Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, jau pradėjo naudotis Lietuvos saulės energetikos bendrovės „Solet“ įrengtomis saulės elektrinėmis.

Dešimt Armėnijos Lori regiono viešųjų įstaigų, jau pradėjo naudotis UAB „Solet“ saulės elektrinėmis, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas, medicinos klinikas, muziejų.

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas prisideda prie organizacijų informacijos saugumo stiprinimo ir apsaugos nuo kibernetinių grėsmių. 2024 m. spalio 1 d. fakultete pradėtas vykdyti mokslo projektas „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“.

Ilgą laiką lietuvių kalba buvo neprieinama daugelyje kasdien naudojamų technologijų. Kodėl negalima kalbėti su savo išmaniaisiais įrenginiais lietuviškai, kodėl robotas siurblys nereaguoja į lietuviškas komandas, kodėl balso asistentai mūsų gimtąja kalba yra tokie riboti? VU mokslininkai tam, kad technologijos taptų kuo prieinamesnės lietuvių kalba, dirba daugiau nei dešimt metų.

„Telia“ ir Švedijos ryšių reguliavimo tarnyba pradėjo pilotinį projektą, kurio metu išbando vandenilio technologiją, kuri bazines ryšio stotis aprūpintų elektra.

Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, jau pradėjo naudotis Lietuvos saulės energetikos bendrovės „Solet“ įrengtomis saulės elektrinėmis.

Dešimt Armėnijos Lori regiono viešųjų įstaigų, jau pradėjo naudotis UAB „Solet“ saulės elektrinėmis, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas, medicinos klinikas, muziejų.

„Telia“ ir Švedijos ryšių reguliavimo tarnyba pradėjo pilotinį projektą, kurio metu išbando vandenilio technologiją, kuri bazines ryšio stotis aprūpintų elektra.

Šešios Moldovoje įsikūrusios įstaigos pradėjo naudotis UAB „Solet“ įrengtų saulės elektrinių teikiama elektros energija. Šis projektas yra dar vienas svarbus žingsnis Moldovos energetinės nepriklausomybės link.

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto (JTGMF) komanda išrado principą, kaip galima kraunant konteinerius ir panaudojant jų didžiulį svorį – specialiose talpose sukaupti suspausto oro energiją ir ją panaudoti transporto priemonėms, atliekant kėlimo ar kitokius darbus.

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas prisideda prie organizacijų informacijos saugumo stiprinimo ir apsaugos nuo kibernetinių grėsmių. 2024 m. spalio 1 d. fakultete pradėtas vykdyti mokslo projektas „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“.

Ilgą laiką lietuvių kalba buvo neprieinama daugelyje kasdien naudojamų technologijų. Kodėl negalima kalbėti su savo išmaniaisiais įrenginiais lietuviškai, kodėl robotas siurblys nereaguoja į lietuviškas komandas, kodėl balso asistentai mūsų gimtąja kalba yra tokie riboti? VU mokslininkai tam, kad technologijos taptų kuo prieinamesnės lietuvių kalba, dirba daugiau nei dešimt metų.

KTU mokslininkai ir verslo partneriai iš „Vertablox“, „Gluk Media“ ir „cargoGO Logistics“ bendrame projekte „RoadMaster VR“ siekia padėti vilkikų vairuotojams įvaldyti jų darbe kylančius iššūkius ir stresines situacijas, inovatyviai pritaikydami VR technologiją.

Nagrinėjant ginčus teismuose jau tapo kasdienybe analizuoti ir remtis kitų šalių teismų praktikomis. Dėl šios priežasties teisininkams labai svarbu turėti veiksmingus teismų praktikos paiešką palengvinančius technologinius įrankius. Vienas iš tokių įrankių ką tik įdiegtas Lietuvos teismų sistemoje.

KTU mokslininkai, pasitelkdami lingvistinius ir žvilgsnio sekimo tyrimų metodus, vykdo projektą, skirtą analizuoti, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius. Projekte siekiama identifikuoti ir kategorizuoti emocines reakcijas bei prisidėti prie sudėtingų žmogaus emocijų tyrimų.

„Telia Lietuva“ kartu su „Santa Monica Networks“, „Atea“ ir LTG grupės tinklų komanda sėkmingai užbaigė dvejus metus trukusį LTG duomenų perdavimo tinklo (WAN) modernizavimo projektą.

Kas trečias kąsnis, kurį dedate į burną, priklauso nuo bičių – būtent tiek maisto nebūtų įmanoma užauginti be šių mažųjų darbininkių. Besikeičiantis klimatas ir kiti iššūkiai bitininkus paskatino dar labiau rūpintis geromis bičių gyvenimo sąlygomis, o tam jau pasitelkiamos ir itin pažangios daiktų interneto technologijos.

Lietuvos oro erdvė visoje šalies teritorijoje bus stebima nuo žemesnio aukščio. Oro navigacijos paslaugų teikėja per pusantrų metų ketina įdiegti antrinio stebėjimo sistemą, projekto vertė 3,6 mln. eurų.

„Telia“ kartu su „Microsoft“ ir Švedijos telekomunikacijų įrangos milžine „Ericsson“ išbandė sprendimą, užtikrinantį nuolatinį nešiojamųjų kompiuterių prisijungimą prie 5G ryšio.

„Tele2“ visos grupės mastu tęsia kovą su vaikų išnaudojimu internete. Vien per praėjusius metus „Tele2“ užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys.

Per ateinančius metus Lietuvoje pradės veikti beveik 5 mln. eurų vertės „ArtSpace“ ir „TechSpace“ mokslo centrai. Anot specialistų, šalyje sparčiai populiarėjantis animacijų kūrimo amatas įgaus dar didesnį pagreitį, o mokymasis laboratorijose – dar labiau priartės prie realių darbo sąlygų.

Lietuva žengia svarbų žingsnį į aukštųjų technologijų ateitį – Europos Komisija skyrė beveik maksimalų įvertinimą (14.9 iš 15 galimų balų) projektui „ChipsC²-LT“, kuriuo bus kuriamas Lietuvos puslaidininkių kompetencijos centras.

Laimėjusi Centrinės projektų valdymo agentūros skelbtą konkursą dėl autobusų parko atnaujinimo Šiaulių ir Panevėžio rajonų savivaldybėse, UAB „Transrevis“ šiuo metu eksploatuojamus dyzeliniu kuru varomus mikroautobusus keis naujais elektriniais.

Galimybė pažinti ir taikyti greitai besikeičiančias ir tobulėjančias technologijas pamažu tampa būtinybe kiekvienam. Šį principą siekiama integruoti ir į švietimo sistemą, tačiau norint mokinius supažindinti su naujausiomis technologijomis, mokytojams ir patiems tenka pagilinti žinias. Siekiant mažinti šį atotrūkį, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos projektas pakvietė pradinių klasių mokytojus susipažinti su 3D spausdinimu iš arti.

Statybų sektoriaus vystymo agentūra, bendradarbiaudama su skaitmenizavimo sprendimus miestui kuriančia bendrove „ID Vilnius“, jau metus vykdo projektą, kuris Ukrainoje tapo postūmiu ne tik atkurti Rusijos nuniokotus miestus, bet ir juos padaryti technologiškai pažangesnius.