Pirmoji „iPhone X“ prekybos diena Lietuvoje įrodė: „Apple“ rinkodara ir gebėjimas sukelti susidomėjimą vis dar yra aukštumoje. Bet pabandykime atsakyti sau į klausimą: ar jis tikrai vertas tų pinigų? Arba už ką sumokami tie pinigai – daugiau nei du vidutiniai Lietuvos atlyginimai? Nepretenduosiu į pačios objektyviausios apžvalgos autoriaus titulą – esu užkietėjęs „Android“ stovyklos šalininkas.
Todėl tikrai neprivaloma tikėti, kai teigiu, kad naujausias „iPhone“ yra geras tik tuo, jog galų gale prilygsta „Android“ įrenginiams ir kai kuriais požiūriais juos net ir lenkia. Tiesiog šioms įrenginių grupėms būdingos visai skirtingos vartojimo filosofijos ir išryškinamos kitokios vertybės. Todėl „iPhone“ gerbėjo apžvalga veikiausiai būtų visai kitokia.
Pašalinti trūkumai
Kai kuriems „iPhone“ gerbėjams gali būti skaudu dar kartą išgirsti, kad „Apple“ pagal naujų technologijų diegimą išmaniuosiuose telefonuose beveik niekada nebūna pirmieji, nors yra labai vertinami dėl puikios rinkodaros ir sugebėjimo „nušlifuoti kampus“ jau esamoms technologijoms bei pateikti jas vartotojui kur kas patrauklesniu pavidalu. O „iPhone X“ nušlifavo kaip niekada daug kampų. Pabandysiu bent jau kai kuriuos jų apžvelgti.
Luko Balandžio / „15min“ nuotr.
Ekranas
Pirmasis į akis krinta ekranas. Pagal rinkodarą – berėmis. Ne toks berėmis, kaip, tarkime, „Samsung“, kur iš rėmelio belikę tik plonutės viršutinė ir apatinė juostelės – „iPhone“ formaliai ekraną „išvalė“ dar geriau nei pagrindiniai konkurentai išmaniųjų telefonų rinkoje. Bet jeigu pažvelgtume įdėmiau, nuomonė visiškai pasikeistų.
Mat „iPhone“ dešimtuko „rėmo pašalinimas“ yra labai jau keistas. Visų pirma, telefono ekranas iš tikrųjų yra kaip reikiant įrėmintas – absoliučiai visu jo perimetru keliauja maždaug 3 mm pločio juostelė tarp įrenginio metalinio rėmo ir vaizdą jau rodančios ekrano dalies. Faktas, kad šonuose tos juostelės atsirado ne dėl kokių nors neįveikiamų technologinių kliūčių – galima to pasimokyti kad ir iš tiems patiems „iPhone X“ ekranus gaminančių „Samsung“ ar LG, kurie tarpą tarp rėmo ir vaizdo sumažino maždaug iki vieno milimetro.
Ką jau bekalbėti apie „Xiaomi“, kurie dar praėjusiais metais pirmieji pasaulyje pasiūlė telefonus, kurie yra ne tik „berėmiai“, bet ir be juodos viršutinės juostelės, matomos visų kitų gamintojų telefonuose. Aišku, „Xiaomi“ dėl tokio sprendimo priversti spręsti savas problemas, bet žingsnis padarytas ir kryptis parodyta, o problemų išsprendimas tėra technologijų tobulinimo ir laiko klausimas.
Galbūt storesni „iPhone X“ „berėmio“ ekrano rėmai yra elegancijos siekio ir dizaino padiktuotas sprendimas. Bet štai kalbėti apie eleganciją, žiūrint į tą jutiklių prikimštą išsikišimą ekrano viršuje, liežuvis nesiverčia. Iškraipyti stačiakampio eleganciją – tai jau kone šventvagystė. Ir rimtas iššūkis „iPhone“ programėlių kūrėjams, kurie turi modifikuoti savo produkciją taip, kad ji ir tokiuose keistos formos ekranuose būtų atvaizduojama ir korektiškai, ir nemažinant funkcionalumo, ir neprarandant svarbių vaizdo detalių.
„Youtube“ programėlės kūrėjai šį klausimą išsprendė pasiūlydami du vaizdo pateikimo variantus: standartinį stačiakampį ir išplėstą, gaunamą dviem pirštais ištempiant vaizdą ir užpildant visą ekraną, taip pat plotus iš kairės ir dešinės nuo jutiklių išsikišimo ekrano viršuje.
