Puikiai prisimenu laikus, kai daugelis mūsų išgirdę žodį „Huawei“ tik šyptelėdavo ir pabandydavo pajuokauti pakartodami itin nuvalkiotą šios kompanijos pavadinimo asociaciją su rusišku keiksmažodžiu. Įvairių ekspertų nuomonė pastarojo gamintojo atžvilgiu taip pat nebuvo optimistiška – kone visi regėjo šį rinkos naujoką kaip eilinį laimės ieškotoją, bandantį pasivyti nuvažiuojantį išmaniųjų telefonų traukinį.
Puikiai prisimenu laikus, kai daugelis mūsų išgirdę žodį „Huawei“ tik šyptelėdavo ir pabandydavo pajuokauti pakartodami itin nuvalkiotą šios kompanijos pavadinimo asociaciją su rusišku keiksmažodžiu. Įvairių ekspertų nuomonė pastarojo gamintojo atžvilgiu taip pat nebuvo optimistiška – kone visi regėjo šį rinkos naujoką kaip eilinį laimės ieškotoją, bandantį pasivyti nuvažiuojantį išmaniųjų telefonų traukinį.
Visgi nuo to laiko praėjus kone dešimtmečiui didžioji kritikų dalis buvo priversta kardinaliai pakeisti požiūrį – „Huawei“ ne tik pavyko įšokti į to traukinio vagoną, bet dar ir prasibrauti iki mašinisto kabinos, kurioje jau ilgai nuobodžiavo „Samsung“ ir „Apple“. Bene labiausiai prie šio „Huawei“ statuso virsmo prisidėjo naujoji „P20“ išmaniųjų serija, o tiksliau – jos kapitonas „Huawei P20 Pro“. Šįkart ir pabandysime išsiaiškinti, ar jis tikrai pelnytai užsitarnavo vartotojų pripažinimą, ar tai tėra dar viena rytietiška pasaka.
Telefono dizainas
„Huawei“ man asmeniškai niekada nekeldavo asociacijų apie gerus ekranus, nes tiek „Huawei P9“, tiek „Huawei P10“ turėjo gana vidutiniškos kokybės matricas. Kadangi naujausiasis modelis gali pasigirti žodeliu „Pro“ bei yra vienas brangiausių kompanijos telefonų, mano lūkesčiai buvo tikrai dideli.
Iš karto pasakysiu, kad jie buvo pateisinti su kaupu. Pradėkime nuo ekrano techninės pusės – „Huawei P20 Pro“, kitaip nei jo jaunesnysis brolis, korpuse slepia savos gamybos 6,1 colio įstrižainės „OLED“ technologijos matricą. Būsiu atviras, į šį sprendimą iš pradžių žiūrėjau gana skeptiškai. Patirtis rodo, kad geriausius „OLED“ ekranus gamina „Samsung“, o visi kiti ekranų gamintojai tik ryja dulkes. Deja, „Huawei“ sugebėjo šią nuostatą sudaužyti. Ši 1080×2244 raiškos matrica pasižymi nuostabiomis, vietomis galbūt kiek per daug sodriomis spalvomis, itin gilia juoda spalva bei puikiu detalumu. „Huawei“ liaupsių nusipelno ir už tai, kad net pakreipus ekraną beveik nematyti mėlyno atspalvio, kuris kankino „Google Pixel 2 XL“ ir kitus flagmanus su „LG“ gamintais ekranais. Vienintelis į akis krentantis dalykas – prastokas matomumas saulėje. Tai yra vienas didžiausių „OLED“ technologijos trūkumų, su kuriuo kol kas susidorojo tik „Samsung“.
