Šie metai „Nokia“ prekės ženklui buvo tikrai produktyvūs – turėjome galimybę apžvelgti tiek „Nokia 1“ (vieną pigiausių telefonų su „Android“ operacine sistema), tiek „Nokia 8 Sirocco“, savo kaina besilygiuojantį į aukščiausiąjį segmentą. Taip pat nepraleidome progos ištestuoti į vidutinį segmentą besilygiuojančio „Nokia 7 Plus“, bet visgi turėjome sutikti, kad pastarasis dėl savo kainos sunkiai gali būti vadinamas vidutinioku. Taigi, nusprendėme išbandyti tai, ką pati kompanija mato kaip išmaniųjų telefonų Elektrėnus tarp Vilniaus ir Kauno – „Nokia 6.1“, kitur dar vadinamą „Nokia 6 2018“. Ar tikrai jis yra tai, ką be jokio galvos skausmo galima rekomenduoti eiliniam piliečiui? Atsakymą surasite apžvalgoje.
„Nokia 6.1“ apžvalga – telefono dizainas
Jau bandydamas „Nokia 7 Plus“ pastebėjau, kad jo dizainas neprimena nei „Nokia 8 Sirocco“, nei „Nokia 1“, todėl tikėjausi, kad bent jau „Nokia 6.1“ paseks septintuko pėdomis. Deja, turiu konstatuoti, kad šeštu numeriu pažymėtas modelis nėra tiesiog sumažinta „Nokia 7 Plus“ kopija ir pasižymi savitu dizainu.
Pirmasis dalykas, patraukęs mano dėmesį, buvo prietaiso svoris. 172 gramai tikrai nėra mažai, tiesą pasakius, tai gana įprastas skaičius, bet kažkodėl paėmus telefoną į ranką atrodo, kad jis žymiai lengvesnis. Galimai dėl to kalta plastikinė nugarėlė, kas jau yra visiškai atskira tema.
Norėčiau sakyti, kad plastiko naudojimas 2018 metais pagamintame vidutinės klasės išmaniajame yra didelė staigmena, jei tuo nebūčiau stebėjęsis anksčiau apžvelgdamas „Nokia 7 Plus“. Visgi ten situaciją iš dalies taisė įmantri danga, bent šiek tiek maskuojanti medžiagos pigumą, štai „Nokia 6.1“ nugarėlė yra visiškai grynos plastmasės. Ji kieta, slidi ir išduoda nedidelę įrenginio kainą. Vieninteliai jos pliusai – atsparumas dužimui ir nepasidengimas pirštų antspaudais naudojant.
Kaip ir vyresniojo brolio atveju, situaciją iš dalies pataiso aliuminio rėmas. Tiesa, jo forma šiek tiek skiriasi – jis platesnis, o briaunos šlifuotos ir turi vario spalvos atspalvį, kas šiek tiek pagyvina gana nuobodžią juodos spalvos korpuso temą. Metalinė konstrukcija taip pat yra atsakinga už tai, kad net ir plastiko nugarėlė nesugeba panaikinti to tvirtumo ir kokybės jausmo.
Mano ergonomikos testo „Nokia 6.1“, deja, neišlaikė be priekaištų. Labiausiai koją suomių telefonui pakišo mano minėtasis rėmelis – nors jis ir atrodo gana prabangiai, šlifuotos briaunos yra labai aštrios ir nemaloniai įsiremia į delno odą. Taip pat užkliuvo kiek per žemai nugarėlėje įmontuotas pirštų antspaudų skeneris, nes mano pirštas natūraliai nusileisdavo ant bereikalingai ilgo kameros išsikišimo, dar ir neleidžiančio išmaniajam stabiliai gulėti ant kieto paviršiaus. Galbūt šiuos trūkumus galėtų ištaisyti dėklas, bet nemanau, kad tokios kainos telefonui jis yra reikalingas. Visa kita – dešiniajame šone įmontuoti garso reguliavimo ir įjungimo mygtukai bei viršutinėje dalyje įrengta 3,5 mm jungtis (atsidūsėjimas) – jokių nusiskundimų nesulaukė.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad dizainas tikrai nėra stiprioji šio telefono pusė. Plastikinė nugarėlė ir prastoka ergonomika leidžia daryti išvadą, kad gamintojas šioje srityje stengėsi sutaupyti. Na, prietaisas bent jau atrodo tvirtas ir pakankamai kokybiškas.
