Jeigu šiandien gatvėje sutikto žmogaus paklaustume, kokį jis telefoną naudoja, yra maždaug 90 % tikimybė, kad išgirstume šiuolaikinių vienvaldžių lyderių „Apple“ arba „Samsung“ pavadinimą. Maždaug prieš 15 metų tokia pati situacija buvo su „Nokia“ telefonais, bet virtinė pavėluotų ir nevykusių sprendimų lėmė tai, kad šiomis dienomis žmonės pamatę mano rankose „Nokia“ išmanųjį tik nustebę klausia, ar šis gamintojas vis dar gyvuoja.
Jeigu šiandien gatvėje sutikto žmogaus paklaustume, kokį jis telefoną naudoja, yra maždaug 90 % tikimybė, kad išgirstume šiuolaikinių vienvaldžių lyderių „Apple“ arba „Samsung“ pavadinimą. Maždaug prieš 15 metų tokia pati situacija buvo su „Nokia“ telefonais, bet virtinė pavėluotų ir nevykusių sprendimų lėmė tai, kad šiomis dienomis žmonės pamatę mano rankose „Nokia“ išmanųjį tik nustebę klausia, ar šis gamintojas vis dar gyvuoja.
Taip, prekės ženklą įsigijus kinams iš „HMD Global“ bei jiems įsikūrus Suomijoje, kitoje senosios „Nokia“ būstinės gatvės pusėje, veikla tęsiama. Deja, toks apibūdinimas šiuolaikinei „Nokia“ nėra priimtinas – kompanija siekia susigrąžinti prarastą šlovę. Geriausias šio ambicingo plano pavyzdys – brangiausias jų išmanusis „Nokia 8 Sirocco“. Šiandien ir pabandysime išsiaiškinti, ar tikrai jis yra pajėgus pateisinti tokius didžiulius lūkesčius.
Dizainas
Nors šiuo metu tai yra brangiausias kompanijos gaminys, telefono dėžutė visiškai to neatspindi – jokių aukso raidžių, matinės juodos spalvos ar kokios kitos prabangos užuominos. Tiesiog baltas kartoninis įpakavimas su tradiciniu susikabinusių rankų atvaizdu. Visgi išsipakavęs prietaisą buvau netikėtai nustebintas jo formos – kitaip nei ilgi ir siauri, dešreles primenantys konkurentai, „Nokia 8 Sirocco“ labiau primena kvadratinę vyrišką piniginę.
Visa kita kur kas mažiau netikėta. Telefono nugarėlę ir priekinę dalį dengia „Gorilla Glass“ stiklas, kuris abiejose pusėse ties kraštais gana stipriai užsilenkia. Kažkur matyta? Tikrai taip. Pastarasis dizaino sprendimas buvo panaudotas 2 metų senumo „Samsung Galaxy S7 Edge“. Abu stikliukus sutvirtina plonas blizgaus juodo nerūdijančio plieno rėmelis – pastarosios medžiagos panaudojimas yra pakankamai retas telefonų gamyboje ir, kitaip nei šiuo metu itin paplitęs aliuminis, suteikia prietaisui nemažai svorio, sukeliančio malonų kokybės jausmą.
