KTU mokslininkams atsivers papildomos perspektyvos plėtoti mokslinius ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos srities tyrimus – jau kitą pavasarį universitetą turėtų pasiekti pirmasis iš šešių unikalios mokslinių tyrimų įrangos komplektų, o iki 2021 metų universitetas planuoja įsigyti daugiau kaip 30 įrenginių.
KTU mokslininkams atsivers papildomos perspektyvos plėtoti mokslinius ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos srities tyrimus – jau kitą pavasarį universitetą turėtų pasiekti pirmasis iš šešių unikalios mokslinių tyrimų įrangos komplektų, o iki 2021 metų universitetas planuoja įsigyti daugiau kaip 30 įrenginių.
Moksliniai ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos srities tyrimai yra labai svarbūs, kai siekiama užtikrinti nestandartinėse ir ekstremaliose aplinkose eksploatuojamų įrenginių saugą. Tokios aplinkos dažniausiai būdingos energetikos, transporto, aviacijos sektoriams, kai kurioms pramonės sritims.
KTU Ultragarso mokslo instituto laboratorijos
Siekia tapti lyderiu Baltijos šalyse
Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute ketinama praplėsti atviros prieigos centro galimybes, kuriame bus atnaujinta moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms reikalinga infrastruktūra.
„Projektu siekiame atnaujinti jau turimą „Ultratest“ mokslinių tyrimų infrastruktūrą bei įsigyti naują mokslinę įrangą pažangiausiems tyrimams. Siekiame, kad „Ultratest“ taptų unikaliu neardomųjų ultragarsinių bandymų, matavimų ir diagnostikos centru Baltijos regiono šalyse“, – sako KTU projektų vystymo centro Agnė Valatkienė.
Pasak jos, nors Lietuvoje inovacijų reikšmingumas yra pripažįstamas, tačiau realios inovacinės veiklos apimtys dar yra nepakankamos. „Tą pagrindžia ir Lietuvos statistikos departamento duomenys, ir Europos Komisijos periodiškai skelbiami „Europos inovacijų švieslentės“ rezultatai“, – teigia ji.
KTU Ultragarso mokslo instituto laboratorijos
Pasak jos, besiplečiantis, atviras ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos centras prisidės tiek prie šalies, tiek prie Kauno regiono strateginės aukštųjų technologijų plėtros tikslų. Ji pabrėžia, kad „Ultratest“ mokslinių tyrimų infrastruktūra veikia kaip atviros prieigos centras ir visoms suinteresuotoms grupėms yra ir bus sudarytos sąlygos ja naudotis.
A. Valatkienės įsitikinimu, projektas „Ultratest“ ir kitos panašios iniciatyvos sudaro prielaidas atsirasti naujoms žinioms, kurios gimsta tik aukštos kokybės ir prieinamoje aplinkoje. Pastarosios yra būdas paspartinti pridėtinę vertę kuriančių inovacijų, o kartu – ir ekonominių, ir socialinių sričių vystymąsi bei Lietuvos atotrūkio nuo Europos vidurkio mažėjimą.
Leis kurti dirbtiniu intelektu paremtus algoritmus
Projekto iniciatoriai į solidžią finansinę investiciją žvelgia kaip į būdą, kuris suteiks daugiau galimybių dalyvauti prestižinėse tarptautinėse mokslo iniciatyvose. Pasak jų, įsigyta nauja įranga ir atnaujinta esama leis konkuruoti ne tik Lietuvoje, tačiau ir Baltijos šalių regione bei platesniame Europos kontekste.
Pasak jų, dar iki šio projekto instituto tyrėjai bendradarbiavo su kitais neardomųjų bandymų institutais Europoje, tarptautiniais mokslinių tyrimų ir pramoniniais partneriais bei vykdė 27 tarptautinius mokslo projektus.
„Mūsų institutą sėkminga partnerystė sieja su nepriklausomu TWI institutu iš Kembridžo, Didžiosios Britanijos, pasaulinėmis energetikos ir tyrimų institucijomis iš Prancūzijos ir Vokietijos – EDF, CEA, BAM, „Fraunhofer“. Vis dėlto, „Ultratest“ iniciatyva leis pasiekti dar daugiau“, – prognozuoja KTU profesorius Renaldas Raišutis, vadovaujantis Ultragarso mokslo instituto Skaitmeninio modeliavimo laboratorijai.
