europos šalių patirtimi, elektros energijos suvartojimas vidutiniškai mažėja iki 6 proc., todėl, VERT vertinimu, galutinė sąskaita vartotojams už elektros energiją esą turėtų mažėti.
ESO projekto investicijas finansuos tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis. Didžioji dalis išlaidų bus patirta 2021–2023 m., o iš tarifo ESO lėšas atgaus per skaitiklių naudingo tarnavimo laikotarpį, t. y. per 12 metų.
VERT teigimu, ESO investicinis projektas galėtų būti įgyvendintas pasinaudojus komercinių bankų ar tarptautinių finansų institucijų paskolomis.
Buvo vertinta galimybė projektą finansuoti 2014–2020 m. ES fondų lėšomis, tačiau šiuo metu galimybių gauti finansavimą iš ES struktūrinės paramos fondų nėra numatyta.
„Į elektros energijos skirstymo paslaugos kainą bus įtraukiama 147 mln. eurų suma, tai yra faktiškai ESO atliktų investicijų suma be gautų subsidijų bus įtraukta į reguliuojamo turto vertę, nuo kurios skaičiuojamas nusidėvėjimas ir investicijų grąža“, – Alfa.lt teigė VERT.
ESO tikina, kad vartotojai reikšmingos įtakos tarifui nepajus. Esą vidutinis elektros skirstymo dalies padidėjimas tarife dėl išmaniųjų skaitiklių diegimo sudarys apie 0,05 ct/Wh, bet dėl vidutinio 5 proc. elektros energijos vartojimo sutaupymo galutinė mėnesinė sąskaita (jei nesikeis kitos elektros tarifo dedamosios) namų ūkiui turėtų sumažėti maždaug 71 centu.
Pareiškė nepasitikėjimą ESO vadovais
Alfa.lt primena, kad ESO investicijomis ir viešaisiais pirkimais nepatenkinti energetikai praėjusių metų vasarį pradžioje pareiškė nepasitikėjimą šios valstybės valdomos įmonės vadovais.
Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidento Kęstučio Jauniškio pasirašytame rašte buvo teigiama, kad ESO vadovai yra nekompetentingi, o jų neatsakingas valdymas žlugdo ne tik valstybei svarbią įmonę, bet ir kitas, kurios yra įmonės paslaugų teikėjos.
„Nuolatinė vadovų, o kartu su jais ir specialistų kaita šią valstybės valdomą įmonę pavertė vis naujai ateinančių vadybininkų eksperimentų vieta. O tai lemia nuolatinį chaosą tiek įmonės viduje, tiek procesuose su rangovais. Pastaruoju metu ESO valdoma ypač neefektyviai, neprofesionaliai, vėl įsigali seni monopoliniai galios žaidimai, o vis greičiau besikaupiančios problemos paprasčiausiai nesprendžiamos“, – laiške valstybės vadovams teigė LEEA prezidentas.
Anot K. Jauniškio, asociacijai didelį nerimą kelia tai, kad ESO vadovybė nesugeba nei planuoti, nei suvaldyti finansinių klausimų, susijusių su investicijomis į elektros tinklų atnaujinimą.
2018 m. spalį ESO valdyba naujuoju įmonės valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi išrinko Mindaugą Keizerį. Prieš jį šias pareigas ėjo Dalia Andriulionienė, ji iš ESO generalinės direktorės pareigų pasitraukė šalių sutarimu.
ESO skirsto elektrą ir dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, kad jie būtų patikimi ir efektyvūs, rūpinasi tinklų gedimų šalinimu ir naujų klientų prijungimu.
Įmonė aptarnauja 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje. 94,98 proc. ESO akcijų valdo valstybinė bendrovė „Ignitis grupė“, o pastarosios pagrindinė akcininkė yra Finansų ministerija.