Kai kurių kitų programėlių kūrėjai taip pat jau turi arba ieško sprendimų tokios ekrano formos problemai spręsti. Bet kol kas galima rasti tikrai nemažai tokių programėlių, kurios ir šiame ekrane atrodo taip, lyg senuose „Apple“ telefonuose, su storomis juodomis juostomis viršuje ir apačioje (arba šonuose, nelygu, kaip laikysite įrenginį). Kaip bebūtų keista, nors tai nėra elegantiška, bet būtent dėl to viršutinio ekrano išsikišimo „iPhone X“ taps geriausiai atpažįstamu telefonu stačiakampių stiklinių dėžučių pasaulyje. Na, ir, be abejo, bus vartotojų, kurie dievins būtent tokį vyriausiojo „Apple“ dizainerio Johny Ive'o sprendimą.
Luko Balandžio / „15min“ nuotr.
Kalbant apie ekrano vaizdo kokybę – nors „Apple“ „dešimtukuose“ naudojamus ekranus pradėjo vadinti „Super Retina“, „Android“ vartotojams jie yra jau kelerius metus žinomi kaip OLED ekranai. Žinoma, ekrano raiška, nors ir labai jau nestandartinė (1125 x 2436 taškų), yra puiki – taškų tankis yra 458 dpi.
Ir egzistuoja galimybė pasirinkti standartinį (šaltų spalvų), „TrueTone“ (šiltesnį) ar naktinį (pašalinus mėlyną švytėjimą) ekrano veikimo režimą su papildomomis spalvų šiltumo reguliavimo galimybėmis. Ganėtinai plačios galimybės be leidimo nusireguliuoti ekraną taip, kad į jį būtų nemalonu žiūrėti.
Įkrovimas ir akumuliatorius
„iPhone X“ – pirmasis „Apple“ gaminys, suteikiantis greitojo akumuliatoriaus įkrovimo galimybę. Tik priminsime, kad pirmieji žinomesni gamintojai, pasiūlę tokią galimybę savo vartotojams, buvo „Samsung“ su telefonu „Galaxy S6“. O 2017 ir netgi 2016 metais „Android“ flagmanas be greitojo įkrovimo technologijos palaikymo apskritai jau buvo sunkiai įsivaizduojamas dalykas.
Na, ką gi, sveikiname ir „Apple“ gerbėjus sulaukus malonės, kuri tikrai iš pagrindų keičia telefono įkrovimo įpročius ir pasitikėjimą savimi, kai energija artėja link nulio – kelios minutės prie elektros lizdo labai greitai suteikia papildomas valandas įrenginio veikimo. Bet... ne viskas auksas, kas auksu blizga. Mat, nepaisant tikrai nemenkos „iPhone X“ bazinės pakuotės kainos, greitojo krovimo naudą bus galima patirti tik nusipirkus specialiai tam skirtą laidą ir specialiai tam skirtą adapterį. Iš viso tas malonumas kainuos dar apie 70 eurų.
O visi (ar bent jau beveik visi) gamintojai iš „Android“ stovyklos savo greitojo krovimo priedus pateikia telefono pakuotėje, kaip standartinės komplektacijos dalį. Tad „Apple“ sprendimas papildomai pinigautis už tai, ką „Android“ vartotojai randa jau įsigyto telefono pakuotėje, yra labai nemaloniai nuteikiantis. Kita vertus, kasdienio naudojimo scenarijuje „iPhone X“ akumuliatorius nenuvilia – visiškai įkrovus, apie parą veikia tikrai drąsiai. Bet antros paros stebuklo nežada.
Taip pat su „iPhone X“ atsirado ir galimybė įkrauti telefoną belaidžiu būdu – naudojant atviro „Qi“ standarto įkrovimo paviršius, kokie jau montuojami ir kai kuriuose automobiliuose. Šiuo atveju tenka pripažinti, kad „iPhone“ aplenkė net ne „Android“ įrenginių gamintojai – tą padarė dar „Nokia“, gūdžiais 2012 metais, kai buvo išleisti „Lumia 820“ ir „Lumia 920“ įrenginiai.