„Nokia 6.1“ apžvalga – telefono ekranas
Šiais metais įvyko tas lūžis, kai prieš tai tik flagmanuose sutinkami ilgi ir siauri naujojo formato ekranai pradėjo skintis kelią į vidutinį segmentą. To pavyzdys – tokie modeliai kaip „Xiaomi Redmi Note 5“ ar tas pats „Nokia 7 Plus“, tačiau kurdama „Nokia 6.1“ kompanija nusprendė būti konservatyvesnė.
Telefone įmontuotas 5,5 colio įstrižainės tradicinio 16:9 kraštinių santykio FullHD raiškos ekranas. Pridėkime ir iš rinkos po truputį besitraukiančią IPS technologiją ir turime tai, kas kvepia 2016-taisiais. Kita vertus, turiu pripažinti, kad nors tas kvapas turi lengvą pelėsių prieskonį, kurį sukelia dideli ekrano rėmeliai, yra pakankamai malonus.
Kas neabejotinai paliko gerą įspūdį, buvo teksto aštrumas ir bendras ekrano detalumas. Rinkoje 403 vaizdo taškų tankis colyje nėra jokia naujiena, bet būtent ši IPS matrica detalumu lenkia daugumą tos pačios raiškos OLED ekranų. Taip pat norėčiau paminėti ir tikslesnį spalvų atkūrimą, bet negaliu – balta spalva ekrane atvaizduojama su pastebimu mėlynu atspalviu, o visos kitos spalvos atrodė ganėtinai nenatūralios – lyg ištrauktos iš melancholiško dailininko spalvų paletės. Tiesa, norėčiau pagirti „Nokia 6.1“ ekraną už puikų matomumą saulėje. Gamintojas tuo gyrėsi per pristatymą, bet nebuvau linkęs juo tikėti. Visgi pasinaudojęs prietaisu kelias savaites galiu drąsiai teigti, kad tai bene geriausiai įžiūrimas ekranas klasėje.
Taigi, galbūt „Nokia“ galėjo labiau pasistengti kurdama šio įrenginio ekraną ir atsižvelgti į šiandienos aktualijas, bet galutinis rezultatas nėra labai blogas. Tai tiesiog vidutinės klasės matrica, neblogai atliekanti savo darbą, bet neturinti pretenzijų į aukštesnę klasę.
„Nokia 6.1“ apžvalga – telefono veikimas
Jeigu kalbėdamas apie skirtingus „Nokia“ išmaniuosius miniu skirtingą dizainą ir vidinius komponentus, tai yra vienas dalykas, vienijantis visus šiuos telefonus – „Android One“ operacinė sistema. Deja, turiu nuliūdinti, kad tai buvo bene vienintelis teigiamas veikimo aspektas.
Tradiciškai pirmiausia reikia pradėti nuo geležies – korpuso viduje plaka „Snapdragon 630“ mikroschema. Jau pavadinimas išduoda, kad tai – šeštosios (vidutinės) klasės procesorius, o tiksliau – šiek tiek patobulinta itin populiaraus „Snapdragon 625“ versija. Maždaug prieš metus teko bandyti nemažai „Xiaomi“ telefonų su šiuo lustų rinkiniu ir tikrai prisimenu, kad didelio nusivylimo tai nesukėlė, bet „Nokia 6.1“ net ir turėdamas galingesnę procesoriaus versiją mane nustebino nemaloniai. Labiausiai užkliuvo lėtas aplikacijų atidarymas. Žinoma, po kelių dienų prie to įmanoma priprasti, bet jeigu naudojote bent trejeto metų senumo flagmaną, tikrai jusite nemalonų skirtumą.
Prietaiso silpnumą patvirtina ir mūsų tradicinis testas. „Nokia 6.1“ tingiai atvėrė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „AnTuTu“, kameros ir „YouTube“ programėles, ir kaisdamas iš visų jėgų tesugebėjo žemiausiais grafikos nustatymais paleisti „PUBG Mobile“ ir „Asphalt 8“ žaidimus. Foninių procesų valdymas taip pat yra liūdna istorija – įrenginio turimi vos 3 GB operatyviosios atminties lemia tai, kad dar net neatidarius mano minėtų žaidimų iš fono buvo pašalintos naujienų programėlės. Norėtųsi kaltinti prastai optimizuotą programinę įrangą, bet, mano manymu, didesnę reikšmę turėjo nedidelis RAM kiekis.
