Korėjiečių tingumu pasinaudoję konkurentai iš Kinijos jau kuris laikas didino savo pyrago dalį taip, kad privertė „Samsung“ tenkintis trupiniais nuo vidutinės klasės telefonų stalo. Vis dėlto tai gamintoją ne juokais pasitempti, įjungti aukštesnę pavarą ir vytis toli pabėgusius priešininkus. To rezultatas – naujoji „Galaxy A“ išmaniųjų serija, o ypač absoliučiu aukso viduriuku ir rinkos hitu pretenduojantis tapti „Samsung Galaxy A50“.
Mūsų kraštuose sunku rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie brangiausius „Samsung“ telefonus. Gatvių stendai, erzinančios „YouTube“ reklamos bei netgi šypseną sukastais dantimis išspaudusios garsenybės siunčia žinią, kad šie prietaisai stovi „mitybos grandinės viršuje. Deja, neseniai to visiškai nebuvo galima pasakyti apie pigesnius kompanijos išmaniuosius, kuriais pasinaudojus atrodydavo, kad „Samsung“ inžinieriai kūrė juos per kavos pertraukėlę arba patikėjo šį darbą buhalteriui, bandančiam sutaupyti kiekvieną centą.
Natūralu, kad tokiu korėjiečių tingumu pasinaudoję konkurentai iš Kinijos jau kuris laikas didino savo pyrago dalį taip, kad privertė „Samsung“ tenkintis trupiniais nuo vidutinės klasės telefonų stalo. Vis dėlto šis alkis privertė gamintoją ne juokais pasitempti, įjungti aukštesnę pavarą ir vytis toli pabėgusius priešininkus. To rezultatas – naujoji „Galaxy A“ išmaniųjų serija, o ypač absoliučiu aukso viduriuku ir rinkos hitu pretenduojantis tapti „Samsung Galaxy A50“, kuris mano kišenėje praleido 3 savaites ir per daug nesistengė jos palikti.
„Samsung Galaxy A50“ apžvalga – telefono dizainas
Apie save esu nuomonės, kad ką jau ką, bet mane telefonų srityje apgauti sunku. Esu prisižiūrėjęs tokių gudrybių kaip netikra ekrano išpjova, netikros garsiakalbio grotelės ir pan., bet „Samsung“ nebūtų „Samsung“, jei to nesugebėtų. Na, bet apie viską nuo pradžių.
„Samsung Galaxy A50“ yra labai panašus į bet kurį pastaraisiais metais išleistą flagmaną – ilga ir stora stačiakampio forma, užapvalinti kampai bei truputį lenkta nugarėlė. Kalbant apie pastarąją, primygtinai rekomenduoju rinktis mano testuotos juodos spalvos variantą, mat saulės šviesoje ji švyti visomis vaivorykštės spalvomis ir taip sukuria sunkiai paaiškinamą prabangos įspūdį. Būtent čia ir buvau prigautas – kažkodėl net ir pristatymo metu buvau įsitikinęs, kad galinė telefono dalis pagaminta iš stiklo kaip ir brangesniuose modeliuose. Dėl plastikinio rėmelio nė kiek nesuabejojau, bet kad korėjiečiai pagailės kelių monetų stiklui gale, tikrai nesitikėjau.
Kita vertus, plastikas neblogai pasitarnauja ergonomikos srityje. Jis lemia, kad prietaiso svoris siekia varganus 166 gramus, kai stiklo ir aliuminio sumuštiniai sveria 200 gramus. Be to, nors ir žymiai labiau lengviau išsipurvina, plastikas nėra toks slidus ir leidžia telefoną naudoti be dėkliuko ir infarkto įrenginiui nesėkmingai nusileidus ant grindų. Tiesa, padėję telefoną ant stalo greičiausiai nustebsite, jog iš nugarėlės išsikišančių kamerų trio neleidžia išmaniajam stabiliai gulėti ant stalo. Patogia pozicija delne rūpinasi ir naujoji „PRISM“ dizaino kalba, užapvalinusi kiekvieną kampą taip, kad A50 jaustųsi lyg nugludintas jūros akmenėlis. Dešinėje pusėje išdėstyti įjungimo ir garsinimo mygtukai vėlgi yra ten, kur ir jūsų pirštai tikėtųsi juos rasti, o apačioje esančios „USB-C“ bei 3,5mm ausinių jungtys nežada keisti tradicijų.