Viena kontroversiškiausių „Huawei P20 Pro“ ekrano savybių yra jo išpjova. Nuo pirmųjų telefonų, naudojančių tokį sprendimą, pristatymo praėjo beveik 10 mėnesių, todėl tai nieko nebestebina. Kita vertus, daugeliui kyla kitas klausimas – ar „Huawei“ be to tikrai negalėjo apsieiti? Juk jai nereikėjo sutalpinti veido atpažinimui skirto infraraudonųjų spindulių projektoriaus, randamo „iPhone X“, o ir rėmai aplink ekraną nėra jau tokie maži. Galbūt taip tik buvo siekiama įgauti panašią į konkurentų formą? Sunku pasakyti. Žinoma, kompanija pasistengė kaip įmanydama sušvelninti padėtį įdiegdama išpjovos panaikinimo funkciją, nudažančią ekrano dalį aplink ją juoda spalva ir taip optiškai kone priversdama išpjovą išnykti. Gamintojas taip pat teisinasi, kad ekrano „antakis“ mažesnis nei konkurentų. Vis dėlto pasakysiu atvirai – man tai nė kiek netrukdo. Nors prarandama nedidelė dalis vaizdo, viskas ekrane atrodo labai futuristiškai, o itin erdvus ekranas kompensuoja šį nuostolį. Galbūt kai kurios programos iki „Android 9“ atnaujinimo turės šiokių tokių atvaizdavimo problemų, bet tai bent jau man nekėlė didelių nepatogumų.
Taigi, kaip jau supratote, „Huawei“ sublizgėjo dar vienoje srityje. Galbūt tai nėra absoliučiai geriausias ekranas šiuo metu, bet esu tikras, kad jis kvėpuoja į nugarą čempionams.
Telefono veikimas
Jeigu patyrinėtume „Android“ flagmanų specifikacijas, netruktume pastebėti, kad kone visi viduje slepia tą patį „Qualcomm“ kompanijos sukurtą „Snapdragon“ lustų rinkinį. „Huawei“ visada buvo viena tų kompanijų, kurios yra įsitikinusios, kad pačios gali sukurti kažką geriau. Ši nuostata ypač pasireiškia aparatinės įrangos gamyboje – Kinijos milžinė jau kuris laikas telefonuose montuoja savos gamybos „Kirin“ procesorius. Nors pirmieji bandymai buvo itin nesėkmingi, tai buvo nurašoma mažesnei nei konkurentų kainai. Dabar, kai „Huawei P20 Pro“ kaina pasiekė neregėtas aukštumas, kompanija nebeturi, kur trauktis – taip galvojau po telefono pristatymo. Visgi realybė yra šiek tiek kitokia.
„Huawei P20 Pro“ randame tą patį „Huawei Mate 10“ modelyje debiutavusį „Kirin 970“ procesorių, kuriam kompaniją palaiko 6 gigabaitai operatyviosios atminties. Nors šis duetas atrodo pakankamai įspūdingai, sintetiniai testai patvirtina kiekvienais metais pasikartojančią istoriją. Telefonas „AnTuTu“ teste renka apie 215 000 taškų, kas yra šiek tiek daugiau nei praeitų metų flagmanai su „Snapdragon 835“ lustais, bet pastebimai mažiau nei šiųmečiai naujausio drakono savininkai. Tiesa, kasdieniniame naudojime skirtumą pastebėti sunku. Paprastos programėlės atidaromos tikrai sparčiai, o sudėtingesnės aplikacijos vos viena kita sekundės dalimi atsilieka nuo konkurentų. Mūsų tradiciniame teste, kaip ir buvo galima tikėtis, „Huawei P20 Pro“ nepatyrė jokių sunkumų – sparčiai atvėrė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų, „AnTuTu“, kameros ir „YouTube“ programėles, it riešutus aukščiausiais grafikos nustatymais gliaudė „PUBG Mobile“ ir „Asphalt 8“ žaidimus bei sugebėjo visas mano išvardytas programėles išlaikyti fone. Visgi po testo pastebėjau vieną nemalonų dalyką – telefono nugarėlė gana stipriai įkaito. Tai tikrai nemaloni staigmena, žinant, kad kiti „Android“ flagmanai jau kuris laikas nebeturi kaitimo problemų.