Tiesa, sunku sugalvoti, kur dar, be automobilio, galima būtų naudoti tokį krovimo būdą – gyvenamojoje aplinkoje jis yra beveik nenaudingas, nes belaidžio krovimo atveju telefonas yra dar labiau pririštas prie konkretaus taško, nei kraunant per laidą. Nebent besikraunantį telefoną paimtumėte į rankas kartu su visa įkrovimo stotele, kuri energiją gauna laidu. Bet juk tada... nelieka jokios belaidžio įkrovimo prasmės.
Valdymas
Tikra ikona tapusio „Namų“ mygtuko atsisakymas privertė „Apple“ gerokai pasukti galvą, kaip padaryti, kad naujojo įrenginio valdymas būtų toks, koks ir pridera jubiliejiniam, brangiausiam ir geidžiamiausiam jų telefonui. Pratusiems prie „Android“ tam tikri valdymo aspektai gali pasirodyti nelabai patogūs, tačiau kasdieniai „iPhone“ naudotojai jau per kelias minutes suprato, kokie yra naujieji valdymo sprendimai, ir sėkmingai pradėjo jais naudotis – viskas yra tikrai pakankamai intuityvu. Tarkime, norint grįžti „namo“, pakanka brūkštelėti pirštu nuo apatinės briaunos aukštyn, o norint iškviesti paleistų programų sąrašą – reikia lėčiau braukti aukštyn ir sustoti (taip pat veikia braukimas į viršų ir į šoną).
Valdymo skydelio iškvietimas vyksta braukiant nuo dešinio viršutinio ekrano krašto žemyn, pranešimų sąrašas parodomas braukiant žemyn nuo kairiojo viršutinio kampo. Nors esama tam tikrų naujo valdymo modelio aspektų, kurie erzina. Pavyzdžiui, jeigu pasileidžiama programėlė, kuri „užrakinta“ horizontaliame, „portretiniame“ vaizdo režime (t. y. ja naudotis galima tik pavertus telefoną šonu), tai grįžti į pagrindinį ekraną teks braukiant ne nuo tos vietos, kur kadaise buvo „Namų“ mygtukas, o nuo tos briaunos, kuri tapo paversto telefono apačia. Paversite telefoną horizontaliai, kol paleista „portreto“ režimo programėlė? Į „namus“ grįšite tik braukdami nuo šono. Keista, kad čia „Apple“ nusprendė ignoruoti giroskopo teikiamą informaciją.
Luko Balandžio / „15min“ nuotr.
Veido atpažinimas
Ir vėl reikia paminėti, kad pirmieji veido atpažinimą vartotojams skirtame įrenginyje pasiūlė „Samsung“ savo „Galaxy S8“ ir „Note 8“ įrenginiuose. Bet taip pat tenka pripažinti, kad „Apple“ yra pirmieji, kurie veido atpažinimo technologiją vartotojams pasiūlė tokiu patobulintu pavidalu, koks jau yra tikrai tinkamas ir kasdieniam naudojimui. Tiesiog paimi telefoną į ranką, pažiūri į ekraną ir atsirakina. „FaceID“ nesispyriodama bei greitai atpažįsta veidą ir kur kas įvairesnėmis apšvietimo sąlygomis, ir telefono pakreipimo į veidą kampų spektras yra kur kas liberalesnis nei „Samsung“ atveju – nebereikia įrenginio laikyti tiesiai priešais save, tarsi bandant nusitaikyti asmenukei.
Nors nėra taip, kad galima būtų žiūrėti į telefoną kaip papuola, o jis vis vien atsirakins. Kiek stebina tai, kad telefonas neatsirakina jį į rankas paėmus horizontalia padėtimi. Taip pat, nepaisant „Apple“ pažadų, kad užmerktos akys neleis atrakinti telefono (t.y. tikinama, kad prikišę telefoną prie miegančio sutuoktinio veido jo paslapčių nesužinosite), praktiniai bandymai parodė ką kita.
Nors ir ne absoliučiai kiekvienu atveju, tačiau, kišant įrenginį prie veido su užmerktomis akimis, jį atrakinti tikrai įmanoma. Taip pat internete jau plinta įrašai, kaip tą patį telefoną sugeba atrakinti du skirtingi veidai, net kai žmonės nėra dvyniai. Tad šios technologijos tobulėjimui erdvės dar tikrai yra, bet jau akivaizdu, kad pažengta gerokai toliau, nei tai padarė „Samsung“.
