Pastarieji metai lyg feniksui iš pelenų pakilusiai „Nokia“ kompanijai buvo neįtikėtinai produktyvūs. Jos išleisti vidutinės klasės išmanieji sulaukė nemažo pasisekimo, o produktų liniją neseniai papildė konkurencingi biudžetinės kategorijos ir netgi flagmanams įkąsti bandantys telefonai. Vis dėlto bent jau šiuo metu Suomijos gamintojui geriausiai sekasi ten, kur ir startavo – vidutinių kainų segmente. 
Pastarieji metai lyg feniksui iš pelenų pakilusiai „Nokia“ kompanijai buvo neįtikėtinai produktyvūs. Jos išleisti vidutinės klasės išmanieji sulaukė nemažo pasisekimo, o produktų liniją neseniai papildė konkurencingi biudžetinės kategorijos ir netgi flagmanams įkąsti bandantys telefonai. Vis dėlto bent jau šiuo metu Suomijos gamintojui geriausiai sekasi ten, kur ir startavo – vidutinių kainų segmente. Brangiausias šios klasės „Nokia“ išmanusis telefonas „Nokia 7 Plus“ bando pasiūlyti pačias svarbiausias aukščiausios klasės prietaisams būdingas savybes ir per daug neištuštinti pirkėjo piniginės. Tokia koncepcija rinkoje jokia naujiena, todėl natūraliai kyla klausimas, ar pliuso ženklu pažymėtas septintukas vertas Jūsų dėmesio. Skaitykite toliau ir išsiaiškinsite.
„Nokia 7 Plus“ apžvalga – telefono dizainas
Didžioji dalis išmaniųjų gamintojų naudoja labai panašią strategiją – pristatę brangiausią savo telefoną į pigesnius modelius stengiasi perkelti tuos pačius dizaino sprendimus, pakeisdami tik kelias detales mažesnės kainos ar kitais sumetimais. „Nokia“ kažkodėl pasuko visai kitu keliu ir savo vidutiniokams sukūrė atskirą dizainą, nė kiek nepanašų į esantį flagmanuose.
Išsitraukęs „Nokia 7 Plus“ iš dėžutės negalėjau atsistebėti, kaip stipriai jis skiriasi nuo prieš tai testuoto vyresniojo brolio „Nokia 8 Sirocco”. Visų pirma, forma. Jei prabangusis modelis buvo pakankamai platus ir kvadratiškas, tai šis labiau panašus į šiandienos konkurentus – siauras ir ilgas, gal net tiktų sakyti, kad šiek tiek ištįsęs. Tokius formos skirtumus paaiškinti nesunku – „Nokia“ pigesniajame modelyje nusprendė sumontuoti madingąjį 18.5:9 formato ekraną, priešingai tradicinio 16:9, randamo „Nokia 8 Sirocco”.
Nustebintas buvau ir „Nokia 7 Plus“ korpuso medžiagų parinkimo. Tikėtis prabangios stiklo ir metalo konstrukcijos vidutinės klasės išmaniajame nebėra naivu, kaip tai buvo prieš keletą metų, tai greičiau optimistiška, žinant, kad toks dizaino sprendimas gana ženkliai išpučia produkto kainą. Dėl šios priežasties nemažai kompanijų renkasi naudoti vientisą aliuminio konstrukciją, kuri karaliavo flagmanuose maždaug prieš trejetą metų. Vis dėlto „Nokia“ spjovė į abu šiuos pasirinkimus ir savo brangiojo vidutinioko nugarėlę pagamino iš plastiko. „Plastikas 2018 metų telefone?“ – būtent toks retorinis klausimas sukosi mano galvoje, todėl nieko nelaukęs suskubau patikrinti informacijos. Įdomu tai, kad gamintojas šio modelio reklamose nemini plastiko medžiagos ir, vietoje to, akcentuoja 6 keramikinės (kad ir ką tai reikštų) dangos sluoksnius, kuriais padengta nugarėlė. Reikia sutikti, kad ji iš tikrųjų mažiau slysta ir veikiausiai neduš kaip stiklas, telefonui nukritus ant žemės, bet vis tiek turi porą problemų. Pirma – naudojant telefoną be dėklo plastikas pasidengia bjauriomis riebalinėmis dėmėmis, o antra – išmanusis nesukuria tokio prabangos jausmo kaip jo konkurentai.