Kitas įdomus veikimo aspektas – operacinė sistema. „Huawei P20 Pro“ veikia „Android 8.1“ paremta „EMUI 8.1“ programinė įranga. Jeigu anksčiau EMUI buvo galima statyti į vieną eilę su kitomis kinų gamintojų „Android“ sąsajomis, tokiomis kaip „Xiaomi MIUI“, tai šiandien viskas atrodo šiek tiek kitaip. „EMUI 8.1“ šiuo metu beveik neprimena „iOS“: apvalios programėlių ikonėlės, galimybė įsijungti grynakraujam „Android” būdingą aplikacijų kišenėlę užuot jas laikius darbalaukyje, daugybė baltos ir šiuo metu madingos mėlynos spalvos – viskas atitinka vakariečių skonį. Vis dėlto EMUI neprarado savo dvasios, nes vis dar siūlo tradicinį funkcijų perteklių – gana prastai veikiantį valdymą gestais, kelis valdymo mygtukų išdėstymo variantus, galimybę ekraną tapšnojant krumpliais paleisti tam tikras programas arba padaryti ekrano nuotrauką, sukurti tos pačios programėlės dublikatą (naudinga, jei turite kelis to paties socialinio tinklo profilius), kone idealiai veikiantį atrakinimą veidu ir dar daugiau. Turbūt jei galite sugalvoti kokią funkciją, ji yra šiame telefone. EMUI taip pat ypatinga tuo, kad naudoja nuosavą failų sistemą ir yra paremta dirbtiniu intelektu, kas turėtų garantuoti, kad įrenginys veiks sparčiai net ir praėjus daug laiko nuo jo pirkimo. Vis dėlto per visą testavimo laikotarpį nepajutau, kad „Huawei P20 Pro“ veiktų kaip nors ypatingai sklandžiai – netgi atvirkščiai – galiu teigti, kad šiek tiek silpnesnis „Google Pixel 2 XL“ su nemodifikuota „Android“ sąsaja veikė maloniau. Galbūt visas „Huawei P20 Pro“ potencialas dar tik laukia ateityje, bet bent jau dabar kai kurie kompanijos įdiegti sprendimai atrodo labiau kaip reklaminis triukas, o ne kaip realūs patobulinimai.
„Huawei“ ilgą laiką buvo žinoma pirmiausia kaip mobiliojo ryšio technologijų lyderė, o ne kaip išmaniųjų telefonų gamintoja, bet kompanija šių skirtingų verslo sferų niekada neatskyrė. Dėl šios priežasties „Huawei“ telefonai visada pasižymėdavo puikiu ryšio priėmimu ir dažnai lenkdavo net ir rinkos lyderius. Natūralu, kad ir iš „Huawei P20 Pro“ tikėjausi analogiško rezultato. Iš pradžių viskas ėjosi gerai – „Wi-Fi“, „Bluetooth“, GPS veikė be jokių nemalonių staigmenų, bet viskas apsivertė aukštyn kojomis įsijungus 4G ryšį. Šiek tiek juo pasinaudojęs pradėjau pasigesti interneto greičio. Na, galbūt jo ir užteko, bet viskas labiau priminė biudžetinį išmanųjį, o ne 2018 metų flagmaną. Mano įtarimai pasitvirtino palyginus dvidešimtuko 4G atsisiuntimo greitį su mano asmeniniu „iPhone 8 Plus“ to paties operatoriaus tinkle. Dėl man nesuprantamų priežasčių vaisių kompanijos telefonas nuolat demonstravo mažiausiai 20 Mbps didesnį rezultatą. Galbūt dėl to kalta programinės įrangos klaida, bet, kad ir kaip ten bebūtų, tai yra pakankamai nemažas trūkumas tokios kainos produktui.
Telefono garsas
„Huawei” niekada negarsėjo išskirtiniu dėmesiu telefonų audio kokybei ir per produktų pristatymus tiesiog mandagiai nutylėdavo šią sritį. Visgi konkurentų spaudimas padarė savo, todėl „P20 Pro“ privalėjo bent jau atitikti minimalius šiandienos reikalavimus.
