KTU MGMF Taikomosios matematikos katedros profesorė dr. Liepa Bikulčienė neseniai pradėjo vadovauti tyrėjų komandai, kuri turi padėti šiuolaikiniams mokytojams, dėstytojams ir studentams prisitaikyti prie DI keičiamos darbo rinkos.

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ Vilniaus nuotekų valykloje įdiegta dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Kasdien valykla išvalo trečdalį Lietuvos nuotekų, o inovacijos padeda šį procesą optimizuoti, sumažinti sąnaudas ir pagerinti aplinkosaugos rodiklius.

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ oficialiai pradėjo tiekti žaliąją elektros energiją alaus ir vaisvandenių gamintojui „Švyturys-Utenos alus“ iš užbaigto 7,5 MW galios saulės elektrinių ir 6 MWh kaupiklių parko. Didžiausiai alaus daryklai tai leido dekarbonizuoti energijos vartojimą gamyboje.

Transporto sektoriaus išmetamas CO₂ sudaro didelę dalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Siekiant sumažinti šias emisijas ir kovoti su klimato kaita, vandenilis, kaip alternatyvus kuro šaltinis, įgauna vis didesnę reikšmę, tad „Vilnius Tech“ mokslininkai kurs vandenilio tiekimo sistemą automobiliams.

„Via Lietuva“ su kitomis Baltijos šalių kelių infrastruktūros bendrovėmis iki 2027 metų pabaigos planuoja įgyvendinti projektą, kuris užtikrins nepertraukiamą 5G interneto ryšį visame „Via Baltica“ kelyje.

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ oficialiai pradėjo tiekti žaliąją elektros energiją alaus ir vaisvandenių gamintojui „Švyturys-Utenos alus“ iš užbaigto 7,5 MW galios saulės elektrinių ir 6 MWh kaupiklių parko. Didžiausiai alaus daryklai tai leido dekarbonizuoti energijos vartojimą gamyboje.

Transporto sektoriaus išmetamas CO₂ sudaro didelę dalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Siekiant sumažinti šias emisijas ir kovoti su klimato kaita, vandenilis, kaip alternatyvus kuro šaltinis, įgauna vis didesnę reikšmę, tad „Vilnius Tech“ mokslininkai kurs vandenilio tiekimo sistemą automobiliams.

„Vilnius Tech“ startavo Europos kosmoso agentūros finansavimą gavęs mokslinis projektas – Antano Gustaičio aviacijos instituto ir Mechanikos mokslo instituto mokslininkai kartu verslo partneriais kuria pažangios pjezoelektrinės pavaros prototipą, skirtą nanopalydovų optinio ryšio sistemai valdyti.

Lietuvoje artėjama prie svarbaus pokyčio – jau rudenį kai kuriose parduotuvėse pasirodys pirmosios automatinės amžiaus atpažinimo sistemos. Jų veikimo principas paremtas DI veidų analize, tad įsigyti prekes, kurioms reikia, kad darbuotojas patikrintų amžių, bus galima greičiau.

tarptautinė lazerinės optikos bendrovė „Altechna“ buvo atrinkta dalyvauti TALOS-TWO projekte – 25 mln. Eur vertės iniciatyvoje, kurią finansuoja Europos gynybos fondas. Projekto tikslas – iki 2030 m. sukurti pirmuosius Europoje visiškai nepriklausomus 100 kW klasės lazerinius nukreiptos energijos ginklus.

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ Vilniaus nuotekų valykloje įdiegta dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Kasdien valykla išvalo trečdalį Lietuvos nuotekų, o inovacijos padeda šį procesą optimizuoti, sumažinti sąnaudas ir pagerinti aplinkosaugos rodiklius.

„Google“, „Microsoft“, „Meta“ – valdo didžiulius duomenų srautus, tačiau jų naudojami žinių grafai, formuojantys dirbtinio intelekto suvokimą apie pasaulį, yra uždari. Dėl to auga atotrūkis tarp informacijos turėtojų ir tų, kurie siekia kurti atvirą, patikimą ir visiems prieinamą žinių ekosistemą. Būtent tam suburta COST Action CA23147 iniciatyva, dar vadinama GOBLIN.

JUDU modernizuoja Vilniaus eismo valdymą – pirmieji pokyčiai jau duoda rezultatų. Vienoje sostinės sankryžų vairuotojai praleidžia 16 proc. mažiau laiko laukdami žalio šviesoforo signalo. Tai – bendradarbiavimo su „Google“ ir dalyvavimo „Green Light“ projekte rezultatas.