Apie šį rėmelį norėčiau pakalbėti daugiau ir, deja, ne iš gerosios pusės. Nors jis atrodo puikiai, to paties negalėčiau pasakyti apie jo įtaką ergonomikai. Kiekvienąkart imdamas „Nokia 8 Sirocco“ nuo stalo jausdavausi tarsi bandydamas sugriebti peilį už jo ašmenų. Ši asociacija tęsdavosi ir telefoną laikant delne, nes po kurio laiko delne būdavo galima pastebėti šio rėmelio įspaudus ir justi nestiprų skausmą. Slapta netgi pradėjau svarstyti, ar naujieji „Nokia“ savininkai nepatikėjo telefonų kūrimo robotams, turintiems geležinius delnus, todėl dėl visa ko išsitraukiau dėžutėje pridedamą dėkliuką. Kita vertus, tenka pripažinti, kad šis legendinės kompanijos išmanusis toli gražu nėra pirmasis susiduriantis su šia problema – labai panaši patirtis vartotojo laukdavo ir įsigijus „Samsung Galaxy S6 Edge Plus“ telefoną, bet tai buvo gūdžiais 2015 metais ir nuo tada Pietų Korėjos gigantas spėjo stipriai patobulinti savo išmaniųjų ergonomiką. Tęsdamas kalbą apie šią sritį, turiu pripažinti, kad didesnių priekaištų prelegentui neturiu. Dešiniajame šone išdėstyti garso reguliavimo ir įjungimo mygtukai nekelia nepatogumų, o galinėje dalyje įrengtas sparčiai veikiantis pirštų antspaudų skeneris yra ten, kur vartotojo pirštai tikisi jį rasti. Galbūt papriekaištauti galima nebent dėl to, kad jis nėra įdubęs kaip konkurentų įrenginiuose, bet tai didelio diskomforto nesukėlė. Šiek tiek erzino ir iš korpuso gerokai išlindusi kameros optika – problema, kurios niekaip nepavyksta išvengti ir kitiems gamintojams.
Apibendrindamas galiu drąsiai teigti, kad naujoji „Nokia“ sugebėjo įrodyti, kad geba pasiūlyti ne tik geros kokybės vidutinės klasės modelius, bet ir sukurti išties prabanga dvelkiantį išmanųjį. Vis dėlto „Nokia 8 Sirocco“ ergonomikos stoka neleido nuslėpti fakto, kad tai jauna kompanija, kuriai yra daugybė erdvės tobulėjimui.
Telefono ekranas
Ekranas be jokios abejonės yra ta sritis, kurioje „Nokia 8 Sirocco“ išsiskiria iš kitų flagmanų. Mobiliųjų telefonų industrija skaičiuoja jau antrus metus nuo to laiko, kai pasaulį išvydo ilgus ekranus bei mažus rėmelius aplink juos turintys išmanieji. Visgi „Nokia“ šiais metais pabijojo sėsti į šį traukinį ir įmontavo tradicinį, 16:9 formato, 1440×2560 raiškos, 5,5 colio įstrižainės matricą.
Tiesa, jeigu tikėjotės tradicinio plokščio ekrano, teks jus nuvilti – Suomijos gamintojas nusprendė „Nokia 8 Sirocco“ iš minios išskirti užlenkdamas ekrano kraštus. Kaip jau minėjau, šis dizaino sprendimas pasiskolintas iš „Samsung S6 Edge Plus“ ir, gaila, bet susiduria su identiškomis problemomis. Jei į telefoną žvelgiate tiesiai, netruksite pastebėti, kad gerai įžiūrima tik plokščioji ekrano dalis. Lenkti kraštai šviesą atspindi kitu kampu, todėl dažnai sunku įžiūrėti į tą sritį patenkantį tekstą ir kitą turinį.
Kitas įdomus sprendimas – didoki rėmeliai ir tradicinis ekrano formatas. Dėl jų žiūrėti filmus ir žaisti žaidimus šiame telefone yra ne taip malonu, kaip konkurentų 18.5:9 matricose, bet už tai visos programos atvaizduojamos tinkamai ir nekyla problemų norint pasiekti viršutinius ekrano kampus.
Na, o pati ekrano kokybė? „Nokia“ savo prabangiausiam modeliui išrinko „LG“ gamybos „P-OLED“ technologijos matricą, kas, bent jau man, atrodė kaip pakankamai prastas pasirinkimas. „LG“ pagaminti „Google Pixel 2 XL“ ir „LG V30“ ekranai praeitų metų pabaigoje sukėlė tikrą audrą tarp entuziastų – turbūt nebuvo nė vieno, kuris būtų patenkintas jų kokybe. Vis dėlto panašu, kad korėjiečiai priėmė tinkamus sprendimus ir ištaisė didžiausias problemas, nes „Nokia 8 Sirocco“ ekrano kokybei didelių priekaištų neturiu. Jo atkuriamos spalvos, kaip ir būdinga „OLED“ matricoms, yra labai kontrastingos ir gyvybingos (dažnai net per daug), o vaizdas dėl didelės rezoliucijos itin detalus. Deja, šiame išmaniajame, kaip ir „Google Pixel 2 XL“, sutinkame tą pačią bėdą – šiek tiek pasukus telefoną pastebima, kad jis įgauna stiprų mėlyną atspalvį, taip pat nesu visiškai patenkintas ekrano šviesumu – ryškioje saulės šviesoje sunku įžiūrėti vaizdą.
