Klaipėdos uostas atidarė pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio stotį. Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.

Didžiausią šalyje greitojo elektromobilių įkrovimo tinklą valdanti bendrovė „Ignitis“ strategiškai svarbioje vietoje – magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda pusiaukelėje, netoli Raseinių, – oficialiai atidarė naujos kartos „Ignitis ON“ įkrovimo parką.

Lietuvos oro uostai skelbia, kad Palangos oro uoste įdiegta nauja pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema. Naujoji įranga įdiegta oro uostui kasmet sutinkant rekordinius keleivių srautus bei didėjant aptarnaujamų skrydžių skaičiui.

Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir tarptautinė atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ pasirašė paskolos sutartį biometano jėgainės vystymui Pakruojo rajone. Peleniškių kaime planuojama pastatyti 30 GWh energijos ir iki 3 mln. kubinių metrų biometano gaminsiančią jėgainę.

Šių metų pavasarį pradėjęs veikti beveik 30 MW galios vėjo parkas Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje žymi ne tik atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet ir augantį skaitmeninių sprendimų vaidmenį. Projekte buvo įdiegti lietuvių technologijų įmonės „Inion Software“ energijos valdymo sprendimai, kurie leis realiu laiku stebėti, analizuoti ir optimizuoti parko veiklą.

Į „Ignitis gamyba“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės teritoriją pristatyta pirmoji elektros energijos kaupimo sistemos (EEKS) įrangos siunta. Beveik 47 mln. eurų vertės projektą planuojama visiškai užbaigti 2027 metais.

„Energijos skirstymo operatorius“ šiemet investuos 28 mln. eurų į modernaus elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje. Už šias lėšas bus rekonstruojamas ir plečiamas elektros tinklas: nutiesta 340 km kabelinių linijų, pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės.

Kauno hidroelektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ baigė svarbų modernizavimo etapą – įdiegė automatizuotas generacijos ir įrenginių valdymo bei duomenų surinkimo sistemas, leidžiančias elektrinei efektyviai veikti elektros ir balansavimo paslaugų rinkoje.

Klaipėdos uoste žengtas svarbus žingsnis kuriant švaresnį ateities uostą. Užbaigus montuoti elektros tiekimo nuo kranto įrangą, pereita prie jos išbandymo. Jau greitai į uostą atplaukę laivai galės išjungti variklius ir prisidėti prie taršos mažinimo.

Pilnai elektrifikuotame geležinkelio ruože Kaišiadorys–Gaižiūnai atlikti vieni svarbiausių elektrifikavimo projekto bandymų – kontaktinio tinklo dinaminiai bandymai su dviguba trauka, naudojant du sujungtus „Stadler“ elektrinius traukinius ir du pantografus.

Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „European Energy“ priėmė galutinį investavimo sprendimą dėl antrojo energijos kaupimo sistemos projekto Lietuvoje. Projektas bus vystomas Telšių rajone, o jo prijungimas prie tinklo planuojamas 2026 metų gruodį.

Lietuvos ir Rumunijos mokslininkų komanda užbaigė Lietuvoje trejus metus vykdytą netiesinės mikroskopijos projektą. Jo tikslas – atverti naujas skydliaukės vėžio diagnostikos galimybes, siekiant greičiau ir tiksliau įvertinti naviko pažeistus audinius, taikyti efektyvesnį ir labiau tausojantį gydymą.

Elektros gamintoja ir tiekėja bendrovė „Elektrum Lietuva“ pradeda eksploatuoti 65 megavatų (MW) įrengtosios galios saulės elektrinių parką Šalčininkų rajone. Naujas gamybinis objektas įjungtas į Litgrid tinklą, jis žymi dar vieną reikšmingą žingsnį plečiant vietinę žaliosios energijos gamybą ir stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Robotika šiandien yra viena sparčiausiai augančių technologijų sričių pasaulyje, tačiau kartu ji kelia vis daugiau saugumo ir patikimumo klausimų. Kaip užtikrinti, kad robotai galėtų veikti greta žmogaus be rizikos? Būtent tokius sprendimus KTU siekiama įgyvendinti kuriant robotinę ranką su skaitmeniniu dvyniu.