Rengdamasi masiniam išmaniosios apskaitos diegimui Lietuvoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ pradėjo aktyvius siaurajuosčio daiktų interneto technologijos testavimus. Bandomuoju projektu siekiama įvertinti, ar duomenų surinkimas iš įrenginių naudojant šią technologiją yra galimas, ar jos skvarba praktikoje yra didesnė nei tradicinių ryšio technologijų ir pakankama patenkinti verslo poreikius.
Rengdamasi masiniam išmaniosios apskaitos diegimui Lietuvoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradėjo aktyvius siaurajuosčio daiktų interneto technologijos (ang. Narrowband Internet of Things, NB-IoT) testavimus. Bandomuoju projektu siekiama įvertinti, ar duomenų surinkimas iš įrenginių naudojant šią technologiją yra galimas, ar jos skvarba praktikoje yra didesnė nei tradicinių ryšio technologijų ir pakankama patenkinti ESO verslo poreikius. Siekiama išsiaiškinti, ar ši technologija pakankama įrenginių valdymui, programinės įrangos priežiūrai, pakeitimui ir atnaujinimui.
Išmanieji skaitikliai su NB-IoT technologija, naudodami mobiliojo ryšio tinklą, į ESO sistemas perduoda duomenis apie energijos vartojimą, energijos gamybą bei tiekiamos energijos kokybę.
Technologijos galimybės buvo išmėginamos įvairiomis sąlygomis: sertifikuoti ir metrologiškai patikrinti dujų skaitikliai įrengti savanoriškai pasisiūliusių įmonės darbuotojų namuose, o elektros skaitikliai sumontuoti naujai pastatytų daugiabučių rūsiuose ir požeminėse stovėjimo aikštelėse, testuojami ESO laboratorijoje, taip pat vežami į galimai probleminius taškus.
„Dabartiniai testavimo rezultatai maloniai nustebino – matome, jog pirmieji sumontuoti skaitikliai Vilniaus regione siunčia duomenis net ir iš tų vietų, kur kitos ryšio technologijos (pvz., LTE Cat 1, 2G/3G) neužtikrina duomenų surinkimo. Esant ryšio signalo stiprumui prastesniam nei -105 dBm naudojant GPRS technologiją duomenų surinkti nepavyksta, tačiau NB-IoT komunikacijos modemai duomenis perduoda net ir esant prastesniam nei -115 dBm ryšiui. Spėjimas, kad metalinės apskaitos spintos gali ekranuoti elektromagnetinių bangų sklidimą taip, jog nepavyks perduoti informacijos, taip pat nepasitvirtino“, – teigia ESO Išmanaus tinklo architektas Mindaugas Vyšniauskas.
Nors ekranavimo efektas pastebimas, tačiau jis ne toks didelis, kaip buvo spėjama, ir nedarantis reikšmingos įtakos duomenų perdavimui. Buvo nuogąstaujama dėl šios technologijos veikimo pasienio zonose, tačiau ir šiuo atveju nepastebėta jokių ryšio veikimo sutrikimų šiose vietovėse.
NB-IoT – tai ta pati LTE technologija, priklausanti 4G mobiliojo ryšio šeimai, tačiau specialistai ją priskiria 4.5G arba „LTE Advanced“. Pastaroji ryšio technologija laikoma būsimu pagrindu 5G ryšiui, skirtam vadinamajam daiktų internetui.
M. Vyšniausko teigimu, šiuo metu Lietuvoje testuojami vieni pažangiausių technologinių sprendimų, visame pasaulyje dar tik žengiantys pirmuosius žingsnius. Bandomajame projekte be ESO komandos dalyvauja du ryšio operatoriai – „Telia“ ir „Bitė“, o skaitiklius bandymams suteikė net trys tiekėjai : „Apator“ (Lenkija), „Pietro Fiorentini“ (Italija), „JanzCE“ (Portugalija).
Projekto partneriai
„Bitė Lietuva“ skaičiuoja jau apie metus savo tinkle aktyviai testuojanti NB IoT technologiją, pritaikydama ją įvairiems skaitikliams, tačiau taip pat ir daugeliui kitų įrenginių. „Ši technologija galėtų pasitarnauti ir didinant išmanumą, pavyzdžiui, kuriant saugumo sprendimus, bendruomenėms ar ištisiems miestams. NB IoT technologija paremtų įrenginių gamintojai visame pasaulyje šiuo metu aktyviai vysto įvairius sprendimus“, – sako Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva" vykdomasis direktorius.
„Didžioji „Telia Lietuvos“ tinklo dalis jau yra paruošta NB-IoT komerciniam startui, tad laukiame klientų sprendimo diegtis NB-IoT palaikančią įrangą. NB-IoT tinklas jau veikia Danijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, tai yra prioritetinė visos „Telia“ grupės veiklos sritis“, – sako „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Baltijos šalyse išbandė pirmieji
„Pietro Fiorentini“ pirmoji dujų skaitikliuose pasiūlė galutinį produktą rinkai su NB-IoT ryšio moduliu. Portugalijos gamintojai „JanzCE“ – elektros apskaitos įrenginių su NB-IoT ryšiu diegimo išmaniajai apskaitai pionieriai.
„Gavę ESO kvietimą pateikti testavimui išmaniųjų skaitiklių su NB-IoT kreipėmės į ilgametę mūsų partnerę kompaniją „Pietro Fiorentini“, kuri pristatė pačius naujausius dujų skaitiklius su NB-IoT komunikavimo moduliu. ESO susidomėjus šia technologija, pateikėme naujausius dujų ir elektros skaitiklius testavimo tikslams ir suteikėme prieigą prie duomenų bazės, kurioje galima stebėti surenkamus ir perduodamus duomenis“, – pasakojo tiekėjų atstovės Lietuvoje, įmonės „Vilduja“ vadovas Andrius Vitkevičius.
Anot A. Vitkevičiaus, ESO yra pirmoji skirstymo operatorė Baltijos šalyse, išbandanti dujų ir elektros apskaitos prietaisus su NB-IoT komunikacijos modemais.
Didelis potencialas
Palyginus su kitomis technologijomis, ESO testuojami išmanieji dujų skaitikliai naudodami NB-IoT duomenis gali siųsti labais mažais paketais ir tokiu būdu tausoja skaitiklio bateriją. „Be to, ši technologija suteikia galimybę duomenis siųsti iš tokių vietų, kuriose paprastas GPRS ar radijo ryšys negalimas: nutolusių vietovių, rūsių, požeminių aikštelių“, – pažymi „Vildujos“ vadovas.
„Matome didelį potencialą šią technologiją pritaikyti išmanioje apskaitoje ir duomenis rinkti kur kas efektyviau, sklandžiau bei saugiau“, – akcentuoja ESO Išmanaus tinklo architektas M. Vyšniauskas.
Masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas Lietuvoje numatomas nuo 2020 m. pabaigos.
