NATO Antžeminio stebėjimo sistemos (AGS) projektas, prie kurio kūrimo prisideda ir Lietuva, žengė dar vieną didelį žingsnį pirmyn – pristatyti trys itin svarbūs sistemos komponentai.
Pristatytos antžeminės duomenų priėmimo ir apdorojimo stotys
2015 m. pabaigoje, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, NATO AGS sistemos kūrėjai Vokietijoje ir Italijoje NATO atstovams, kariškiams ir industriniams partneriams iškilmingai pristatė vieną iš svarbiausių sistemos komponentų – antžeminę duomenų priėmimo apdorojimo stotį. Pagal sistemos koncepciją numatyti du variantai – mobili, t. y. savaeigė, antžeminė stotis (angl. MGGS – Mobile General Ground Station), ir transportuojama antžeminė stotis (angl. TGGS – Transportable General Ground Station). Ryšiui su bepiločiu orlaiviu užtikrinti naudojama mobili komunikacijos stotis (angl. MGCS – Mobile General Communication Station).
Projekte dalyvaujančios ir prie MGGS dirbančios Lietuvos kompanijos „Elsis“ verslo plėtros direktoriaus ir AGS projekto vadovo Vytauto Mielkaus teigimu, pagrindinė šių antžeminių stočių paskirtis – priimti ir apdoroti tiesiogiai ar per palydovą iš bepiločio lėktuvo siunčiamų duomenų srautą, apdoroti ir išgauti naudingą žvalgybinę informaciją bei paruošti gautą informaciją perdavimui į NATO AGS sistemos valdymo centrą.
„MGGS sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – ryšio ir duomenų priėmimo sistemų, yra integruota į du konteinerius, kurie gali būti transportuojami, atsižvelgiant į tuo metu esantį poreikį, sunkvežimiais, lėktuvais ar laivais. TGGS stoties variantas yra surenkamas vietoje iš atskirų komponentų. „Elsis“ darbai apima programinės įrangos kūrimą, skirtą taktinio ryšio kanalui užtikrinti, objektų judėjimo sekimui ir vaizdo informacijos apdorojimui. Ši programinė įranga bus įdiegta tiek MGGS, tiek TGGS, o su ja dirbs misijos metu stotyse budintys operatoriai. NATO AGS sistema ir jos teikiama informacija galės naudotis visos NATO šalys“, - teigia „Elsis“ atstovas.
Pagamintos MGGS, TGGS ir MGCS stotys bus pristatytos į Sigonelos bazę Sicilijoje, Italijoje, iš kurios bus dislokuojamos pagal vykdomas misijas.
Į orą pakilo pirmas NATO AGS bepilotis orlaivis
Gruodžio pabaigoje pirmą kartą į orą pakilo ir pirmasis NATO AGS programos bepilotis orlaivis. Iš viso pagal programą numatyta pastatyti 5 „GlobalHawk Block 40“ tipo orlaivius. Pasak Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento Valdymo ir stebėjimų sistemų skyriaus viršininko pulkininko leitenanto Algirdo Sutkaus, nors pirmasis bandymas ir buvo sėkmingas, tačiau dar laukia ilgas testavimo kelias.
„Skrydis įvyko JAV, Kalifornijoje. Bepilotis orlaivis pakilo į 12 km aukštį, kur praleido 2,5 valandos ir sėkmingai nusileido Edvardo oro pajėgų karinėje bazėje. Tačiau tai tik pirmieji bandymai. Toliau bepiločiai orlaiviai ir jų sistemų funkcionalumas bus tikrinami skraidymo poligonuose. Taip pat šiais metais numatyta „GlobalHawk Block 40“ perskraidinti iš gamyklinių poligonų į jų pastovią dislokacijos vietą Italiją ir tik tada prasidės visos sistemos pilnoje sudėtyje bandymai. Numatoma, kad AGS kaip pajėgumas pilnai pradės funkcionuoti 2018 metų pabaigoje“, – teigia pulkininkas leitenantas A. Sutkus.
JAV gaminami „Global Hawk Block 40“ orlaiviai bus pirmieji priklausantys NATO ir pilnai jo valdomi bei naudojami nuo 1980-ųjų, kai NATO įsigijo išankstinio aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemą (angl. AWACS, Airborne Warning and Control System) turinčius orlaivius. Bepiločių „Global Hawk“ lėktuvų svoris siekia apie 1,5 t ir jie gali pakilti į 24 km aukštį. Naudojant itin pažangius radarus ir kitus sensorius, žemės stebėjimo aprėptis siekia iki 500 km. Bepilotis orlaivis ore gali praleisti iki 2 parų ir rinkti bei perduoti informaciją realiu laiku ir bet kokiomis oro sąlygomis.
Šalia tiesioginių karinių funkcijų – žvalgybinės informacijos rinkimo, bepiločiai orlaiviai galės būti panaudojami vykdant įvairias taikos palaikymo, kolektyvinio saugumo užtikrinimo ir humanitarinės pagalbos misijas.
2012 m. pradėtą kurti antžeminio stebėjimo sistemą planuojama paleisti 2017 metais. Kartu su Lietuva projekte dalyvauja Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Vokietija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Norvegija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir JAV.