Realias traukinių eismo situacijas atspindintis intelektualios techninės-informacinės sistemos stendas su pačių pagamintais sumažintais egzistuojančių traukinių modeliais, kuriame užduodami traukinių maršrutai būtų programuojami, vadovaujantis esamomis traukinių eismo taisyklėmis bei naujovėmis, taikomomis vakarų Europos geležinkeliuose.
Projekto tikslas
Sukurti, realias traukinių eismo situacijas atspindintį intelektualios techninės-informacinės sistemos stendą, kuriame užduodami traukinių maršrutai būtų programuojami vadovaujantis esamomis traukinių eismo taisyklėmis.
Projekto uždaviniai
- Sukurti traukinių eismo situacijas atvaizduojantį modelį, kur bent viena pateikta stotis atspindėtų Lietuvoje egzistuojančią stotį, panašiu kelių išdėstymu.
- Sukurti realių traukinių analogiškus sumažintus modelius, bei įdiegti patobulintą mechaninę-elektroninę sistemą šių traukinių valdymui.
- Integruoti į sistemos valdiklius ir užprogramuoti visą traukinių judėjimo bei atpažinimo sistemą, atsižvelgiant į jau egzistuojančias traukinių eismo taisykles.
- Parengti techninę ir programinę valdymo sistemos dalį, bei jos veikimo aprašymą, kaip metodinę priemonę žemesnių kursų studentams.
Projekto idėja
Viena seniausių transporto rūšių – traukiniai. Nuo pat pradžių jie buvo naudojami ne tik keleivių pervežimui, bet ir ypatingai sunkiems kroviniams transportuoti dideliais atstumus. Didelė jėga ir greitis pavertė šią transporto priemonę nepakeičiama daugelyje šalių. Tačiau atsirandant vis didesnei konkurencijai transporto sektoriuje, geležinkelius atstovaujančios įmonės buvo priverstos „pasitempt“, kadangi kuo toliau – tuo labiau krovinių ir keleivių pervežimo paslaugoms buvo keliami vis didesni reikalavimai. Keliaujantiems svarbus kuo trumpesnis kelionės laikas ir komfortas, šie iššūkiai būtų visiškai parklupdę geležinkelius, jei ne sparčiai į geležinkelio transportą diegiamos naujausios technologijos. Traukos riedmenų manevringumas, įspūdingas greitis ir patikimumas šiandien kelionės tikslą leidžia pasiekti ne tik greitai, bet ir patogiai ir saugiai.
Skirtingose šalyse mokslininkai ir šios srities specialistai siūlo naudoti įvairiausius technikos sprendimus, leidžiančius geležinkeliuose pasiekti vis geresnių rezultatų ir aukštesnių teikiamų transporto paslaugų kokybės standartų. Tam reikalingas pasiaukojantis, ilgas, eksperimentais grindžiamas pilnas nuopolių ir pakilimų darbas.
Šio projekto idėja kilo, įvertinus šiandieninę geležinkelio situaciją Lietuvoje, kur pagrindinis dėmesys skiriamas estetinei išvaizdai, bet ne technikos sprendimams leidžiantiems optimaliai valdyti traukinius ir pilnai užtikrinti jų saugumą Lietuvos teritorijoje. Galbūt dėl to geležinkeliai tapo ne tokie patrauklūs įprastam keleiviui, nes mieliau pasirenkami autobusai arba lėktuvai. Pagrindinė problema kaip ir iki šiol orientavimasis į rytus (galbūt dėl lėšų stygiaus, o gal dėl savanaudiškų tikslų), bet ne į vakarus kur diegiami ypač pažangūs sprendimai geležinkelio transporte, dėl ko pailgėja kelionės laikas, teikiamas žemesnio lygio komfortas ir pan. Taigi pateiksime keletą techninių ir programinių sistemos valdymo sprendimų, galinčių dalinai, o galbūt ir kardinaliai pakeisti dabartinę, Lietuvos geležinkeliuose esančią situaciją.