Nors vis dar laikausi nuomonės, kad 2019 metais gamintojai neturėtų gaminti plastikinių išmaniųjų, gražus dizainas ir puiki ergonomika leidžia primerkti vieną akį bei įskaityti „Samsung Galaxy A50“ laikytą dizaino egzaminą.
„Samsung Galaxy A50“ apžvalga – telefono ekranas
Jeigu penkiasdešimtuko dizainas mane ir nuvylė, tai ekranas neabejotinai yra tai, kas išskiria jį iš konkurentų.
Visų pirma, dydis. Atsiradus ilgiems ir siauriems ekranams tapo įprasta montuoti matricas su 6 colius peržengiančia įstrižaine, todėl korėjiečiai per daug nesipriešino ir sutalpino 6,4’ ekraną. Sutinku, kad skamba milžiniškai, bet jaudintis nėra dėl ko – itin ploni šoniniai ir viršutinis rėmeliai (apatinis smakras galėtų būti ir plonesnis) bei lašelio formos ekrano iškarpa priekinei kamerai leido maksimaliai išdidinti ekrano įstrižainę išlaikant kompaktišką prietaiso dydį. Na taip, lyginant su brangesniais telefonais norėtųsi puse milimetro smulkesnių kraštelių, bet apart to, jokių kompromisų nepriimta. Net ir įbrėžimams atsparus „Gorilla Glass 5“ stiklas yra toks pats kaip ir praeitų metų rinkos lyderių.
Vis dėlto sritis, kur „Galaxy A50“ ekranas tikrai švyti, yra jo kokybė. Vidutinės klasės segmente turbūt nerasime kito telefono, naudojančio modernią „SuperAMOLED“ technologiją. Jos dėka galėjau džiaugtis ryškiomis spalvomis, kontrastinga juoda bei geru šviesumu. Sutinku, FullHD+ raiška, akių neakinantis šviesumas ir ne tokios tikslios spalvos neleidžia pasiekti vyresniųjų brolių iš „Galaxy S10“ serijos lygio, bet patikėkite manim, tai yra nuostabiai geras ekranas. Tiesą pasakius, toks geras, kad neleidžia atsispirti viliojimams pažiūrėti dar vieną „YouTube“ vlogą ar sužaisti dar vieną „PUBG“ partiją. Ai, ir beje, ta kameros iškarpa visai negadina vaizdo.
Nors ir nesinori liūdna nata pabaigti pasakoti apie ekraną, bet yra vienas dalykas, nedavęs man ramybės visą testavimo periodą – po ekranu sumontuotas pirštų antspaudų skeneris. Visiškai sutinku, kad toks sprendimas atrodo labai moderniai ir inovatyviai, bet kiekvienas telefono atrakinimas juo primindavo monetos metimą su 50% sėkmės tikimybe. Dėl to labiausiai kaltas labai mažas piršto nuskaitymo laukas, į kurį ganėtinai sunku tiksliai pataikyti bei netobula optinė technologija, reikalaujanti chirurginio piršto sterilumo. Matyt, teks naudoti atrakinimą veidu.
Apibendrindamas be sąžinės graužaties galiu teigti, kad „Samsung Galaxy A50“ turi geriausią ekraną savo klasėje, gėdos nepadarysiantį net ir du kartus brangesniam išmaniajam.
