Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai pradeda įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo finansuojamą projektą „Multimodalinė sistema poinsultinei reabilitacijai“. Projektas įgyvendinamas 2019-2021 metu laikotarpiu dviem etapais: pradžioje vykdomi moksliniai tyrimai, o 2020 metais bus kuriamas produkto prototipas.
Insultas yra ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu žūva galvos smegenų ląstelės. Kaip rašoma Lietuvos insulto asociacijos tinklalapyje, pasaulyje kas 2 sekundės kas nors patiria insultą ir kas 6 sekundes kas nors nuo jo miršta. Nustatyta, kad insultą per savo gyvenimą patirs kas šeštas žmogus. Lietuvos mokslininkų kuriamos sistemos dėka insultą patyrusių žmonių reabilitaciją bus galima vykdyti efektyviau.
Asociatyvi nuotr.
Poinsultiniai sutrikimai būna įvairūs, tai priklauso nuo to, kuri smegenų dalis buvo pažeista. Insultas gali turėti įtakos judėjimui, atminčiai, gebėjimui suprasti kalbą, galimi emociniai sutrikimai ir kiti neigiami padariniai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai pradeda įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo finansuojamą projektą „Multimodalinė sistema poinsultinei reabilitacijai“. Projektą koordinuoja Italijos aukštųjų technologijų įmonės „Gruppo Fos“ įkurta biomedicininės inžinerijos įmonė UAB „Gruppo Fos Lithuania“.
Kaip pasakoja projekto vadovas, KTU Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjas, docentas Darius Jegelevičius, projekto metu planuojama sukurti naują produktą ir susijusias technologijas – integruotą multimodalinę sistemą personalizuotai poinsultinei reabilitacijai.
Tai reiškia, jog sistema apims įvairius duomenis – širdies ritmo ir rankų judesius, smegenų neurologinį aktyvumą, vizualinį grįžtamąjį ryšį, bus stebima smegenų, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Reabilitacija tokiu būdu vykdoma personalizuotai – pritaikoma pagal konkretaus paciento poreikius.
„Naujoji multimodalinė sistema personalizuotai poinsultinei reabilitacijai suteiks galimybę registruoti ir naudoti kokybiniu požiūriu naujus funkcinius parametrus – vykdyti personalizuotą reabilitacijos proceso stebėseną, padedančią priimti reabilitacijos proceso planavimo ir valdymo sprendimus“, – sako KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docentas.
Kuriama sistema susideda iš dviejų dalių – aparatinės ir programinės įrangos. Aparatinę įrangą sudarys fiziologinių parametrų jutikliai: širdies ritmo, judesių sekimo, neurologinio aktyvumo jutikliai bei virtualios/papildytosios realybės akiniai. Tuo tarpu programinę įrangą sudarys fiziologinių signalų apdorojimo ir parametrizavimo algoritmai, personalizuojami reabilitacijos modeliai bei reabilitacijos programos formavimo/grįžtamojo ryšio žaidybiniai sprendimai.
„Gydytojas, įvertinęs poinsultinę paciento būklę, kartu su reabilitologu suformuoja personalizuotą reabilitacijos programą, o pacientas, vykdydamas nustatytą reabilitacijos programą, sistemos pagalba atlieka fizinius pratimus, gaudamas grįžtamąjį ryšį, kuris formuojamas pagal fiziologinių jutiklių signalų parametrus. Paciento pastangos ir progresas taip pat yra registruojami duomenų serveryje. Pagal šiuos duomenis reabilitacijos eigą stebi medicinos personalas, pagal poreikį galintis reaguoti į esamą situaciją“, – aiškina D. Jegelevičius.
Projektas įgyvendinamas 2019-2021 metu laikotarpiu dviem etapais: pradžioje vykdomi moksliniai tyrimai, o 2020 metais bus kuriamas produkto prototipas.
Visi projekto partneriai turi sukaupę nemažą patirtį šioje srityje. KTU Biomedicininės inžinerijos institutas jau dvidešimt metų vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sveikatos stebėsenos, diagnostikos, vaizdų, signalų bei medicininės informacijos apdorojimo kryptyse. Kartu su tais pačiais partneriais šiais metais sėkmingai įgyvendintas projektas „Biomedicininė elektroninė įranga poinsultinei stebėsenai (StrokeMonitor)“ (2016-2019) pagal programą „Smart Invest LT+“.