Žiupsnelis cukraus į rūgščios uogienės puodą yra vario spalvos 6000 serijos aliuminio rėmelis, iš dalies kompensuojantis plastiko buvimą ir itin pagyvinantis matinės juodos spalvos korpusą. Tikrai įdomi spalva – keista, kad kiti rinkos žaidėjai nesiūlo kažko panašaus.
Ergonomikos srityje pastabų beveik neturiu. „Nokia 7 Plus“ patogiai guli delne, metalinis rėmelis nors ir pakankamai aštrus, bet netraumuoja odos (bėda, su kuria susidūriau testuodamas „Nokia 8 Sirocco“), o plastikinė nugarėlė sumažina netyčinio telefono išmetimo ant grindų tikimybę. Nugarėlėje esantis šiek tiek įdubęs pirštų antspaudų jutiklis yra ten, kur vartotojo pirštai tikisi jį rasti, ką pakartoti galima ir minint dešiniajame šone išdėstytus kokybiškus įjungimo ir garso reguliavimo mygtukus. Malonus siurprizas laukia pažvelgus į viršutinę išmaniojo dalį – ten randame legendomis apipintą ir į Raudonąją knygą įrašytą 3,5 mm jungtį. Jeigu ir galima prie ko nors prisikabinti, tai galėtų būti šiek tiek iš korpuso iškilusi kameros optika, neleidžianti telefonui stabiliai gulėti ant stalo.
Kiekvieną kartą žiūrėdamas į „Nokia 7 Plus“ dizainą nejučia prisimenu seną interneto memą, kuriame vaizduojamas medinis kirvis su prierašu „Unikalus nereiškia naudingas”. Plastikinė nugarėlė, nors ir yra pakankamai netradicinis sprendimas, tiesiog negali rungtis su daug prabangiau atrodančiu aliuminiu ar stiklu. Vis dėlto apart šio nesusipratimo, rimtesnių dizaino trūkumų „Nokia 7 Plus“ neturi.
„Nokia 7 Plus“ apžvalga – telefono ekranas
Jau seniai praėjo laikai, kai vidutinės klasės telefonai galėjo pasigirti geriausiu atveju vidutiniškomis matricomis. Pastaraisiais metais vidutiniokų ekranai beveik susilygino su didžiąja dalimi flagmanų raiškos požiūriu, o skirtumų rasti galima nebent spalvų atvaizdavimo ir šviesumo srityse. Beveik visi šie dėsningumai galioja ir „Nokia 7 Plus“ ekranui.
Pradėkime nuo jo matmenų. Jau minėjau, kad priekinėje dalyje puikuojasi didelis 6 colių įstrižainės ekranas, bet turiu pasakyti, kad dėl naujojo formato jis nesijaučia gigantiškas. Jame itin malonu žiūrėti „YouTube“, žaisti žaidimus ir rinkti tekstą. Taip pat smagu, kad jo apačioje puikiai telpa trys skaitmeniniai valdymo mygtukai ir neatrodo, kad jie trukdytų uždengdami dalį vaizdo. Jeigu reikėtų būti itin kritiškam, paminėčiau nemažus rėmelius viršuje ir apačioje, nors jie bent jau nėra tokie gigantiški kaip „Nokia 8 Sirocco“ išmaniajame.
Kalbant apie ekrano kokybę, norėtųsi dėti neutralios nuotaikos šypsniuką. Šio įrenginio FullHD+ raiškos IPS technologijos matrica kontrasto ir spalvų gilumo prasme nė iš tolo negali prilygti kontrastingoms „Samsung Galaxy S“ telefonų serijos matricoms, bet už tai išvengia pigiems OLED ekranams būdingų trūkumų. Visų pirma, galima pasidžiaugti realybei artimomis spalvomis. Pastebima, kad gamintojas švelniai jas paryškino, bet tikrai nėra taip, kad būtų sunku atskirti raudoną nuo oranžinės. Taip pat verta paminėti ir plačius matymo kampus, be jokio ekrano mėlynavimo žiūrint kampu į jį. Už ką tikrai norisi pabarti suomius, tai prastą šviesumą. Kitaip nei kituose pastaruoju metu testuotuose telefonuose, pastebėjau, kad gana dažnai rankiniu būdu didindavau ekrano šviesumą iki maksimumo, kad galėčiau komfortiškai naudoti prietaisą saulėtomis dienomis. Deja, net ir tada nesijausdavau iki galo patogiai ir nenoromis turėdavau ieškoti pavėsio ar pridengti ekrano šonus delnu.