Kaip dabar madinga, kinų inžinieriai nusprendė nepalikti vietos 3,5 mm ausinių kištukui ir, vietoje to, dėžutėje pridėti adapterį į „USB-C“. Deja, vos paklausęs kelių dainų supratau, kad tai gamintojui tikrai nebuvo proga pagerinti garso kokybę – nors muzika skamba geriau nei patenkinamai, dauguma kitų flagmanų sugeba išspausti šiek tiek daugiau garso, jį atkurti kiek tiksliau ir švariau. Šiek tiek paguosti galėtų nebent tai, kad telefonas palaiko „Dolby AC-4“ ir „Dolby Atmos“ technologijas, veikiausiai pademonstruosiančias savo privalumus ateityje, kai bus daugiau jas išnaudojančio turinio.
Nepaisant gana vidutiniško pasirodymo laidinių ausinių garso srityje, „Huawei P20 Pro“ netikėtai sublizgėjo garsiakalbio teste. Šioje kategorijoje kinai taip pat nusprendė neišradinėti dviračio – įmontavo stereo garso šaltinių komplektą, kurį sudaro didelis garsiakalbis apačioje ir kaip antras garsiakalbis tarnaujanti pokalbio ausinė. Būtent ji buvo kaltininkė mano išankstinio skepsio – kadangi „Huawei“ stengėsi kaip įmanoma labiau sumažinti ekrano išpjovą, į ją įmontavo apvalią, nedaug už degtuko galvutę didesnę pokalbio ausinę. Vis dėlto, kaip sako sena patarlė, svarbu ne ūgis, o smūgis – pakako išgirsti pirmus Post Malone „Better Now“ akordus ir iš karto buvau sužavėtas. Garsiakalbiai groja labai garsiai, o jei nedidinsite garso iki maksimumo, galėsite džiaugtis ir puikia kokybe. Galbūt šiek tiek pritrūko „Samsung Galaxy S9“ sutinkamo puikaus žemųjų dažnio atkūrimo, bet apskritai tikrai esu patenkintas.
Pokalbių kokybei priekaištų neturiu, o telefono vibraciją vertinčiau vidutiniškai.
Telefono kamera
Jeigu galėčiau pasirinkti skiltį, nuo kurios pradėti šio prietaiso apžvalgą, nė neabejojęs rinkčiausi kameros skyrių. Nors išmaniųjų kamerų kokybė gamintojams kiekvienais metais tampa vis didesniu prioritetu, tikrų kamerofonų rinkoje beveik neatsirado nuo „Nokia Lumia 1020“ laikų. „Huawei“ pasišovė tai pakeisti savo pirmūne įmontuodama net 3 kameros sensorius ir ant šios kortos pastačiusi visą reklamos kampaniją.
Stokojantiems laiko kiek glausčiau pateiksiu pagrindinius pastebėjimus. Pradėkime nuo akių skaičiaus nugarėlėje. Šis Azijos gamintojas buvo vienas pirmųjų įmontavusių antrąjį kameros jutiklį telefone, todėl nebuvo visiškai netikėta, kad jis dar kartą pabandė viską pakelti į aukštesnį lygį. Ryškiausia „Huawei P20 Pro“ žvaigždė – pagrindinis 40 MP f/1.8 sensorius. Skamba įspūdingai, nors mano minėtasis „Nokia Lumia 1020“ tokį rodiklį demonstravo jau 2013 metais. Žinoma, toks megapikselių skaičius pasiektas ne be gudrybių – tai veikiau matematinė skaičių išraiška. Nepaisant šio fakto, tai tikrai praverčia norint užfiksuoti gražų peizažą – kadras žymiai detalesnis nei konkurentų. Tiesa, reikia turėti omenyje tai, kad tokios kokybės nuotraukos užims žymiai daugiau vietos, o gerai nuotraukai padaryti reikės itin stabilių rankų bei objekto nejudėjimo. Viską pasvėrus, nustatymuose vertėtų pasirinkti 10 MP kokybę, nereikalaujančia ypatingų sąlygų ir didelių fotografo pastangų. Ja užfiksuoti kadrai bus pakankamai detalūs ir visiškai patenkins vidutinio vartotojo lūkesčius. Jeigu sugalvotumėte įamžinti tolumoje esantį objektą, į pagalbą Jums atskubės antrasis 8 MP f/2.4 kameros jutiklis, leisiantis vaizdą optiškai priartinti net 3 kartus – tai vienu kartu daugiau nei analogišką sprendimą siūlantys varžovai. Žinoma, čia galioja tos pačios taisyklės – geram kadrui reikės puikaus apšvietimo.