Jei dabar būtų 2015 metai, „Nokia 8 Sirocco“ ekranas be jokios abejonės rungtųsi dėl lyderio pozicijos. Deja, šiandien jis kone visomis prasmėmis yra tik stiprus vidutiniokas.
Veikimas
Jeigu dizaino ir ekrano srityse galėjome įžvelgti tam tikrą „Nokia 8 Sirocco“ originalumą, tai aparatinės įrangos skyriuje laukia daug mažiau netikėtumų. Aštuntukas savo viduje slepia „Snapdragon 835“, 6 GB operatyviosios atminties ir 128 GB dydžio duomenų talpyklą.
Iš pirmo žvilgsnio, šie skaičiai nuteikia tikrai maloniai – beveik toks pats mikroschemų rinkinys randamas ir „OnePlus 5T“, „Xiaomi Mi 6“, „Sony Xperia XZ Premium“ bei amerikietiškoje „Samsung Galaxy S8“ versijoje – „Android“ telefonuose, kurie buvo galingiausi 2017 metais. Deja, yra vienas kabliukas – „Nokia 8 Sirocco“ pristatytas 2018-aisiais, kai konkurentai jau po truputį taikėsi į pajėgiausiojo titulą pasitelkdami naujausią „Snapdragon 845“.
Kita vertus, ne viską lemia raumenų masė. „Nokia 8 Sirocco“ yra „Android One“ projekto, kuriame dalyvaujantys gamintojai telefonuose diegia nemodifikuotą „Android“ operacinės sistemos versiją bei įsipareigoja dvejus metus tiekti reguliarius jos atnaujinimus, dalis. Kaip visa tai veikia realybėje? Tiesiog puikiai! Vartotojas gali džiaugtis itin moderniu programinės įrangos dizainu ir minimaliu kiekiu nereikalingų programų. Per visą naudojimosi laikotarpį taip pat neteko susidurti ir su atsitiktiniu programų lūžinėjimu ar kokiais kitais nesuderinamumo požymiais. Šiokių pastabų turiu nebent dėl animacijų – perėjimai tarp aplikacijų ne visada eidavo lyg per sviestą, kaip tai vykdavo „Google Pixel 2 XL“ telefone. Visgi mūsų tradicinę greičio estafetę „Nokia 8 Sirocco“ įveikė neišspaudusi nė vieno prakaito lašo.
Prietaisas sparčiai atvėrė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų, „AnTuTu“, kameros ir „YouTube“ programėles, lyg per apšilimą aukščiausiais grafikos nustatymais gliaudė „PUBG Mobile“ ir „Asphalt 8“ žaidimus bei sugebėjo visas mano išvardytas programėles išlaikyti fone. Nors tokio rezultato ir buvo galima tikėtis, norėčiau atskirai paminėti faktą, kad suomių gaminys po mūsų testo neįkaito, kaip tai atsitiko su keliais naujausiais šių metų flagmanais („Huawei P20 Pro“ ir „Oneplus 6“).
Kadangi „Nokia 8 Sirocco“ naudoja tą pačią „Qualcomm“ platformą kaip ir kiti aukščiausios klasės telefonai, problemų dėl ryšių stiprumo nepatyriau. 4G bei Wi-Fi greičiai buvo puikūs, o „Bluetooth“ ir GPS veikė itin patikimai.
Taigi, kaip jau supratote, suomių flagmanas nebėra raumeningiausias vyrukas sporto salėje, ir todėl nėra pats geriausias pasirinkimas dėl greičio pamišusiems vartotojams, nes jame besisukantis procesorius bus priverstas vytis metais jaunesnį brolį. Tiesa, skirtumas bus toks nedidelis, kad moderni ir gamintojo modifikacijomis neužteršta operacinė sistema gebės atitaisyti šią nelygybę.