Perspėti norėčiau ir žmones, nemėgstančius naudoti apsauginių plėvelių ar stiklų. „Nokia 7 Plus“ kūrėjai kažkodėl nusprendė pataupyti ir ekraną apsaugojo bene penkerių metų senumo „Gorilla Glass 3“ stiklu, kuris nors pasižymi neblogu atsparumu įbrėžimams, labai lengvai skyla. Taigi, patarčiau nuo pat pirmosios dienos užsiklijuoti apsauginį stikliuką.
„Nokia 7 Plus“ apžvalga – telefono veikimas
Šiemet teko išbandyti gana nemažai vidutiniokų, kas leido įsitikinti, kad norint gauti padoriai veikiantį telefoną visiškai nebūtina dairytis flagmanų pusę. Šią mano išvadą „Nokia 7 Plus“ pagrindė su kaupu.
Pirmiausia norėčiau paminėti didžiausią atradimą – 8 branduolių „Snapdragon 660“ procesorių ir jam talkinančius 4 GB operatyviosios atminties bei 64GB kaupiklį. Istoriškai šeštosios serijos „Snapdragon“ procesoriai nė iš tolo negalėjo prilygti aukščiausiajai aštuntajai klasei, bet šiųmetis šeštukas buvo pirmasis, sulaužęs šią tradiciją. Tai geriausiai parodo sintetinio „AnTuTu“ testo rezultatas – beveik 150 000 taškų – vos keliomis dešimtimis tūkstančių mažiau nei praeitų metų čempiono „Snapdragon 835“. Realybėje šis skirtumas beveik nejuntamas, ką parodė ir mūsų tradicinis testas.
Mūsų tradiciniame teste, kaip ir buvo galima tikėtis, „Nokia 7 Plus“ nepatyrė jokių gėdingų paslydimų – greitai atvėrė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „AnTuTu“, kameros ir „YouTube“ programėles, neprakaituodamas aukščiausiais grafikos nustatymais pjaustė „PUBG Mobile“ ir „Asphalt 8“ žaidimus bei sugebėjo visas mano išvardytas programėles išlaikyti fone. Įdomu tai, kad apart kiek šiltesnės nugarėlės, „Nokia 7 Plus“ veikimo beveik nebuvo įmanoma atskirti nuo „Xiaomi Mi6“ ar „Samsung Galaxy S8“.
Vis dėlto tai nėra tik procesoriaus nuopelnas. Kaip ir kiti šiais metai išleisti „Nokia“ išmanieji, septintukas dalyvauja „Android One“ projekte, kurio dalyviai gauna nemodifikuotą naujausią „Android“ operacinės sistemos versiją ir mažiausiai dvejus metus besitęsiančius atnaujinimus. Beje, „Nokia 7 Plus“ yra vienas pirmųjų telefonų eilėje po „Google Pixel“ serijos sulaukti naujausio „Android 9 Pie“ atnaujinimo. Tiesa, ir dabar nėra kuo labai skųstis – vartotojo sąsajos dizainas pakankamai modernus, aplikacijos nestringa, animacijos galbūt vietomis galėtų būti greitesnės ir sklandesnės, bet nebuvo taip, kad labai erzintų. Kita vertus, sklandus veikimas turi savo kainą – nemodifikuota „Android operacinė sistema nė iš tolo negali lygintis funkcionalumu su „Samsung Experience“ ar „MIUI“. Norint bent jau prie jų priartėti, reikės nemažai laiko pasiknaisioti „Google Play“ aplikacijų parduotuvėje.