„Samsung Galaxy A50“ apžvalga – telefono veikimas
Kiek teko naudoti „Samsung“ telefonų, turbūt nerasčiau nė vieno, kurio veikimas būtų idealus. Galbūt naujausieji korėjiečių flagmanai ir buvo arčiausiai to, prisimindamas ankstesnę savo patirtį ir turėdamas galvoje prelegento kainą, nebuvau nusiteikęs optimistiškai.
„Samsung“ tarsi jausdama mano išankstinį skepticizmą pabandė palenkti mane į savo pusę dar net nepradėjus naudotis prietaisu. Standartiškai diegiama 4 GB operatyviosios bei net 128 GB (!!!) vidinės atminties duetas negali nenudžiuginti – tokiais skaičiais pasigirti negali 1000 eurų kainuojantys flagmanai, jau nekalbant apie keturiskart mažesnę atmintinę siūlančiais vidutinės klasės priešininkais. Atmintį taip pat galima išplėsti iki 512 GB atminties kortele – žodžiu, ko jau ko, bet talpos nuotraukoms, muzikai ir aplikacijoms tikrai niekada nepritrūks.
Geležies fronte sutinkame naująjį vidutinės klasės pačios kompanijos sukurtą „Exynos 9610 Octa“ procesorių. Norintiems susidaryti geresnį vaizdą apie „Samsung Galaxy A50“ pajėgumą pasakysiu, kad „Antutu“ teste surinkti 149 000 taškų stato jį į vieną eilę su kelių metų senumo „Android“ flagmanais. Neabejoju, kad toks teiginys didelio įspūdžio nedaro, bet jeigu nekreipsime dėmesio į skaičius, jokio diskomforto nejausime. Aplikacijos atveriamos pakankamai sparčiai, tik kartas nuo karto pirmiausia atvaizduojamas baltas fonas, o tik po to užkraunamas programos vaizdas. Su mūsų tradiciniu testu susitvarkyta labai neblogai – „Samsung Galaxy A50“ greitai atvėrė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „Antutu“, kameros ir „YouTube“ programėles, be didesnių problemų susitvarkė su „PUBG Mobile“ ir „Asphalt 9“ žaidimais, kurie veikė aukščiausiais grafikos nustatymais. Nepaisant to, po ilgesnio žaidimo laiko pradeda kaisti nugarėlės sritis aplink kamerą ir kartas nuo karto pasimato nedidelis strigimas. Deja, 4GB RAM buvo per mažai, kad abu žaidimai ir visos programos būtų išlaikytos fone.
Gerų žodžių nusipelno ir „One UI“ vartotojo sąsaja. Kuo toliau, tuo labiau galima pamiršti lėtas animacijas, krūvą papildomų aplikacijų ir senovišką dizainą. Nors vis dar erzina „Bixby“ asistentas, džiugina programinės įrangos aiškumas ir minimalizmas. Iki visiškos laimės trūksta tik padoresnio valdymo gestais.
Naudodamasis „Galaxy A50“ nepatyriau jokių problemų su ryšiais. Tiek mobilusis internetas (palaikomos 2 SIM kortelės), tiek Wi-Fi veikė greitai, nestrigo. Tą patį galima pasakyti ir apie Bluetooth. Gamintojui dešinę spaudžiu ir už įmontuotą NFC, leidžiantį mokėjimo korteles palikti namie ir atsiskaitinėti telefonu – tokia funkcija retai suntinkamą vidutinės klasės įrenginiuose.
„Samsung Galaxy A50“ apžvalga – telefono garsas
Audio sritį kainai jautrių prietaisų kūrėjai būna linkę ignoruoti. Natūralu – garso kokybė nėra tokia pastebima kaip prastas ekranas, baterija ar kamera, todėl naivu tikėtis, kad gamintojas nepasinaudos proga čia sutaupyti vieną kitą eurą.