Garsas
Vos tik pamatęs šį „Nokia“ flagmaną nuotraukose kažkodėl susidariau išankstinę nuomonę, kad telefonas neturės problemų garso srityje. Tokį įspūdį sukėlė neįprastai didelė pokalbio ausinė, kurią dauguma gamintojų išnaudoja kaip antrą garsiakalbį stereo garsui sukurti. Deja, turiu prisipažinti klydęs.
Nors pokalbio ausinė veikia puikiai, ji neveikia tandeme su apačioje įmontuotu garsiakalbiu. Taip, jis groja garsiai ir pakankamai kokybiškai, bet tai neatperka stereo efekto nebuvimo. Be to, šį garso šaltinį gana nesunku uždengti, o ir jo garsui trūksta masės ir žemųjų dažnių.
Garsas per ausines taip pat ne ką geresnis. Kaip dabar madinga, „Nokia“ atsikratė 3,5 mm jungties ir, vietoje to, dėžutėje pridėjo adapterį į USB-C jungtį. Deja, kokybės tai teigiamai nepaveikė, nes garso lygis pakankamai žemas ir prijungus geresnes ausines teks stipriai nusivilti. Tiesa, šią gamintojo klaidą galima ištaisyti internete užsisakius „Google Pixel 2“ ar „Razer Phone“ adapterį į mano minėtąją jungtį. Manau, nesigailėsite nė dėl vieno išleisto cento.
Ką atskirai norėčiau pagirti, tai mikrofono, tiksliau trijų, kokybę. Net du pašnekovai pagyrė, kad mane girdi išskirtinai aiškiai. Vis dėlto tokia daugybė mikrofonų skirta ne pokalbiams, o 360 laipsnių garso įrašymui, kuris leistų patirti erdvinio garso potyrį.
Kamera
Nors „Nokia“ atsinaujino iš pagrindų, savo senųjų partnerių nepamiršo. Suomiai „Nokia 8 Sirocco“ kameros kūrimui pasamdė ilgamečius draugus iš „Carl-Zeiss“ optikos kompanijos. Šios partnerystės darbo vaisius – madingas 12 MP f/1.8 pagrindinio ir 13 MP f/2.6 teleobjektyvo tandemas.
Fotografuojant gero apšvietimo sąlygomis 12 MP jutiklis tiesiog švyti puikumu – nuotraukose užfiksuojamos net mažiausios objekto detalės, tačiau kartais kyla problemų su spalvomis, ypač su raudona, kuri nuotraukose dažnai virsta oranžine. Taip pat porą kartų teko pastebėti baltos spalvos balanso ir ekspozicijos paklydimus, bet tai veikiau pavieniai atvejai.
Antrasis kameros sensorius suteikia galimybę optiškai padidinti vaizdą 2 kartus, tiesa, tai veikia tik prie gero apšvietimo. Nieko stebėtino – konkurentai susiduria su ta pačia problema, bet tai veikiau antraeilė funkcija. Antrasis objektyvas greičiausiai buvo įmontuotas dėl šiuo metu madingo išplauto fono režimo. Pastarasis „Nokia“ flagmane vadinamas „Live bokeh“ bei, panašiai kaip ir „Samsung Galaxy Note 8“ modelyje, leidžia vartotojui pačiam pasirinkti fono suliejimo intensyvumą. Kaip tai veikia praktiškai? Labai vidutiniškai, kadangi neretai tenka pastebėti ne visiškai atpažintą objektą ir per klaidą sulietą jo dalį, pavyzdžiui, žmogaus plaukus. Be to, ir pačiam kadrui trūksta detalumo.
Naktinė fotografija taip nėra išskirtinė šios „Carl-Zeiss“ kameros savybė. Vos tik apšvietimas suprastėja, kamera pradeda agresyviai kovoti su optiniu triukšmu, kas panaikina nuotraukos tekstūrą. Reikalus šiek tiek pataiso HDR režimas, bet „Nokia“ niekaip nepavyksta nuslėpti fakto, kad aštuntukui trūksta optinės stabilizacijos, kuri itin pagerintų fotografiją prasto apšvietimo sąlygomis.