Na, o kas yra ta trečioji kamera, paverčianti telefoną triakiu monstru? Tai visiškai unikalus ir tik „Huawei“ būdingas sprendimas, sukurtas bendradarbiaujant su legenda tapusia „Leica“ kompanija – 24 MP baltai juodas kameros jutiklis. Nors, kaip pavadinimas ledižia spėti, jis geba fiksuoti nuostabias vintažu dvelkiančias nuotraukas, tai labiau papildoma funkcija nei tikroji paskirtis – Kinijos milžinės teigimu, jis padeda pagrindinei kamerai tiksliau apdoroti patenkantį šviesos srautą ir tinkamai perteikti juodos spalvos tonus. Deja, gana dažnai teko pastebėti baltos spalvos balanso netikslumų, kas verčia abejoti tokio sprendimo veiksmingumu.
Šiandien kone visi bent porą šimtų eurų kainuojantys išmanieji geba gerai fotografuoti gero apšvietimo sąlygomis, vis dėlto tikroji rinkos sunkiasvorių žaidimų aikštelė yra naktinė fotografija. „Huawei“ tai puikiai suprato ir į kovą metė mirtiną ginklą – „Night“ režimą. Jo esmė – telefonas minimizuoja rankų drebėjimą bei 5–6 sekundes daro kelis skirtingų nustatymų kadrus ir sujungia juos į vieną. Galbūt procesas nėra toks greitas, bet sugaištas laikas visiškai atperkamas tokio detalumo vaizdo, kurio žmogaus akis dažnu atveju net negali pamatyti. Jei jau prakalbome apie režimus, „P20 Pro“ turi labai gerai veikiančią „Portrait“ fotografavimo parinktį, puikiai suliejančią foną ir netgi siūlančią kelis skirtingo programiškai sukuriamo apšvietimo variantus.
O kas jeigu nenorite vargti su visokiais režimais ir nustatymais? „Huawei“ teigimu, jų įdiegta dirbtinio intelekto funkcija pati atpažins fotografuojamą objektą ir pritaikys jam tinkantį pagražinimą. Deja, nors ji tikrai neblogai atpažįsta, kas fotografuojama, dažnu atveju tesugeba paryškinti spalvas ir padidinti kontrastą. Gaunamas rezultatas retai džiugina ir yra blogesnis nei gautumėte patys redaguodami nuotraukas tam skirtomis programėlėmis, todėl rekomenduojame šią funkciją tiesiog išjungti.
Filmavimas taip pat niekada nebuvo kompanijos arkliukas, bet šiame modelyje pasirinkus FullHD raiškos vaizdo įrašymą galima džiaugtis gerai stabilizuotu vaizdu. Tiesa, filmuojant 4K vaizdas stabilizuojamas prastai, bet už tai pagerėja kartu įrašomo garso kokybė.
Dažnai su kolegomis juokaujame, kad „Huawei“ galėtų į savo telefonus net nemontuoti priekinės kameros, nes atrodo, kad tai kompanijai paprasčiausiai nerūpi. Šį kartą kinai pabandė pažaisti primityvų „Kas sugrūs daugiau megapikselių?“ žaidimą ir pasirinko 24 MP f/2.0 sensorių. Gaila, bet eilinį kartą buvome nuvilti. Kamera neturi automatinio fokusavimo, todėl sunku padaryti grupinę asmenukę. Na, džiaugtis galime nebent dideliu detalumu (jei apšvietimas labai geras) bei neblogai veikiančiu „Bokeh“ režimu.
