Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, siekdama tvarumo ir energetinės nepriklausomybės, aktyviai investuoja į žaliosios energijos projektus. Remiantis praėjusių metų duomenimis, saulės ir biodujų elektrinių pagalba įmonė beveik trečdalį, t. y. 32 proc., suvartojamos elektros energijos pasigamino pati.

Didžiausia Lietuvoje centrinė perkančioji organizacija CPO LT siekia kartu su verslu sukurti unikalų Europoje dirbtiniu intelektu grįstą įrankį, skirtą centralizuotų viešųjų pirkimų kainų analizei. Šis sprendimas padės perkančiosioms organizacijoms tiksliau planuoti pirkimams skirtą biudžetą, o tiekėjams – atsakingai teikti pasiūlymus.

Ne paslaptis, jog didieji naujienų transliuotojai, tokie kaip BBC, jau dabar naudoja dirbtinį intelektą generuodami radijo laidų subtitrus – taip, pasak jų, užtikrindami turinio prieinamumą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei. Tiesa, kyla klausimas, ar toks technologijų generuojamas tekstas, o ypač vertimas, gali prilygti žmogaus verstam tekstui ir taip skatinti įvairių bendruomenių įtrauktį?

Lietuviška, dvigubos paskirties aeronautikos įmonė „Airvolve“ sėkmingai baigė pirmuosius testavimo tyrimus bei pradėjo išskirtinio išradimo – taktinio transporto orlaivio patentavimo procesą.

Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati. Įmonės pastatų stogus jau dengia nuosavos saulės fotovoltinės elektrinės, o Petrašiūnų elektrinėje pradėjo veikti organinio Renkino ciklo (ORC) principu veikianti turbina.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, siekdama tvarumo ir energetinės nepriklausomybės, aktyviai investuoja į žaliosios energijos projektus. Remiantis praėjusių metų duomenimis, saulės ir biodujų elektrinių pagalba įmonė beveik trečdalį, t. y. 32 proc., suvartojamos elektros energijos pasigamino pati.

Lietuviška, dvigubos paskirties aeronautikos įmonė „Airvolve“ sėkmingai baigė pirmuosius testavimo tyrimus bei pradėjo išskirtinio išradimo – taktinio transporto orlaivio patentavimo procesą.

Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati. Įmonės pastatų stogus jau dengia nuosavos saulės fotovoltinės elektrinės, o Petrašiūnų elektrinėje pradėjo veikti organinio Renkino ciklo (ORC) principu veikianti turbina.

2025-uosius Seimui paskelbus lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais, „Vilnius Tech“ Antano Gustaičio aviacijos institutas nusprendė šią progą pažymėti simboliškai – sukonstruoti pirmąjį elektrinį lėktuvą Lietuvoje.

Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, jau pradėjo naudotis Lietuvos saulės energetikos bendrovės „Solet“ įrengtomis saulės elektrinėmis.

Didžiausia Lietuvoje centrinė perkančioji organizacija CPO LT siekia kartu su verslu sukurti unikalų Europoje dirbtiniu intelektu grįstą įrankį, skirtą centralizuotų viešųjų pirkimų kainų analizei. Šis sprendimas padės perkančiosioms organizacijoms tiksliau planuoti pirkimams skirtą biudžetą, o tiekėjams – atsakingai teikti pasiūlymus.

Ne paslaptis, jog didieji naujienų transliuotojai, tokie kaip BBC, jau dabar naudoja dirbtinį intelektą generuodami radijo laidų subtitrus – taip, pasak jų, užtikrindami turinio prieinamumą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei. Tiesa, kyla klausimas, ar toks technologijų generuojamas tekstas, o ypač vertimas, gali prilygti žmogaus verstam tekstui ir taip skatinti įvairių bendruomenių įtrauktį?

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas prisideda prie organizacijų informacijos saugumo stiprinimo ir apsaugos nuo kibernetinių grėsmių. 2024 m. spalio 1 d. fakultete pradėtas vykdyti mokslo projektas „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“.