Kalbant apie optinę stabilizaciją, jos itin trūksta filmuojant video 30 fps 4K raiška. Vaizdas nemaloniai šokčioja, kas išduoda elektroninės vaizdo stabilizacijos netobulumus. Nepaisant to, video kokybė paliko neblogą įspūdį. Ypač patiko detalumas, bet dažnai norėjosi įamžinti kiek daugiau šviesos. Visgi mano patarimas būtų nusistatyti 1080p kokybę. Kaip ir daugelyje kitų telefonų, EIS tokia raiška nebekelia sunkumų ir galime džiaugtis puikiai stabilizuotu vaizdu.
Priekinė 5 MP kamera asmenukių entuziastų taip pat nesužavės. Ji sugauna pakankamai mažai detalių bei reikalauja gero apšvietimo. Džiugina nebent tai, kad yra galimybė fotografuoti sulieto fono režimu. Jis veikia pakankamai neblogai, bet, kaip ir galinės kameros atveju, neretai negeba idealiai atskirti besifotografuojančiojo nuo fono.
Apibendrindamas galiu konstatuoti, kad „Nokia 8 Sirocco“ dar kol kas negali taikytis į geriausiai fotografuojančių išmaniųjų olimpą. Iki jo šiam telefonui trūksta optinės stabilizacijos, geresnio nuotraukų apdorojimo algoritmo ir kiek geriau veikiančio „bokeh“ režimo.
Baterija
Kai „Nokia 8 Sirocco“ specifikacijų sąraše pamačiau besipuikuojančią 3260mAh bateriją, iš karto kilo klausimas, kodėl gamintojas tokiame dideliame telefone nepasistengė įgrūsti bent jau 3500 mAh celės, bet pasinaudojęs prietaisu keletą savaičių savo nuomonę šiek tiek pakeičiau.
Netempdamas gumos pasakysiu, kad šis telefonas be didesnio vargo atlaiko pakankamai intensyvią darbo dieną ir dar palieka 30 % baterijos kitos dienos rytui. Rezultatas galbūt nėra įspūdingas, bet, mano manymu, visiškai pakankamas tokios klasės modeliui. Už tai galime būti dėkingi puikiai foninius procesus valdančiai programinei įrangai ir taupiam procesoriui.
Įkrovimo būdų taip pat visa užtektinai. „Nokia 8 Sirocco“ palaiko „Qualcomm Quick Charge 4.0“ greitojo įkrovimo standartą, leidžiantį įkrauti telefoną iki 50 % vos per 30 minučių. Tiesa, šį standartą palaikantį įkroviklį teks įsigyti atskirai. Ypač nudžiugino ir belaidės įkrovos galimybė. Galbūt šiuo būdu baterija kraunasi pakankamai lėtai, bet tokios patogumo funkcijos buvimas savaime yra didelis pliusas.
Ar verta pirkti?
Pabaigęs „Nokia 8 Sirocco“ testavimą ilgai galvojau, kam skirtas šis telefonas. Gatvėse ir internete nematome jo reklamų ar įvairių akcijų, todėl nepanašu, kad gamintojas būtų siekęs iš jo padaryti bestselerį. Taip pat negalime pastebėti ir tam tikrų rinkoje niekur nematytų sprendimų ar technologijų. Galbūt „Nokia“ tik siekė pademonstruoti savo galimybes ir siekius bei taip sugeneruoti daugiau dėmesio ateities produktams.
Nepaisant to, telefoną vis tiek turiu kažkam rekomenduoti. Šiuo atveju gali išskirti tik dvi kategorijas – žmones, pamišusius dėl dizaino (rinkoje mažai prietaisų, atrodančių taip prabangiai kaip „Nokia 8 Sirocco“) bei vartotojus, jaučiančius nostalgiją „Nokia“ ženklui. Visais kitais atvejais turiu liūdnai konstatuoti faktą, kad beveik visi panašiai kainuojantys konkurentai yra geresni kone visose srityse, išskyrus dizainą.
