Nors mygtukiniai telefonai galia ir suteikiamomis galimybėmis negali konkuruoti su išmaniaisiais, pasaulyje jų pardavimai vis dar skaičiuojami šimtais milijonų. Kas juos perka, kam naudoja ir kokį vaidmenį jie atlieka Rusijos užpultoje Ukrainoje?
Nors mygtukiniai telefonai galia ir suteikiamomis galimybėmis negali konkuruoti su išmaniaisiais, pasaulyje jų pardavimai vis dar skaičiuojami šimtais milijonų. Kas juos perka, kam naudoja ir kokį vaidmenį jie atlieka Rusijos užpultoje Ukrainoje?
„Bendrai mygtukiniai telefonai „Telia“ tinkle Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį visų prisijungusių įrenginių, jų dalis lėtai, bet nuolat, mažėja. Panaši situacija ir kitose Europos šalyse. Tačiau netikėtumų pasitaiko – pastarąjį mėnesį turėjome atvejų, kuomet buvo nupirkta keli šimtai mygtukinių telefonų vienu metu“, – sako „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.
Svarbūs Ukrainos gynėjams
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Lyginant su išmaniaisiais, mygtukiniai telefonai turi bent kelis privalumus: savaitę ar net kelias atlaikanti baterija, patvarumas ir keliskart mažesnė kaina, net lyginant su biudžetiniais išmaniaisiais.
Taip pat mygtukiniai telefonai dažnai neturi vietos nustatymo (GPS) funkcijos, kurią išmanieji naudoja navigacijai. Daugeliui tai būtų trūkumas, bet tik ne karo zonose: tokius telefonus sunkiau susekti. Jų apytikslę buvimo vietą galima žinoti nebent pagal įrenginio prisijungimą prie bazinės stoties ir tik tuo atveju, jei priešas turi prieigą prie operatoriaus sistemų.
Apskritai, kuo mažiau funkcijų ir programų telefone yra, tuo jis labiau atsparus kibernetinėms atakoms. Todėl mygtukiniai telefonai, ypač senesni modeliai, šiuo metu paklausūs Ukrainoje, juos šalies gynėjai naudoja panašiai kaip racijas – tinka paskambinti, išsiųsti ir gauti SMS, bet nieko daugiau.
Vieni naudoja iš reikalo, kiti – dėl patogumo
Pasaulio mastu mygtukinių telefonų rinka vis dar yra didelė: skaičiuojama, kad per metus jų parduodama apie 300–400 mln. vienetų. Palyginimui, išmaniųjų telefonų rinka pernai, lyginant su 2020-aisiais, augo 6 proc., iki 1,4 mlrd. įrenginių visame pasaulyje. Išeitų, kad maždaug kas penktas parduodamas telefonas yra mygtukinis.
Daugiau nei trečdalis mygtukinių telefonų nuperkama Vidurio ir Rytų Azijos šalyse, dar apie penktadalį rinkos atsiriekia Indija. Taip pat šie įrenginiai populiarūs dalyje Afrikos, Pietų Amerikos šalių. Pagrindinės to priežastys – žema jų kaina ir patvarumas. Jei išmaniuosius žmonės atsinaujina vidutiniškai kas 2–3 metus, tai prižiūrimas mygtukinis telefonas gali tarnauti ir kelis kartus ilgiau.
Šie telefonai dažnai yra tvirtesni ir atsparesni smūgiams, nes neturi didelio ekrano, kuris skyla vos iškritęs iš kišenės. Be to, jiems nereikalingi programinės įrangos atnaujinimai, o kadangi nėra programėlių, tai ir reikalavimai jiems neauga – toks telefonas ir po 5 metų savo funkcijas atliks taip pat gerai, kaip vos įsigytas.
Ir nors Vakarų šalyse mygtukiniai telefonai užima tik nedidelę nišą, jie reikalingi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems išmanieji per sudėtingi. Vieniems tai gali būti atsarginis ar darbinis telefonas, skirtas tik skambučiams, kitiems – būdas likti su ryšiu atsikratant informacijos pertekliaus savaitgalį ar per atostogas.
„Vargu ar paprasti mobilieji kada nors kels pavojų išmaniesiems – dauguma žmonių vis tiek naudos pažangesnius įrenginius vien dėl jų suteikiamų galimybių. Tačiau faktas, kad mygtukiniai telefonai iki šiol neišnyko ir jų paklausa jau ne vienerius metus išlieka stabili, rodo, jog žmonėms jie yra reikalingi“, – apibendrina R. Marcišauskienė.
