Tokia jau ta kiniškų produktų reputacija – žmonės tiesiog natūraliai tikisi, kad jie bus pigesni už europietiškus, amerikietiškus, japoniškus ar korėjietiškus produktus. O štai ir ne! Nors didesnioji dalis kiniškų išmaniųjų telefonų su Lietuvoje mažiau žinomais vardais vis dar yra tikrai nebrangūs, bet esama ir išimčių. Viena iš jų – šiame straipsnyje apžvelgiamas „Xiaomi“ aparatas.
Tokia jau ta kiniškų produktų reputacija – žmonės tiesiog natūraliai tikisi, kad jie bus pigesni už europietiškus, amerikietiškus, japoniškus ar korėjietiškus produktus. O štai ir ne! Nors didesnioji dalis kiniškų išmaniųjų telefonų su Lietuvoje mažiau žinomais vardais vis dar yra tikrai nebrangūs, bet esama ir išimčių.
Viena iš jų – šiame straipsnyje apžvelgiamas „Xiaomi“ aparatas. „Xiaomi“ prekės ženklas kadaise lietuvius labiausiai žavėjo tuo, kad ši įmonė už savo tikrai neprastos kokybės telefonus prašydavo labai kuklių sumų. Bent jau palyginti su panašių charakteristikų „garsiųjų“ gamintojų aparatais. Tačiau metai bėgo, įmonės vardas tapo vis žinomesnis, tiekimo grandinėje radosi vis daugiau grandžių, kurios norėjo atsiriekti savo pyrago dalį ir... iki Lietuvos prekyviečių atkeliavę aparatai taip pabrango, kad apie jų kainos pranašumą dabar iš esmės galima pamiršti.
Luko Balandžio / „15min“ nuotr.
Vienas iš tokių aparatų, kuris kaina lyginasi su pačiais „autoritetingiausiais“ gaminiais – tokiais kaip „Samsung Galaxy S8“ ar „iPhone 7“ – yra 800 eurų kainuojantis „Xiaomi Mi Note 2“. O jei jau aparatas yra iš esmės tame pačiame lygyje, vadinasi, jis turi būti ir tame pačiame kokybės ir funkcionalumo lygyje, tiesa? Ne visai. Ne šiuo atveju. Ar bent jau ne pagal visus kriterijus.
Pagal technines charakteristikas telefonas iš dalies yra fantastiškas. 128 GB vidinės atminties? Nuostabu. 6 GB darbinės atminties? Gal tiek šiandien nepavyks išnaudoti, bet kas žino, kokių programėlių bus prikurta per porą ateinančių metų. Tad taip pat labai gerai. 5,7 colių įstrižainės ekranas su užlenktais kraštais, kaip „Samsung Galaxy Edge“ įrenginiuose? Tikrai neblogai. 4070 mAh talpos akumuliatorius – seiles tekėti verčianti svajonė.
Akumuliatoriaus veikimas apskritai yra fantastiškas. Įvertinus talpą, įkraunamas jis labai greitai – maždaug per pusantros valandos. Tilpusios energijos drąsiai pakanka dviem paroms naudojimo be ilgalaikio kokybiškos grafikos žaidimų maigymo. Natūralu, kad daug išteklių naudojantys žaidimai gerokai patrumpina ir akumuliatoriaus veikimo laiką. O jeigu paliksite telefoną nenaudojamą, tai ir po savaitės nuo įkrovimo jį dar galėsite įjungti.
Mažos dovanėlės stiprina draugystę, tad džiugina ir plastikinis apsauginis dėkliukas, kuris yra standartinėje įrenginio pakuotėje. Kita vertus, labiau įprasto naujo įrenginio priedo – ausinių – telefono dėžutėje nerasite. Bet yra ir ne tokių gerų dalykų. Štai, tarkime, ekrano raiška yra „tik“ „Full HD“ (1920 x 1080 taškų).
Šiaip jau nieko blogo – vaizdas ekrane raiškus, aštrus, naudojama sodrias spalvas kurianti LG pagaminta P-OLED matrica. Bet jeigu jau kaina lyginamasi į „Samsung“ daržą, tai norėtųsi šio to daugiau – telefonus su „Quad HD“ raiškos ekranais kitos įmonės gamino jau prieš trejus metus. Be to, „Xiaomi“, kopijuodama „Samsung“, ekrano kraštus užlenkė, tačiau tiems kraštams visiškai jokio papildomo funkcionalumo nesuteikė.
Žinoma, galima tai nurašyti kaip nepagrįstą nepatenkintojo bumbėjimą – „Full HD“ taip pat atrodo pakankamai gerai ir atskirų taškų net tokio dydžio ekrane įžiūrėti beveik neįmanoma. Labai norint, prikišus akį tiek, kad jau vaizdas pradeda lietis, galima manyti, kad matosi kažkas panašaus į taškų tinklelį, bet laikant aparatą normaliu atstumu – tikrai ne.
