Kaune jau atlikti 75 proc. elektroninio bilieto sistemos diegimo darbų. Rudenį kauniečiai pirmieji Lietuvoje naudosis šiuolaikiška atsiskaitymo už važiavimą viešuoju transportu sistema, kurią yra įdiegusios tik keliolika Europos valstybių miestų. Ateityje e. bilieto kortele Kaune bus galima atsiskaityti už daugiau paslaugų, jei savivaldybė nuspręstų plėsti jų spektrą.
Įgyvendina sparčiau
UAB „Empirija“ ir lenkų kompanijos R&G konsorciumas projektą „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ elektroninį bilietą Kaune diegia nuo 2007 metų.
„Šiemet baigėme ne tik pirmojo etapo darbus, bet ir įpusėjome diegti antrame etape numatytus modulius“, – teigė UAB „Empirija“ direktorius Henrikas Matulionis.
Antrojo etapo darbai prasidėjo gegužę. Autobusuose ir troleibusuose jau įrengti borto kompiuteriai, naujos kartos kasos aparatai, komposteriai, informacinės švieslentės, trumpojo ryšio modemai.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas akcentuoja, kad Kaunas – pirmasis Lietuvos miestas, pažengęs taip toli diegiant e. bilieto sistemą. „Pralenkėme ir Vilnių, ir Klaipėdą. Mieste jau parduota per 50 tūkst. elektroninio bilieto kortelių“, – sakė A.Kupčinskas.
Vadovaujantis sutartimi su Kauno miesto savivaldybe, projektas turi būti įgyvendintas iki rugpjūčio 31 d.
Montuoja galingus serverius
Projektui užbaigti jau nupirkti bendrovės „Hewlett Packard“ serveriai. „Šiai dienai tai moderniausia įranga viešajame transporte“, – neabejoja „Empirijos“ vadovas H. Matulionis.
Troleibusų bendrovėje „Autrolis“ iki rudens bus sumontuoti iš viso 8 tokie serveriai. Jie kaups informaciją apie keleivių srautus, seks kaip laikomasi grafiko, skaičiuos mokėjimus, fiksuos, kur ir kada keleiviai atsižymi už pravažiavimą elektroninio bilieto kortele.
„Duomenys bus perduodami GPRS ryšiu, būtent jis operatyviai padės kauniečiams papildyti kortelių sąskaitas internetu“, – sakė H. Matulionis.
„Internete prisiregistravusiam keleiviui jau autobuse pakaks kortelę įkišti į komposterį ir paspausti mygtuką papildyti“. Sąskaita pasipildys per keliolika sekundžių. Ši paslauga bus naudinga ir vairuotojams. Jie bus išvaduoti iš prekybos vienkartiniais bilietėliais, taip pat jausis saugiau, nes nereikės inkasuoti pinigų. Šiuo metu e. bilieto kortelę galima papildyti „Maxima“, RIMI prekybos centruose, „Lietuvos spaudos“ ir „Kauno spaudos“ kioskuose.
Įtikino sostinę ir uostamiestį
Kauno tarnautojams pavyko įtikinti kolegas Vilniuje ir Klaipėdoje, kad šiuose miestuose būtų tokio pat formato ir skaitmeninės struktūros kortelės, kokios gaminamos ir Kaune. Tai būtina sąlyga įdiegti vieningą atsiskaitymo sistemą visuose didmiesčiuose.
„Priešingu atveju Kauno elektroninė kortelė netiktų Vilniuje arba Klaipėdoje ir savivaldybių pažadai gyventojams apie vieningą bilietą liktų neištesėti“, – neabejoja UAB „Empirija“ direktorius H. Matulionis.
Pasak jo, vieningo bilieto įdiegimo reikalauja ir Briuselis, remiantis projektą. Visiškai atsisakyti popierinių bilietų Kaune planuojama, kai elektroniniais bilietais naudosis apie 70 tūkst. keleivių.
Viskas keleivių patogumui
Rudenį kauniečiai betarpiškai pajus technologijų naudą. Viešojo transporto stotelėse bus sumontuotos švieslentės. Jos realiu laiku informuos, kiek liko laiko iki autobuso arba troleibuso atvykimo. Švieslentėse bus rodomas maršruto numeris ir laikas minutėmis. Ten, kur nebus švieslenčių, keleivis apie autobuso atvykimą laiką galės sužinoti mobiliojo ryšio telefonu nusiuntęs trumpąją žinutę. Ilgainiui paaiškės, ar ši paslauga išpopuliarės tarp gyventojų, bet projekto rengėjai siekia, kad keleiviai turėtų kaip įmanoma didesnį pasirinkimą.
Planuojama sukurti ir interneto svetainę. Kauno žemėlapyje paspaudę rodyklę iš taško A į tašką B, vartotojai galės dar paprasčiau sužinoti, kaip kursuoja autobusai ir troleibusai. Šiuo metu keleiviai stotelėse vargsta, sukiodami prie stotelių pritvirtintus plastikinius, cilindro formos tvarkaraščius.
„Patogumo keleiviams prasme Kaunas padarys tikrai didelį šuolį į priekį“, – tikino UAB „Empirija“ vadovas H. Matulionis.
Galima plėsti paslaugų spektrą
Projektą „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ bendrovė „Empirija“ įgyvendina tik Kaune. Vilniuje ir Klaipėdoje šias sistemas diegia nieko bendra su „Empirija“ neturinčios įmonės.
Kauno miesto meras A. Kupčinskas neabejoja, kad sėkmingai projektas įgyvendinamas todėl, kad nuo pat pradžių buvo paskirti už jį asmeniškai atsakingi tarnautojai, sukaupę didelę patirtį įgyvendinant panašius užmojus.
„E. bilietas ateityje galėtų pavirsti savotiška Kauno miesto piliečio kortele. Kaip man paaiškino specialistai, techninės galimybės leistų, kad su tokia kortele galima susieti gerokai daugiau paslaugų, nei vien važiavimą viešuoju transportu, – sakė A. Kupčinskas. – Jau įgyvendiname bandomąjį projektą su moksleivių maitinimu, kai mokykloms į korteles pervedami pinigai, o tomis elektroninėmis lėšomis mokyklos atsiskaito už maitinimą, kartu skirdamos kitoms reikmėms sutaupytas lėšas“.
Su e. bilietu galima būtų atsiskaityti ir už automobilių stovėjimą Kauno savivaldybės UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“ eksploatuojamose parkingo vietose. „Suprantama, kad paslaugų spektrui plėsti prireiktų skirti tam tikrą dalį lėšų, bet svarbu tęsti tai, kas jau pradėta ir nesustoti pusiaukelėje“, – pridūrė A. Kupčinskas.