Kalbai pasisukus apie A50 garsiakalbį, pasitvirtina mano aukščiau paminėti žodžiai. Jis tik vienas ir apačioje, todėl nesunku jį visiškai uždengti ranka. Kokybė taip pat nestebina. Nors kaip ir konkurentų telefonuose nekyla nepatogumų dėl garso lygio, bet atkuriamas garsas nėra tyras ir pasižymi iškraipymais, ypač aukštų dažnių diapazone.
Pokalbio ausinė pasislėpusi virš priekinės kameros ir nepaisant savo mažumo darbą atlieka gerai. Galbūt „Galaxy A50“ pirkėjai ir neturės pačios geriausios pokalbių kokybės, bet skambučiai tikrai netaps jūsų galvos skausmu.
Prijungęs ausines į seną gerą 3,5 mm jungtį išgirdau labai panašų audio kaip ir „Galaxy S10“ telefonuose – garsas itin tyras, gerai subalansuotas, net ir garso lygis buvo patenkinamas, nors iki tobulumo muzika ausinėse galėtų groti truputį garsiau.
„Samsung Galaxy A50“ apžvalga – telefono kamera
Pristatymo metu „Samsung“ atstovai minėjo, kad kartu su baterija ir ekranu, kameros kokybė buvo bene didžiausias kompanijos prioritetas, todėl nieko keisto, kad nugarėlėje randame net 3 sensorius.
Pagrindinis pasižymi net 25 MP raiška ir plačia f/1,7 diafragma, antrasis – 8 MP, bet itin plačiu kampu, na o trečiasis skirtas tik papildomai atstumo informacijai surinkti fotografuojant portretus.
Būtent pastarasis režimas, kai suliejamas objekto fonas, manęs iki galo nesužavėjo. Na taip, fotografuojant žmones jie puikiai atskiriami nuo fono ir pats efektas neatrodo per daug dirbtinis, bet štai pabandykite nufotografuoti kokią statulą ar šiaip daiktą ir susidursite su sunkumais, nes telefonas reikalauja labai preciziško 1-1,5 m atstumo nuo objekto. Deja, net ir jį pasiekus, kamera nesugeba sulieti fono.
Kalbant apie pagrindinį 25 MP sensorių, nebuvau nei nuviltas, nei sužavėtas. Nors kadrų raiška ir didesnė nei esame pratę matyti biudžetiniuose prietaisuose, testavimo metu paaiškėjo, kad tai tik reklaminis triukas. Gero apšvietimo sąlygomis nuotraukos detalumas toks pats jei ne prastesnis negu fotografuojant flagmanų 12 MP sensoriais, patys kadrai turi problemų su ekspozicija (nebent paliksite įjungtą Auto HDR), o viską dar labiau sugadinti taikosi pagal nutylėjimą įjungta dirbtinio intelekto funkcija (žaliai mėlynas malūnėlis dešiniajame apatiniame kampe). Pagyrimo nusipelno tik spalvos, kurias „Samsung“ telefonai išmoko tiksliai įamžinti jau pernai.
Esant poreikiui, pagrindinis jutiklis gali fotografuoti ir 12 MP raiška, tiesa, primygtinai rekomenduoju šį režimą naudoti tik vakare, nes kitaip nuotraukos atrodys tragiškai. Užtat tamsoje 12 MP režimas, kai 2 maži pikseliai sujungiami į vieną, sugeba sugaudyti daugiau šviesos ir taip užfiksuoti šviesesnį ir malonesnį kadrą. Jeigu atvirai, fotografija tamsoje man paliko kur kas geresnį įspūdį nei dieną.
Labai gaila, kad filmuoti galima tik FullHD raiška ir 30 fps dažniu. Jokio 4K, o juo labiau 60 fps.
