Klaipėdos uostas atidarė pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio stotį. Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.
Klaipėdos uostas atidarė pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio stotį. Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.
Klaipėdos uoste verčiamas naujas Lietuvos energetikos istorijos puslapis – atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio bazė
„Visi keliai veda į Klaipėdą, o Klaipėdos uostas – į pasaulį. Nebūtina skristi ar važiuoti traukiniu – galima plaukti arba važiuoti elektra ar vandeniliu varomu transportu. Tai rodo, kad mes turime infrastruktūrą, kuri yra ir vakarietiška, ir progresyvi. Tikiu, kad nereikės laukti dešimtmečio, kad būtume pilnai nepriklausomi nuo iškastinio kuro. Tai didžiulis ne tik uosto, bet ir visos šalies laimėjimas“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Inovatyvus projektas, atveriantis Lietuvai daugiau galimybių plėtoti žaliąją energetiką, kartu yra ir nuoseklaus Klaipėdos uosto direkcijos darbo kuriant modernius bei tvarius sprendimus rezultatas.
„Prieš kelerius metus žaliasis vandenilis Klaipėdos uoste buvo tik vizija, drąsi svajonė, nedavusi ramybės ir kvietusi leistis į kelionę nepramintu keliu. Šis kelias nebuvo paprastas – daug kur buvome pradininkai, sprendėme klausimus, į kuriuos, atrodė, atsakymų dar nėra surasta, tačiau leido sukaupti neįkainojamą patirtį. Šiandien atveriame pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio bazę ir žengiame į naują energetikos etapą. Klaipėdos uostas visada jungė vandens ir sausumos kelius, o dabar tampa vieta, kur gimsta ateities energetikos sprendimai ir žalioji transformacija“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Žaliojo vandenilio projektas Klaipėdos uoste pradėtas įgyvendinti 2023-aisiais, praėjusių metų vasarą pradėti aikštelės, ant kurios sumontuota žaliojo vandenilio įranga, statybos darbai ir projektas ėmė įgauti vis didesnį pagreitį. Jau spalio pabaigoje į Klaipėdos uostą buvo atgabenti svarbiausi įrenginiai, netrukus jie buvo pradėti montuoti, o jau šių metų balandį pagamintas pirmasis žaliojo vandenilio lašas.
Nemuno gatvėje esančioje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo stotelėje aplinkai draugiškus degalus gamins polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeris. Įrangai dirbant visu pajėgumu, per metus bus pagaminama apie 127 tonos vandenilio.
Į Lietuvą žaliąjį vandenilį atnešanti Klaipėdos uosto direkcija kartu kuria ir su tuo susijusią ekosistemą, jungsiančią šių švarių degalų gamybą su jų panaudojimo galimybėmis. Klaipėdoje žaliuoju vandeniliu bus galima papildyti lengvuosius automobilius, sunkųjį transportą, uoste dirbs ką tik Uosto direkcijos užsakymu pastatytas žaliuoju vandeniliu varomas atliekų surinkimo laivas. Klaipėdos uosto direkcija įsigijo ir aplinkai draugišką automobilį „Toyota Mirai“, varomą vandeniliu. Savo reikmėms Uosto direkcija ketina sunaudoti apie ketvirtadalį viso pagaminamo kiekio. Žaliąjį vandenilį naudoti ketina ir kitos įmonės. Klaipėdos uoste pagamintu vandeniliu prekiauti ketinama pradėti nuo rudens.
Žaliojo vandenilio projektas Klaipėdos uoste – atvira infrastruktūra, skirta ir plačiai transporto bei logistikos rinkai. Uosto direkcija kartu su LTG grupe, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, „Volvo Lietuva“ ieško galimybių žaliąjį vandenilį naudoti gabenant krovinius keliais, panaudoti geležinkelių transporte ir atliekant įvairias operacijas uoste.
Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Planuojama, kad bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projekto vertė sieks apie 12 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. eurų.
Projektą įgyvendino bendrovės „Inžinerinis projektavimas“, „MT Group“, „Gevalda“.