Kartėlį šiek tiek sušvelnina tik telefono dalyvavimas „Android One“ projekte, kurio dalyviai gauna nemodifikuotą ir greitai bei ilgai atnaujinimus gaunančią „Android“ operacinės sistemos versiją. Paprastas vartotojas naudą pajus labai greitai – modernus sąsajos dizainas, veikimo stabilumas ir idealus suderinamumas su visomis „Google“ paslaugomis tiesiog negali nenudžiuginti.
Ryšiai, kaip ir visas veikimas, nėra džiuginantys. Labiausiai nuvylė 4G ryšys – palaikomas 4 metų senumo CAT4 standartas, užtikrinantis vos 150 Mbps atsisiuntimo greitį. Praktikoje situacija ne ką geresnė – lyginant su aukščiausios klasės telefonais „Nokia 6.1“ demonstravo du, o kartais net 3 kartus prastesnius rezultatus. Wi-Fi taip pat nedžiugino – greitis siekė vos 280 Mbps, kai šalia gulintis „iPhone 8 Plus“ be vargo išspaudė 520 Mbps.Vis dėlto tie „Bluetooth“, tiek GPS veikė be sutrikimo. Atskirai norėčiau paplekšnoti gamintojui per petį už tai, kad į šeštuką pasistengė įmontuoti NFC ryšį, leisiantį naudotis mobiliaisiais mokėjimais per „Google Pay“ (galima pridėti „Revolut“ kortelę) bei naująja „Swedbank“ aplikacija, įgalinančią bekontakčius atsiskaitymus telefonu.
„Nokia 6.1“ apžvalga – telefono garsas
Garsas be jokio abejonės yra sritis, kurioje vidutiniokų gamintojai mėgsta pataupyti. Kadangi geru garsu nepasižymi net ir „Nokia“ flagmanai, tikėtis, kad „Nokia 6.1“ nustebins gero garso mėgėjus, yra labai naivu.
Korpuso apačioje esantis garsiakalbis – vidutinybės įsikūnijimas. Visų pirma, jis yra tik vienas ir jam netalkina pokalbio ausinė – įprasta praktika mažos kainos išmaniuosiuose. Kokybė taip pat neblizga – atkuriamas garsas nebuvo nei išskirtinai tyras, nei subalansuotas (pasitaikė iškraipymų tiek aukštųjų, tiek žemųjų dažnių diapazone). Bendras garsumas buvo visai neprastas, sakyčiau, neatsiliekantis, o gal netgi lenkiantis konkurentus, todėl tikrai galėsite nesibaiminti, kad neišgirsite skambėjimo tono ir praleisite skambučius. Beje, pokalbio ausinė savo darbą atliko gerai ir jai neturiu jokių priekaištų.
Įjungus laidines ausines į 3,5 mm jungtį, apėmė lengvas deja vu – atkuriamas garsas identiškas prieš tai testuotam „Nokia 7 Plus“. Tai jokiu būdu nėra komplimentas, priešingai, labiau nusivylimas. Jaučiami nedideli iškraipymai, glumina gana žemas garso lygis. Na, bent jau galima džiaugtis senosios jungties buvimu ir galimybe klausyti muzikos be adapterių.
„Nokia 6.1“ apžvalga – telefono kamera
Apvertę telefoną netruksite pastebėti didelio kameros išsikišimo ir ant jo besipuikuojančio užrašo „Zeiss“. Galbūt kažkam tai asocijuojasi su kokybe, bet man tai tebuvo eilinis triukas, kuriuo bandoma paslėpti gana vidutinišką kameros kokybę.
Kaip ir ekrano atveju, „Nokia“ šiemet nusprendė pasitaupyti ir neįšoko į dviakių telefonų traukinį – nugarėlėje puikuojasi vos vienas 16 megapikselių f/2.0 diafragmos sensorius, todėl galima pamiršti apie galimybę vaizdą optiškai padidinti ar fotografuoti madingu sulieto fono režimu.