Didžiausia Lietuvoje centrinė perkančioji organizacija CPO LT siekia kartu su verslu sukurti unikalų Europoje dirbtiniu intelektu grįstą įrankį, skirtą centralizuotų viešųjų pirkimų kainų analizei. Šis sprendimas padės perkančiosioms organizacijoms tiksliau planuoti pirkimams skirtą biudžetą, o tiekėjams – atsakingai teikti pasiūlymus.

Ne paslaptis, jog didieji naujienų transliuotojai, tokie kaip BBC, jau dabar naudoja dirbtinį intelektą generuodami radijo laidų subtitrus – taip, pasak jų, užtikrindami turinio prieinamumą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei. Tiesa, kyla klausimas, ar toks technologijų generuojamas tekstas, o ypač vertimas, gali prilygti žmogaus verstam tekstui ir taip skatinti įvairių bendruomenių įtrauktį?

„Via Lietuva“ su kitomis Baltijos šalių kelių infrastruktūros bendrovėmis iki 2027 metų pabaigos planuoja įgyvendinti projektą, kuris užtikrins nepertraukiamą 5G interneto ryšį visame „Via Baltica“ kelyje.

Važiuojant „Via Baltica“ keliu, nebenutruks nei pokalbiai telefonu, nei interneto ryšys. Trijų Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovės ir kelių valdytojai pradeda unikalų „5G-BALTICS“ projektą, kurio metu pietų Lietuvą ir šiaurės Estiją jungiančioje transporto arterijoje sustiprins 5G ryšį.

Pirmą kartą Lietuvoje trys didžiausi šalies universitetai, bendradarbiaudami su Poznanės superkompiuterių ir tinklų centru bei verslo partneriu UAB „Skaidula“, sėkmingai išbandė kvantinio ryšio technologiją, skirtą itin saugiam, nenulaužiamam duomenų perdavimui užtikrinti.

„Telia Lietuva“ kartu su „Santa Monica Networks“, „Atea“ ir LTG grupės tinklų komanda sėkmingai užbaigė dvejus metus trukusį LTG duomenų perdavimo tinklo (WAN) modernizavimo projektą.

Kas trečias kąsnis, kurį dedate į burną, priklauso nuo bičių – būtent tiek maisto nebūtų įmanoma užauginti be šių mažųjų darbininkių. Besikeičiantis klimatas ir kiti iššūkiai bitininkus paskatino dar labiau rūpintis geromis bičių gyvenimo sąlygomis, o tam jau pasitelkiamos ir itin pažangios daiktų interneto technologijos.

KTU MGMF Taikomosios matematikos katedros profesorė dr. Liepa Bikulčienė neseniai pradėjo vadovauti tyrėjų komandai, kuri turi padėti šiuolaikiniams mokytojams, dėstytojams ir studentams prisitaikyti prie DI keičiamos darbo rinkos.

Statistika rodo, kad moksleivių, besirenkančių inžinerijos ir technologijų specialybes, skaičius po truputį auga. Skatinant didesnį šių specialybių pasirinkimą, Lietuvoje stiprinamas STEAM ugdymas. KTU įsitraukia į iniciatyvą, kuriančią modernią ugdymo aplinką Lietuvoje, ir kviečia mokytojus ir STEAM centrų darbuotojus į dirbtuves.

Lietuvoje startuoja inovatyvi edukacinė programa „Experience AI (Pažink DI klasėje)“, kuria siekiama 11-18 metų mokiniams ir jų mokytojams suteikti teorinių ir praktinių žinių dirbtinio intelekto (DI) bei mašininio mokymosi srityse. Planuojama, kad per dvejus metus mažiausiai 40 000 šalies 5–12 klasių mokinių įgis pagrindinių DI kūrimo įgūdžių šalyje.

Lietuvoje startavo unikalaus tarptautinio „BootStRaP“ tyrimo etapas – tiriamųjų grupės įtraukimas. 14-oje šalių įgyvendinamas tyrimas siekia mažinti žalingą skaitmenizacijos poveikį jaunų žmonių psichikos sveikatai, inicijuojant pokyčius sveikatos apsaugos ir socialinės politikos srityse.

Per ateinančius metus Lietuvoje pradės veikti beveik 5 mln. eurų vertės „ArtSpace“ ir „TechSpace“ mokslo centrai. Anot specialistų, šalyje sparčiai populiarėjantis animacijų kūrimo amatas įgaus dar didesnį pagreitį, o mokymasis laboratorijose – dar labiau priartės prie realių darbo sąlygų.