Kamera
Jeigu prieš mėnesį apžvelgto „iPhone 8 Plus“ kamera buvo jau tikrai neprasta, tai „iPhone X“ atveju ji buvo dar labiau patobulinta – nors pagrindinė plataus kampo kamera yra tokia pati, kaip ir aštuntuke, telefono lęšio diafragma buvo padidinta iki f/2.4, be to, „FaceID“ technologija leidžia ir su vienguba asmenukių kamera išgauti skaitmeninį „bokeh“ efektą ir taip pagerinti portretų kokybę. Platesnė, profesionali „DxOmark“ apžvalga pateikia puikų šios kameros vertinimą (97 balai iš 100) – dėl to „iPhone X“ dalijasi antra ir trečia vieta su „Huawei Mate 10 Pro“ ir nusileidžia tik „Google Pixel 2 XL“.
Su tokio lygio profesionalais sunku ginčytis, tad rekomenduojame įvertinti jų išvadas. Paminėsime tik tai, kad telefono kameros portreto režimo filtrai leidžia kurti tikrus fotostebuklus net ir, atrodytų, banaliausioje aplinkoje – galima gauti vaizdus, kurie yra palyginami su profesionalių fotografų studijiniais darbais.
Pavyzdžiui, naudojant „Stage light mono“ portreto režimą, foną ši kamera gali ne tik išblukinti, bet ir apskritai panaikinti, gautoje nuotraukoje paliekant tik fotografuojamus objektus. Bet toks nuotraukų apdorojimas atliekamas skaitmeniniu būdu ir kartais nėra visiškai patikimas. Kai fonas yra akivaizdžiai tamsesnis už fotografuojamus objektus, viskas vyksta sklandžiai, tačiau jeigu objektas yra šviesioje aplinkoje, „Stage light mono“, karpydama foną, gali „prigriebti“ ir šiek tiek objekto bei pateikti tarsi žirklėmis, ilgomis tiesiomis linijomis apkarpytą portretą, kuris bus visiškai netinkamas nei patiems žiūrėti, nei draugams rodyti.
Luko Balandžio / „15min“ nuotr.
Animodžiai
Animuoti emotikonai, pakrikštyti animodžiais, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip kažkokios tuštybės tenkinimas, kaip menkavertė funkcija, tačiau iš tiesų tai yra begalę saviraiškos galimybių suteikianti nauja „Apple“ sugalvota, ištobulinta ir vartotojams pateikta galimybė. Kol kas sunku pasakyti, koks yra visas šių animodžių panaudojimo kūryboje potencialas, bet jau per kelias dienas internete atsirado begalės pavyzdžių, ką su jais galima padaryti – beveik akivaizdu, kad animodžiai (ypač kai jų kūrimą įsisavins ir „Android“ įrenginiai, šiuo atžvilgiu aiškiai atsiliekantys) taps neatsiejama interneto kultūros dalimi – tokia pačia svarbia, kaip ir memai.
Įspėjame, kad „Android“ suderinamumas su animodžiais kol kas yra toks menkas, kad, tarkime, siunčiant juos į „Android“ telefonus paprastos žinutės pavidalu vyksta to animodžio „supakavimas“ į vaizdo įrašą ir jo persiuntimas MMS formatu. O tai jau kvepia ūgtelėjusiomis paslaugų už ryšį sąskaitomis – vienos MMS žinutės išsiuntimas, priklausomai nuo operatoriaus, gali kainuoti nuo 9 iki 27 centų ir nėra įtraukiamas į jokius „neribotus“ planus. Animodžių siuntinėjimasis tarp „iPhone“ telefonų yra nemokamas.
Išvados
„Apple“ gerbėjams ir ilgamečiams „iPhone“ naudotojams „iPhone X“ yra tikrai patrauklus, gal netgi „privalomas“ įrenginys – „iPhone“ serija su šiuo įrenginiu labai smarkiai žengė į priekį. Tiek toli, kad už jį būtų galima sumokėti ir 1180 eurų ar netgi daugiau už variantą su didesniu atminties kiekiu. Tačiau drįstu abejoti, kad jis sugebės suvilioti „Android“ vartotojus, kurie ne ką prastesnę kokybę ir naudojimo patirtį gali gauti sumokėdami gerokai mažesnius pinigus. Na, nebent jiems dabar pat prisireiks animodžių kūrimo galimybės.