Ryšiai taip pat nekrėtė nemalonių staigmenų. Wi-Fi, „Bluetooth“, GPS ir NFC veikė greitai ir užtikrintai, bet šiek tiek nusivyliau 4G greičiais. Dėl to greičiausiai kaltas viso labo CAT 6 (maksimalus 300 Mbps atsisiuntimo greitis) standartas, pirmąkart pasirodęs prieš trejetą metų. Ganėtinai keista detalė žinant, kad šiandien jau yra nemažai telefonų, palaikančių CAT 16 (maksimalus 1 Gbps atsisiuntimo greitis). Galbūt tokie greičiai atrodo kaip utopija, bet galiu patikinti, kad „Nokia 7 Plus“ šiuo požiūriu praktinėmis sąlygomis pastebimai atsiliko nuo konkurentų.
„Nokia 7 Plus“ apžvalga – telefono garsas
Audio visada būdavo tai, apie ką vidutinės klasės įrenginių gamintojai mėgdavo nutylėti. Galbūt sakyti, kad jiems telefono garsas visiškai nerūpi, būtų per daug drąsu, bet tai be abejonės yra sritis, kurioje bandoma taupyti. Deja, „Nokia 7 Plus“ nežada laužyti šios taisyklės.
Nors naujausieji vidutiniokai nuo flagmanų po truputį pradeda užsikrėsti stereo garsiakalbių virusu, mūsų aptariamas suomių gaminys turi jam imunitetą – apačioje randamas vienas garsiakalbis, o pokalbio ausinė netarnauja kaip antrasis garso šaltinis. Jai priekaištų neturiu, bet tas negalioja jos didesniajam broliui. Išorinio garsiakalbio garsas labai vidutiniškas – vietomis jaučiasi lengvi iškraipymai, prastokai atkuriami aukštieji dažniai, bet štai žemųjų visai pakanka. Taip pat jį nesunku uždengti delnu.
„Nokia 7 Plus“ taip pat nepasidavė ir visuotinei 3,5 mm ausinių jungties amputacijos manijai – telefono viršuje randame taip mūsų mylimą skylutę. Gaila, bet čia ir baigiasi visi smagumai, mat jos atkuriamas garsas toks pat vidutiniškas kaip ir išorinio garsiakalbio. Jaučiami nedideli iškraipymai, bet tai nėra didžiausia problema. Labiausiai liūdina mažokas garso lygis, kuris tenkins nebent naudojant paprastas ausines. Jei norėsite jungti ir didesnės varžos skardines, kartu su telefonu rekomenduoju įsigyti ir išorinį stiprintuvą.
„Nokia 7 Plus“ apžvalga – telefono kamera
Kamera, panašiai kaip ir garsas, yra tai, kas leidžia išsklaidyti bet kokias abejones dėl telefono klasės. Vis dėlto „Nokia 7 Plus“ šįkart sumaišo kortas – jos nugarėlėje įmontuota visiškai identiška „Nokia 8 Sirocco“ kamera – madingas 12 MP f/1.8 pagrindinio ir 13 MP f/2.6 teleobjektyvo tandemas.
Kadangi optika ta pati, gaunamas rezultatas nesiskiria. Dienos šviesoje nuotraukos itin detalios ir aštrios, bet vėlgi pastebėjau šiokius tokius spalvų neatitikimus, ypač fotografuojant žalius augalus. Baltos spalvos balanso problemos, kankinusios „Nokia 8 Sirocco“? Jų taip pat neišvengta.
Prasto apšvietimo sąlygomis rezultatas jau labiau primena vidutinės klasės įrenginį. Kadruose pastebima nuolatinė kova su triukšmu – kartais jo per daug, kartais jis per daug maskuojamas ir dingsta objekto tekstūros. Kaip ir vyresniojo brolio atveju, padeda HDR režimas, bet jis jokiu būdu neatstoja optinės stabilizacijos, kurios čia taip reikėtų.
Antrasis kameros sensorius suteikia galimybę optiškai padidinti vaizdą 2 kartus, tiesa, tai veikia tik prie gero apšvietimo. Nieko stebėtino – konkurentai susiduria su ta pačia problema, bet tai veikiau antraeilė funkcija. Antrasis objektyvas greičiausiai buvo įmontuotas dėl šiuo metu madingo išplauto fono režimo. Pastarasis „Nokia“ flagmane vadinamas „Live bokeh“ bei, panašiai kaip ir „Samsung Galaxy Note 8“ modelyje, leidžia vartotojui pačiam pasirinkti fono suliejimo intensyvumą. Kaip tai veikia praktiškai? Labai vidutiniškai, kadangi neretai tenka pastebėti ne visiškai atpažintą objektą ir per klaidą sulietą jo dalį, pavyzdžiui, žmogaus plaukus. Be to, ir pačiam kadrui trūksta detalumo.