KTU Ultragarso mokslo instituto laboratorijos
Iki 2021 metų truksiančio projekto metu KTU planuoja įsigyti daugiau kaip 30 įrenginių, tarp kurių – ultragarsinio vaizdinimo įrenginiai, lazerinės sistemos, speciali programinė įranga.
„Pavyzdžiui, bus lazerinės sistemos, kurios skirtos nekontaktiniam ultragarsinių bangų sužadinimui ir priėmimui aviacinėse daugiasluoksnės struktūros kompozitinėse konstrukcijose bei orlaivių komponentuose, vėjo jėgainių sparnuotėse ir panašiai“, – papildo mokslininkas.
Anot jo, tokios sistemos geba 3D erdvėje skenuoti lazerio spindulius ir operatyviai aptikti minėtose konstrukcijose vidinius atsisluoksniavimo bei atsiklijavimo defektus, nesuardant pačių konstrukcijų.
Kaip vieną laukiamiausių naujienų profesorius R. Raišutis įvardija specializuotas programinės įrangos priemones, kuriomis galima modeliuoti ultragarsinių bangų sklidimo įvairiose sudėtingose konstrukcijose (tarp jų – 3D spausdintose ir kompozitinėse) dėsningumus bei sąveiką su vidiniais defektais.
Taip pat ketinama įsigyti ir skaitmeninius įrankius, kurie skirti apdoroti ultragarsiniais, rentgeno tomografijos ir kitais metodais gautus tyrimų duomenis. „Tai ypač aktualu kuriant dirbtiniu intelektu paremtus automatinės analizės ir diagnostinių sprendimų algoritmus, taikytinus ketvirtosios pramonės revoliucijos uždaviniams spręsti“, – pastebi R. Raišutis.
„Žinoma, net ir pati moderniausia įranga neužtikrina tyrimų centro sėkmės. Tam būtinas ir atitinkamos kvalifikacijos bei išskirtinių kompetencijų mokslininkų komanda, turinti dešimtmečiais sukauptą tarptautinę patirtį ir atsinaujinimo potencialą“, – pastebi R. Raišutis, akcentuodamas Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto siekį telkti aukščiausios kvalifikacijos tyrėjus.
Įranga naudosis ir studentai
Projekto iniciatoriai pabrėžia, kad Ultragarso mokslo instituto infrastruktūros atnaujinimas palies ne tik mokslininkus. Didžiulę pridėtinę vertę jie įžvelgia ir antrosios bei trečiosios pakopos studijas KTU pasirinkusiems studentams.
„Esu įsitikinęs, kad atnaujinta įranga ir išplėstos atviros prieigos centro galimybės leis visiems studijuojantiems KTU naudotis išskirtinėmis technologijomis. Tai suteiks galimybę studijų metu atlikti tarptautinio lygmens mokslinius tyrimus“, – pastebi KTU studijų prorektorius Jonas Čeponis, akcentuodamas būtinybę Universiteto mokslo infrastruktūrą efektyviai išnaudoti ir studijų reikmėms.
Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas ilgus metus puoselėja praktiką į mokslo tyrimus integruoti magistrantūros ir doktorantūros studentus, todėl nauja įranga galės naudotis jaunieji tyrėjai iš Elektronikos inžinerijos, Elektros energetikos inžinerijos, Aeronautikos inžinerijos ir kitų studijų programų.
Taip pat instituto mokslininkai lietuvių ir anglų kalbomis dėsto Pažangiųjų jutiklių ir būsenos stebėsenos, Eksperimentinės technikos ir neardomosios kontrolės bei kitus modulius.
Remiantis atliekamais moksliniais tyrimais, jauniesiems tyrėjams siūlomos ir doktorantūros tematikos, atitinkančios Technologijos mokslų srities Elektros ir elektronikos bei Matavimų inžinerijos kryptis.
Atliekant tyrimus, lyderiaujantys instituto mokslininkai vadovauja minėtų krypčių doktorantams, taip pat yra doktorantūros komitetų nariai. Šiuo metu KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute šiuo metu mokslinius tyrimus vykdo 11 doktorantų.
