Risčio kaime Estijoje išdygsiantis 244 MW galingumo saulės jėgainių parkas elektrą generuoti turėtų pradėti 2026 metais. Per metus jis elektra galės aprūpinti apie 55 tūkst. vidutinių Estijos namų ūkių.

Oro, kuriuo mes kvėpuojame kasdien, kokybė daro įtaką mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, užterštas oras gali lemti kvėpavimo takų susirgimus ar plaučių ligas. Siekiant identifikuoti labiausiai užterštas Vilniaus vietas ir paskatinti miesto oro kokybės pokyčius, siuntų pristatymo įmonė „DPD Lietuva“ ir JUDU pradeda bendrą bandomąjį projektą „Breathe.“

Atsinaujinančios energetikos UAB „Elektra man“, dirbanti su prekių ženklu „GreenUp“, baigė įrengti 480 kW galios saulės parką greitojo maisto restoranų tinklui „Jammi“. Tinklą valdanti UAB „Kulverstukai“ parke pasigamins daugiau nei pusę restoranams reikalingos elektros energijos.

Metų pradžioje Vilniuje duris atvėrė verslo centras „Artery“, išsiskiriantis ne tik neeiline išvaizda, bet ir statybų bei įrengimo metu pritaikytais rinkoje analogų neturinčiais inžineriniais sprendimais. Vienas jų – ant stogo įrengtos naujos kartos saulės jėgainės, darniai susiliejančios su pastato stogu.

Šešios Moldovoje įsikūrusios viešosios įstaigos pradėjo naudotis lietuvių įrengtų saulės jėgainių elektros energija. Projekto metu įrengtos 464 kW saulės elektrinės, kurios tieks daugiau kaip 458 tūkst. kWh elektros energijos per metus.

Dar COVID-19 pandemijos laikais KTU profesoriui kilęs klausimas, kokiu oru mes kvėpuojame, universiteto studentų komandos dėka praėjusį pavasarį virto mobiliu oro taršos ir eismo fiksavimo prietaisu. Pritvirtintas prie vieno iš Kauno autobusų ir dvi savaites fiksavęs oro taršą prototipas, pasak ekspertų, ateityje galėtų tapti nuolatine oro kokybės stebėsenos dalimi ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje.

Bendrovė „Scania“ pasiekė svarbų tvaresnės gamybos pokyčio tašką. Pavarų dėžių perdirbimo projektą vystantys įmonės inžinieriai pasiekė, kad gaminant naują transmisiją iš restauruotų mazgų būtų panaudota 50 proc. mažiau medžiagų ir išskirta beveik 45 proc. mažiau anglies dvideginio, nei kuriant visiškai naują produktą su naujomis detalėmis.

Estijos energetikos bendrovė „Evecon“ ir tvariam finansavimui skirto fondo valdytoja „Mirova“ Pernu apskrityje, Kirikmejės (Kirikmäe) mieste, atidarė didžiausią Baltijos šalyse saulės energijos parką. Beveik 110 hektarų plote išsidėsčiusio parko galia yra 77,53 MW.

Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet“ prisidėjo prie atsinaujinančios energijos plėtros Sakartvele, įgyvendindama svarbius projektus, skirtus aprūpinti švaria energija karo pabėgėlių bendruomenes. Rugsėjo mėnesį buvo užbaigti saulės elektrinės montavimo darbai Koda pabėgėlių stovykloje Eredvi savivaldybėje.

Lietuvoje pradėjo veikti elektromobilių įkrovimo aikštelė su virš jos įrengta beveik 250 kW galios saulės elektrine, kuri per metus sugeneruos daugiau nei 200 000 kWh elektros energijos. Šalia Kauno įrengta saulės modulių stoginė yra didžiausia tiek mūsų šalyje, tiek kitose Baltijos valstybėse.

Bendrovė „Baltic Storage Platform“ pradėjo didžiausio žemyninėje Europoje baterijų parko statybas Kysos (Kiisa) mieste, Estijoje. Tai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemyniniu Europos tinklu 2025 metais.

Prie Marijampolės, Kapsuose, 2025 m. vasario mėn. iškils vienas didžiausių Baltijos šalyse kintamo kampo saulės sekimo sistemą turinčių saulės elektrinių parkų. 36,4 megavatų saulės elektrinių parką įrengs Lietuvos UAB „RNDV Group“, projekto valdytojas – UAB „Wiso Engineering“.

„Įsirengėme saulės elektrinę“, „įsigijome hibridinių automobilių“, „investuojame į elektromobilius“, „perkame sertifikuotą žaliąją energiją“, „paleidome biokuro katilinę“, „renovuojame ir sandariname pastatus, siekdami efektyviau naudoti šilumos energiją“ – tokius ir panašius atsakymus pateikė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijai (LGPPA) priklausančios įmonės, paklaustos, kokių priemonių ėmėsi pastaraisiais metais siekdamos mažinti CO₂ emisiją.

Ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus, pradėjo veikti saulės moduliai, kurių pagaminta žalioji energija bus naudojama pagrindinės šalies automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio ženklų apšvietimui.