Antroji 8 MP plataus kampo kamera yra tai, kas išskiria „Galaxy A50“ iš kitų vidutiniokų. Ji leidžia įamžinti kur kas platesnio matymo kampo vaizdą, kas itin praverčia esant didelėje erdvėje ar norint užfiksuoti panoraminį kadrą. Deja, šio sensoriaus kokybė, pasirodo, yra žymiai prastesnė nei analogiško sprendimo „Samsung“ flagmanuose. Nors pats kadras yra ganėtinai neblogas, bet tokio tipo jutikliams būdingi iškraipyti kraštai yra daug labiau pastebimi. Mano nuomone, plataus kampo akis skirta labiau pažaidimui negu rimtai fotografijai.
Priekinė kamera, kaip ir gale esantis pagrindinis sensorius, pasižymi 25 MP, tiesa, pagal nutylėjimą nuotraukos fiksuojamos 12 MP rezoliucija. Tiesą pasakius, nepastebėjau jokio skirtumo tarp šių skirtingų raiškų. Nors nesu didelis asmenukių gerbėjas, bet pati nuotraukų kokybė yra bene geriausia klasėje tiek detalumo, tiek spalvų atžvilgiu. Kartas nuo karto taip pat galėsite išbandyti sulieto fono režimą, kuris veikė gal net geriau nei analogiška funkcija galinėje kameroje.
Kad ir kaip šito nesitikėjau, bet turiu konstatuoti, kad „Samsung A50“ tikrai nesukurs sprogimo kameros srityje net ir tarp konkurentų. Fotografuojant telefonu apima jausmas, kad kompanija nesusikoncentravo į kokybę ir pasuko kiekybės keliu.
„Samsung Galaxy A50“ apžvalga – telefono baterija
Biudžetiniai telefonai jau kuris laikas tęsia gero baterijos tarnavimo tradiciją, tad korėjiečiai nenorėdami atsilikti pasistengė ir šioje srityje.
Specifikacijų sąraše puikuojasi 4000 mAh baterijos talpa, kas šių dienų standartais yra žymiai daugiau nei vidurkis. Akumuliatoriaus dydis atsispindi ir tarnavimo trukmėje – vidutiniškai naudojant prietaisą socialiniams tinklams, kamerai, naršymui ir muzikai pavykdavo pasiekti maždaug 7-8 h ekrano laiko arba beveik 2 dienas naudojimo. Vieną vertus puikus rezultatas lyginant su flagmanais, bet kita vertus yra šioks toks atsilikimas nuo konkurentų iš „Xiaomi“.
Didelė baterija kone visais atvejais yra pliusas, išskyrus tada, kai ateina laikas ją įkrauti. „Samsung“ giriasi įdiegę 15W galingumo greitąjį įkrovimą, bet praktikoje krovimosi trukmė siekia beveik 2h. Tikrai neįspūdingas rezultatas. Taip pat būtų galima paminėti ir tai, kad A50 neturi galimybės krautis belaidžiu būdu, tačiau turint galvoje prietaiso kainą tokią smulkmeną galima atleisti.
„Samsung Galaxy A50“ galbūt ir nėra baterijos čempionas, bet eilinis naudotojas tikrai nenusivils tarnavimo trukme.
„Samsung Galaxy A50“ apžvalga – verdiktas
„Samsung“ prieš pristatydama „Galaxy A50“ tikrai atliko namų darbus. Kaip į dešimtuką pataikyta su spalvomis, gudriai sutaupant prabangesnėms korpuso medžiagoms, įmontuotas stebinančiai geros kokybės ekranas, komponentai, nesukelsiantys jokio naudojimosi diskomforto, bei visavertiška baterija. Na, galbūt prašauta tik su kamera, kuri tarsi iškrenta iš gerą įspūdį palikusio rinkinio konteksto.
Taigi, „Samsung Galaxy A50“ yra skirtas žmonėms, kuriems reikia telefono arba kitaip tariant tiems, kas šio daikto nesiruošia sudievinti, bet ir nenori prarasti svarbių funkcijų ar savybių. Jeigu žinote vartotoją, kuriam reikia naujo išmaniojo, siūlykite „Samsung Galaxy A50“ – labai tikėtina, kad pataikysite.
