Lietuvoje baigiama diegti moderni automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Ji kainuoja 43 mln. Lt, didžioji dalis lėšų skirta iš ES fondų. Daugiausiai gaisrų kyla Vilniaus urėdijos miškuose. Tad miškininkai įsigijo 6 stebėjimo kameras, daugiausiai iš visų urėdijų.
Lietuvoje baigiama diegti moderni automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Ji kainuoja 43 mln. Lt, didžioji dalis lėšų skirta iš ES fondų.
Kai kurių Seimo narių teigimu, esą taip neracionaliai naudojamos europinės ir urėdijų lėšos, kurias būtų galima skirti kitiems projektams.
Daugiausiai gaisrų kyla Vilniaus urėdijos miškuose. Tad miškininkai įsigijo 6 stebėjimo kameras, daugiausiai iš visų urėdijų.
Elektroninės stebėjimo akys, sumontuotos maždaug 70 metrų aukštyje, pakeitė 16 anksčiau bokštuose budėjusių žmonių.
„Manau, kad sistema pateisino save. Šiemet pavasarį kilo 8 gaisrai mūsų miško teritorijoje. Vidutinis miško gaisro plotas buvo 0,15 ha. Pernai – 29 gaisrai, o vidutinis gaisro plotas buvo 0,17 ha“, – sako Vilniaus miškų urėdijos miškų apsaugos inžinierius Dainius Adžgauskas.
Iš visų vaizdo kamerų į urėdijos centrinį stebėjimo pultą nuolat perduodamos nuotraukos. Užfiksavusi dūmus, sistema apie galimą gaisrą praneša ir garso signalu.
Ši sistema pradėta rengti beveik prieš porą metų.
Tačiau parlamentaras, kritikuojantis 43 milijonų litų vertės projektą, kuriam didžioji dalis lėšų skirta iš ES programos, teigia, kad jis nepagrįstai brangus.
„Buvo persistengta ir per daug pinigų investuota į tokį brangų projektą. Sudėtingiausia, kad tirti ir prižiūrėti turi pati Aplinkos apsaugos ministerija, kuri šiuo atveju ir inicijavo [projektą] per Generalinę urėdiją. Kai pats tiri, pats darai, pats prižiūri, nėra tikros kontrolės“, – tvirtina Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Almantas Petkus.
Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš kurį laiką tyrusi skundus dėl Automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos įsigijimo, esminių pažeidimų nenustatė.
„Įvertinus visas išlaidas, kurios buvo patirtos iki šios sistemos įdiegimo valstybiniuose miškuose, mes skaičiuojame, kad gausime 1,8–2 mln. Lt, metinį ekonominį efektą. Pirmas dalykas – racionalus lėšų įsisavinimas, antra – modernios technologijos, trečia – žmogiškojo faktoriaus išėmimas“, – teigia generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.
Pasak miškininkų, šią vasarą baigus darbus miškus stebės daugiau nei 80 kamerų. Vėliau visų urėdijų sistemos bus sujugtos į bendrą gaisrų stebėjimo sistemą.