Priekinė 16 MP kamera specifikacijų sąraše skamba įspūdingai, bet į tokius triukus aš visada žiūriu įtariai. Šįkart mano nuojauta manęs nenuvylė – asmenukių kamera nėra labai vykusi. Džiaugiausi, kad ji nėra linkusi dirbtinai nugludinti veido odos detalių bei geba filmuoti 4k raiška, bet tai yra viskas, ką teigiamo galiu pasakyti. Priekinė kamera neturi autofokusavimo, o portreto režimas, suliejantis foną, veikia žymiai prasčiau nei „Google Pixel 2“ telefone.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad galbūt „Nokia 7 Plus“ kamera nėra tokia gera, kad ją galėtume statyti į vieną eilę su flagmanais, bet tai nesutrukdo jai tapti segmento lydere.
„Nokia 7 Plus“ apžvalga – telefono baterija
Per savo nemažą išmaniųjų testavimo praktiką esu pastebėjęs, kad skaičiai specifikacijų lape nebūtinai atspindi tikrąją situaciją. Štai „Huawei P20 Pro“ su didžiule 4000 mAh baterija liūdino demonstruodamas vidutiniškus rezultatus, o vos 2700 mAh celę turintis „iPhone 8 Plus“ yra toks ištvermingas, kad jam pavydėti gali kone visi šiųmečiai flagmanai. „Nokia 7 Plus“ yra tas retas atvejis, kai baterijos rezultatai idealiai atitiko lūkesčius.
3800 mAh talpa išmaniųjų pasaulyje yra lyg dviejų metrų ūgio vyras – stipriai didesnis už vidurkį, bet nepretenduoja būti įrašytas į rekordų knygą. Kita vertus, turint galvoje taupų ir naujovišką procesorių, galima tikėtis labai neblogo rezultato. „Nokia“ savo reklamose žada 2 dienas naudojimo, bet mano patirtis rodo, kad tai šiek tiek per optimistiška. Septintukas be vargo atlaiko gana intensyvią darbo dieną ir dar pasilieka maždaug 40 % rezervą. Deja, dažnu atveju tai yra šiek tiek per mažai, kad būtų galima ištverti dar vieną dieną be įkrovimo. Kažkodėl atrodė, kad iki tos taip visų trokštamos 2 dienų ribos tetrūko tų nelemtų 200 mAh, neleidusių baterijai pasiekti 4000 mAh ribos. Galbūt jeigu esate mažiau reiklus naudotojas, nepatogumų nepatirsite, bet turėkite omenyje, kad tarp vidutinės klasės įrenginių yra ir ištvermingesnių modelių.
Baterijai nusėdus, ją įkrauti bus vienas malonumas. Telefono apačioje randame naujovišką „USB Type-C“ jungtį, o dėžutėje – „QC 3.0“ greitojo įkrovimo standartą palaikantį įkroviklį, leidžianti 0–45 % įkrauti per 30 min. Iki visiškos laimės trūksta tik belaidžio įkrovimo galimybės, bet ši funkcija labiau būdinga aukščiausios klasės prietaisams, todėl labai pykti būtų neteisinga.
„Nokia 7 Plus“ apžvalga – ar verta pirkti?
Baigęs testuoti „Nokia 7 Plus“ sužinojau, kad tarptautinė asociacija EISA išrinko šį gaminį „Metų vartotojų telefonu“. Dažniausiai mano nuomonė nesutampa su panašiais ekspertų vertinimais, bet šįkart negaliu jiems prieštarauti.
„Nokia 7 Plus“ yra neįtikėtinai gerai subalansuotas telefonas – jis greitas, modernus, turi beveik visas flagmanų funkcijas, gerai fotografuoja bei yra ganėtinai ištvermingas. Veikiausiai galima papriekaištauti dėl korpuso ar garso kokybės, bet visa tai yra mažesnės išmaniojo kainos priežastis.
Jeigu nesivaikote žvaigždžių, bet norite aukso viduriuko – toliau neieškokite, „Nokia 7 Plus“ yra kaip tik tai, ko jums reikia.