Projekto planavimas
Tradicinis bėgių šuntavimas, naudojamas nustatyti traukinių buvimo vietai, bus pakeistas į naują, modernią, jutikliais ir atpažinimo sistemomis papildytą sistemą. Iškart gali iškilti klausimas, ar galima pasitikėti moderniomis valdiklių sistemomis labiau, nei relinės automatikos principu veikiančia sistema? Ar jos bus efektyvios? Ar pašaliniai veiksniai (žmonės, gyvūnai) negalės sutrikdyti normalaus atskirų sistemos komponenčių ir bendros sistemos darbo? Ar tai nepakenks traukinių eismui? Į visus šiuos klausimus galima atsakyti vienu klausimu: – ar tradicinis bėgių šuntavimas pakankamai užtikrina eismo saugumą ir tikrai yra toks patikimas? Užtrumpinus bėgių grandines, stoties operatorius savo pulte šį ruožą mato kaip užimtą ir negali sudaryti maršruto, kurio ribose yra šios bėgių grandinės t. y. galima kliūtis. Mūsų kuriama sistema padės to išvengti ir galbūt kitaip pažvelgti į šią problemą, tiksliau nustatant užimto ruožo ir konkretaus traukinio buvimo vietą.
Projekte „Intelligent Train Control System“ („Traukinys“) bus panaudotas Girulių kelyno išplanavimas ir traukinių eismo valdymas laikantis geležinkelio signalizacijos ir automatikos įrenginių taisyklių. Taip pat bus pateikta keletas išgalvotų stočių su nepamirštamą įspūdį paliekančiais tiltais, bei kitomis nepakartojamą kraštovaizdį sukuriančiomis detalėmis.
Traukinių ir geležinkelio komponenčių valdymui, t.y. atskirų maršrutų sudarymui, iešmų perjungimui, šviesoforų signalams ir pervažoms reguliuoti bus pasitelkti programuojami loginiai valdikliai. Aprašytos taisyklės bus įtrauktos į sukurtą duomenų bazę ir panaudotos sistemos valdymo programai, kurią realiu laiku bus galima koreguoti ir valdyti nuotoliniu būdu (t.y.: užduoti/keisti maršrutus, stebėti ir kontroliuoti ruožų užimtumą bei atskirų traukinių judėjimą/stovėjimą).
Numatyti terminai ir projekto įgyvendinimo grupė
- Bendra projekto įgyvendinimo trukmė – 8 mėn.
- Pradžia – 2009 rugsėjis.
- Projekto pabaiga – 2010 balandis.
- Projekto koordinatorius – Danielius Adomaitis.
- Projektuotojas – spec. technikas – 4 kurso, Informatikos Inžinerijos katedros studentas: Eduardas Lukošiūnas.
- Projekto programinės dalies vadovas – 4 kurso, Informatikos Inžinerijos katedros studentas: Tomas Eglynas.
- Projekto techninės dalies vadovas – 4 kurso, Informatikos Inžinerijos katedros studentas: Tomas Jankauskas.
- Projekto grupė – 4 kurso, Informatikos Inžinerijos katedros studentai: Daiva Stanelytė, Tomas Lenkauskas.
Projekto vykdymo eiga
I etapas. Pasirengimas projekto įgyvendinimui.
Veiklos tikslas – parengti detalų projekto „Traukinys" kelynų išdėstymo planą, nustatyti signalinių ir valdymo taškų tikslias koordinates stende, galutinai sukomplektuoti projekto grupę.
II etapas. Stendo pagrindo montavimas.
Veiklos tikslas – sumontuoti pagrindą plano įgyvendinimui, pasigaminti pagrindines kelynų komponentes ir integruoti jas į pagrindą.
III etapas. Remėjų paieška.
Veiklos tikslas – potencialių rėmėjų, suinteresuotų tolimesne projekto veikla paieška.
IV etapas. Projekto elektroninės dalies diegimas ir valdymas.
Veiklos tikslas – integruoti elektroninę dalį į jau esantį pagrindą, sudaryti duomenų bazę ir įdiegti programą bent vieno traukinio valdymui, remiantis šiuo metu galiojančiomis traukinių eismo taisyklėmis.
V etapas. Pirminis projekto pristatymas KU, sistemos klaidų koregavimas.
Veiklos tikslas – pateikti sukurtą sistemą vartotojams, siekiant išsiaiškinti sistemos trūkumus, bei programinės dalies klaidas.
VI etapas. Iškilmingas projekto pristatymas KU bei respublikinėse/tarptautinėse parodose.
Veiklos tikslas – pateikti sistemą kaip realiai veikiančią, bei puikiai tinkančią kaip metodinę priemonę būsimiems studentams ruošti. Projektą pristatyti respublikinėse ir tarptautinėse parodose.
Kontaktai
Klaipėdos universitetas, Jūrų technikos fakultetas, Informatikos inžinerijos katedra. Tomas Jankauskas: 8-628-58377; Danielius Adomaitis: 8-687-95455; el. p: tmse@inbox.lt.
Nuorodos
- Projekto svetainė.
- Projekto vaizdinė medžiaga.
- Diskutuoti galite šio projekto temoje forume.