Nuotraukų kokybė gero apšvietimo sąlygomis ganėtinai gera. Kadrai labai detalūs, spalvos nerėžia akies, bet štai kartais kyla problemų su baltos spalvos balansu ir fokusavimu. Ką primygtinai rekomenduoju padaryti, tai įjungti „Auto HDR“ funkciją. Ji padės išvengti ekspozicijos ir per didelio šviesumo problemų bei padarys nuotrauką malonesnę vartotojo akiai.
Kas tikrai verčia griebtis už galvos, tai naktinė fotografija. Viskas, ką fotografuosite tamsoje, atrodys susilieję, praradę formas ir tekstūrą. Neišvengsime ir optinio triukšmo pertekliaus, gadinančio kone kiekvieną kadrą. Dėl šių priežasčių esu beveik tikras, kad visos prasto apšvietimo sąlygomis darytos „Nokia 6.1“ nuotraukos nuguls giliai telefono atmintyje ir niekada neišvys šviesos socialiniuose tinkluose.
Vaizdo įrašymui labiausiai koją kiša optinio stabilizavimo nebuvimas – nors video įrašai ganėtinai detalūs, juose matyti kone kiekvienas filmuojančiojo rankos judesėlis. Beje, filmuojant 4k 30 fps raiška prietaiso nugarėlė pradeda smarkiai kaisti, todėl rekomenduoju rinktis 1080p filmavimą.
Priekinė 8 MP kamera buvo tai, kas mane maloniai nustebino. Tikėjausi eilinės pikselių bombos ir vidutiniško rezultato, bet išbandęs turėjau pripažinti, kad tai viena geriausių paskutiniu metu testuotų asmenukių kamerų. Ji nereikalauja studijinio apšvietimo, o veidą įamžina detaliai ir be jokio dirbtinio pagražinimo (nebent jūs patys įjungsite šią funkciją).
„Nokia 6.1“ apžvalga – telefono baterija
Taupūs šeštosios serijos „Snapdragon“ procesoriai bei monstriškos baterijos buvo tai, kas užkėlė į ilgiausiai be įkrovimo tarnaujančių išmaniųjų topą „Xiaomi“ telefonus, todėl natūraliai tikėjausi panašaus rezultato ir iš „Nokia 6.1“. Žinoma, lūkesčius teko šiek tiek apkarpyti, nes suomių telefonas turi net ketvirtadaliu mažesnę bateriją, kurios talpa siekia vos 3000mAh.
Deja, šioje srityje likau itin nusivylęs – išmanusis vargiai sugebėdavo ištverti mano darbo dieną (daug naršymo „Google Chrome“ ir socialiniuose tinkluose, dokumentų peržiūra, keli skambučiai bei kameros naudojimas). Tiesą pasakius, net nesu tikras, ar „Nokia 6.1“ būtų pajėgus ištverti porą mažiau reiklaus vartotojo dienų, nes antros dienos popietę ar važiuojant iš darbo reikėtų įrenginio baterija jau prašysis atstatyti jėgas. To kaltininkai yra du – silpnokas procesorius bei gana sparčiai ramybės būsenoje senkantys baterijos procentai.
Gerai bent jau tiek, kad tai padaryti nebus didelė kančia. Užteks prijungti dėžutėje randamą greitąjį įkroviklį į naujoviškąją USB-C jungtį ir po valandos su puse turėsite 100 % įkrovos lygį.
„Nokia 6.1“ apžvalga – Ar verta pirkti?
Jau seniai praeityje laikai, kai vidutiniame segmente vargiai galėdavome surasti patrauklų pasiūlymą – šiandien kone kiekvienas gamintojas laiko pareiga turėti bent vieną padorų telefoną šioje klasėje, kas lėmė, kad joje konkurencijos lygis išaugo kelis kartus.
Kalbant apie „Nokia 6.1“ rinkos kontekste, sunku nepastebėti akivaizdžių pliusų – tvirto korpuso, neblogo ekrano, nemodifikuotos Android versijos bei gana šiai klasei netipiško NFC ryšio. Kita vertus, dar sunkiau nepastebėti stiprios konkurencijos iš kinų kompanijų, siūlančių dar geresnį kainos/kokybės santykį ir kartais netgi dar labiau išbaigtus išmaniuosius.
Taigi, „Nokia 6.1“ yra neprastas pasirinkimas eiliniam vartotojui, vis dar tebejaučiančiam nostalgiją „Nokia“ prekės ženklui.