Ilgą laiką lietuvių kalba buvo neprieinama daugelyje kasdien naudojamų technologijų. Kodėl negalima kalbėti su savo išmaniaisiais įrenginiais lietuviškai, kodėl robotas siurblys nereaguoja į lietuviškas komandas, kodėl balso asistentai mūsų gimtąja kalba yra tokie riboti? VU mokslininkai tam, kad technologijos taptų kuo prieinamesnės lietuvių kalba, dirba daugiau nei dešimt metų.

KTU mokslininkai ir verslo partneriai iš „Vertablox“, „Gluk Media“ ir „cargoGO Logistics“ bendrame projekte „RoadMaster VR“ siekia padėti vilkikų vairuotojams įvaldyti jų darbe kylančius iššūkius ir stresines situacijas, inovatyviai pritaikydami VR technologiją.

„Telia Lietuva“ kartu su „Santa Monica Networks“, „Atea“ ir LTG grupės tinklų komanda sėkmingai užbaigė dvejus metus trukusį LTG duomenų perdavimo tinklo (WAN) modernizavimo projektą.

Kas trečias kąsnis, kurį dedate į burną, priklauso nuo bičių – būtent tiek maisto nebūtų įmanoma užauginti be šių mažųjų darbininkių. Besikeičiantis klimatas ir kiti iššūkiai bitininkus paskatino dar labiau rūpintis geromis bičių gyvenimo sąlygomis, o tam jau pasitelkiamos ir itin pažangios daiktų interneto technologijos.

Lietuvos oro erdvė visoje šalies teritorijoje bus stebima nuo žemesnio aukščio. Oro navigacijos paslaugų teikėja per pusantrų metų ketina įdiegti antrinio stebėjimo sistemą, projekto vertė 3,6 mln. eurų.

„Telia“ kartu su „Microsoft“ ir Švedijos telekomunikacijų įrangos milžine „Ericsson“ išbandė sprendimą, užtikrinantį nuolatinį nešiojamųjų kompiuterių prisijungimą prie 5G ryšio.

„Tele2“ visos grupės mastu tęsia kovą su vaikų išnaudojimu internete. Vien per praėjusius metus „Tele2“ užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys.

Lietuvoje startavo unikalaus tarptautinio „BootStRaP“ tyrimo etapas – tiriamųjų grupės įtraukimas. 14-oje šalių įgyvendinamas tyrimas siekia mažinti žalingą skaitmenizacijos poveikį jaunų žmonių psichikos sveikatai, inicijuojant pokyčius sveikatos apsaugos ir socialinės politikos srityse.

Per ateinančius metus Lietuvoje pradės veikti beveik 5 mln. eurų vertės „ArtSpace“ ir „TechSpace“ mokslo centrai. Anot specialistų, šalyje sparčiai populiarėjantis animacijų kūrimo amatas įgaus dar didesnį pagreitį, o mokymasis laboratorijose – dar labiau priartės prie realių darbo sąlygų.

Lietuva žengia svarbų žingsnį į aukštųjų technologijų ateitį – Europos Komisija skyrė beveik maksimalų įvertinimą (14.9 iš 15 galimų balų) projektui „ChipsC²-LT“, kuriuo bus kuriamas Lietuvos puslaidininkių kompetencijos centras.

Laimėjusi Centrinės projektų valdymo agentūros skelbtą konkursą dėl autobusų parko atnaujinimo Šiaulių ir Panevėžio rajonų savivaldybėse, UAB „Transrevis“ šiuo metu eksploatuojamus dyzeliniu kuru varomus mikroautobusus keis naujais elektriniais.

Galimybė pažinti ir taikyti greitai besikeičiančias ir tobulėjančias technologijas pamažu tampa būtinybe kiekvienam. Šį principą siekiama integruoti ir į švietimo sistemą, tačiau norint mokinius supažindinti su naujausiomis technologijomis, mokytojams ir patiems tenka pagilinti žinias. Siekiant mažinti šį atotrūkį, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos projektas pakvietė pradinių klasių mokytojus susipažinti su 3D spausdinimu iš arti.