Na, ar galime pasveikinti „Huawei“ su puikiai pavykusio kamerofono išleidimu? Tikrai taip. Fotografijos entuziastą nudžiugins didžiulis kamerų, režimų ir nustatymų pasirinkimas. Vis dėlto „Huawei P20 Pro“ sunku tituluoti vienvaldžiu mobiliosios fotografijos lyderiu, nes tam tikrose srityse konkurentai iš „Google“ ir „Samsung“ stovyklų demonstruoja savo pranašumą.
Telefono baterija
Jau kuris laikas galime stebėti mažėjančių flagmanų baterijų tendenciją. Didėjantis naujų procesorių efektyvumas, taupūs OLED ekranai bei vis geriau ir geriau bateriją taupanti programinė įrangą leidžia gamintojams tokią prabangą.
„Huawei“ šios mados tikrai nesivaiko. 4000 mAh baterija įspūdį daro net ir biudžetiniame telefone, jau nekalbant apie flagmaną. Dėl šio skaičiaus buvau beveik visiškai įsitikinęs, kad kas jau kas, bet „Huawei P20 Pro“ problemų su baterijos tarnavimu neturės. Mano nustebimui, pirmosios naudojimo dienos parodė visai kitą istoriją. Išmanusis sunkiai atlaikė eilinę darbo dieną, kurios pabaigoje galėjau džiaugtis vos 20 % baterijos likučiu. Praėjus keletui dienų akumuliatoriaus tarnavimo rezultatai šiek tiek pagerėjo ir pasiekė artimiausių konkurentų lygį. Žinoma, tikėjausi, kad situacija po kiek laiko dar labiau pagerės, bet mano lūkesčiai nepasitvirtino. „Huawei P20 Pro“ aktyviems vartotojams turėtų be didesnio vargo atlaikyti vieną dieną, o vidutiniams – dvi.
Nors dauguma vartotojų pageidauja didelės talpos baterijos, jie retai susimąsto, kad lazda gali trenkti kitu galu – didele įkrovimo trukme. Tiesa, „Huawei“ tai taip pat supranta ir stengiasi kaip įmanydama palengvinti šią naštą. „P20 Pro“ įdiegta „SuperCharge“ technologija teoriškai turėtų atstatyti 100 % įkrovos lygį per vos mažiau nei pusantros valandos. Tai praktiškai patikrinęs galiu teigti, kad gamintojo pažadai yra tikrai netoli realybės – man įkrovos procesas užtruko vos keliomis minutėmis ilgiau.
Už ką gamintoją būtų galima šiek tiek pabarti, tai belaidžio įkrovimo ignoravimas. Žinant, kad „P20 Pro“ turi tai leidžiančią stiklinę nugarėlę bei faktą, kad šią technologiją telefonuose įdiegti sugebėjo net konservatyvioji „Apple“, jau nekalbant apie šiek tiek smulkesnes žuveles kaip „Nokia 8” bei „Xiaomi Mi Mix 2s“, toks kompanijos sprendimas atrodo mažiausiai keistas.
Ar verta pirkti?
Šiais metais galime pasveikinti „Huawei“ – pagaliau jiems pavyko pagaminti telefoną, kuris be jokių išlygų gali būti priskiriamas aukščiausiai išmaniųjų lygai. Itin elegantiškas dizainas, puikus ekranas, galinga, nors ir kiek nuo konkurentų atsiliekanti geležis, geros kokybės garsas, įspūdinga, nors ir nemažai trūkumų turinti kamera, bei didelė baterija neleidžia suabejoti „Huawei P20 Pro“ vieta lyderių penketuke.
Vis dėlto kodėl jį verta rinktis vietoje patikrintų rinkos senbuvių? Mano nuomone, šis prietaisas skirtas netradiciniams žmonėms – tiems, kas renkasi „Lexus“ vietoje „BMW“ ar „Mercedes-Benz“, tiems, kas mieliau keliautų į Islandiją nei Tailandą ar Turkiją bei tiems, kam jau pabodo masių naudojami „Apple“ ir „Samsung“.