Juo labiau kad kuo mažesnė ekrano raiška, tuo mažiau naudojama akumuliatoriuje sukaupta energija. Bet faktas, kad šiame telefone naudojama „Qualcomm Snapdragon 821“ platforma, įvertinus įrenginio kainą, liūdina. Šiandien aparatas su tokiu lustų rinkiniu turėtų būti ne pačios aukščiausios flagmano lygio kainos, o bent kažkiek žemiau.
Tiesą sakant, esama kiniškų aukščiausios prabos, „flagmanų žudikais“ tituluojamų „OnePlus“ aparatų, kurie ir su naujausiu, galingiausiu šiemetiniu lustų rinkiniu „Snapdragon 835“ kainuoja gerokai pigiau – tiesiai iš gamintojo perkant Lietuvai pritaikytą aparatą su visomis garantijomis kinišką konkurentą galima gauti už 500 eurų. To paties gamintojo pernykštis įrenginys su „Snapdragon 821“, perkant tiesiai iš gamintojo, kainuoja 440 eurų, o Lietuvoje iš operatoriaus salono – 500 eurų.
Verta paminėti ir tai, kad našumo lenktynėse sintetiniame „AnTuTu“ teste „Xiaomi“ aparato rezultatai buvo labai nestabilūs. Iš pradžių jis vos sugebėjo perlipti 120 tūkst. reitingo taškų ribą – su tokiu rezultatu atsidūrė vos 38 visų telefonų našumo reitingo vietoje.
Po kelių dienų pakartojus tą patį bandymą jis jau šoko per 150 tūkst. taškų, iššokdamas net į 5 poziciją. Trečiu bandymu rezultatas vėl krito iki 120 tūkst., vėliau – net iki 115 tūkst. Ir per tą laiką telefonas gerokai įšilo. Vėlesni bandymai baigėsi tais pačiais kukliais rezultatais ir vis stipresniu kaitimu.
Vieša paslaptis yra tai, kad kai kurie gamintojai savo telefonus užprogramavo taip, kad, vos pajutus įjungtą našumo matavimo programą, jo procesorių dažniai būtų pakeliami iki maksimalių, leidžiančių gauti didžiausią įvertinimą, o išjungus testą grąžinami normalūs dažniai, sumažinantys energijos eikvojimą ir kaitimą. Įvertinti galima ir tai, kad „Xiaomi“ kamera stebuklų nepiešia.
Gero apšvietimo sąlygomis fotografuoja panašiai, kaip visi, bet kai aptemsta... rezultatai, vėlgi, įvertinus kainą, būna liūdni. Žmonėms, kurie telefono kamerą vertina kaip vieną iš svarbiausių veiksnių perkant telefoną, tikrai reikėtų ieškoti geresnių variantų – už tokią sumą bus nesunku. Nuotraukų kokybę patys galite palyginti svetainėje „GSMArena“ – tik pasirinkite įrenginius, kuriuos norite įtraukti į palyginimą.
Bet turbūt labiausiai bandymo metu erzinęs telefono bruožas – tai vartotojo sąsajos trūkumai. Pavyzdžiui, pirštų atspaudų skaitytuvas, nors ir įtaisytas ten, kur reikia – priekinėje sienelėje kartu su „namų“ mygtuku – nėra aktyvus tol, kol išjungtas telefono ekranas. Todėl jeigu norėsite atrakinti telefoną piršto atspaudu, nepakaks šio mygtuko priliesti. Reikės pirmiau paspausti, o tada priliesti. Pripratus prie patogesnio atrakinimo būdo grįžti prie tokio yra labai nesmagu.
Antras erzinantis dalykas – įjungtų programėlių sąrašo valdymas. Kai iš šio sąrašo „išmetinėjamos“ programėlės (t. y. programėlės išjungiamos), kartais viena programėlė lieka be galimybės ją išjungti. O kartais visos programėlės išsijungia tvarkingai. Pagal kokius kriterijus pasirenkama, kurios programėlės negalima išjungti – taip iki šiol ir nepavyko išsiaiškinti. Įvykus tokiam strigimui paspaudus po programėlių sąrašu esantį mygtuką, kuris teoriškai turėtų išjungti visas paleistas programėles, įvyksta tik atminties išvalymas, o toji neišjungiama programėlė atidaroma naudojimui.
Telefonas oficialiai pristatytas praėjusių metų lapkritį, tad faktas, jog telefone iki šiol esama tokių programinių trūkumų ir akivaizdžių klaidų, reiškia, kad bendrovė skiria per mažai pastangų produkto priežiūrai po jo išleidimo. Apibendrinant galima teigti, kad „Xiaomi Mi Note 2“, nors ir yra prabangiai atrodantis, kokybiškai surinktas ir neblogomis charakteristikomis pasigirti galintis telefonas, pagal siūlomas galimybes jis yra smarkiai per brangus.
Situaciją šiek tiek pataiso tai, kad šiuo telefonu prekiaujantis ryšio operatorius „Telia“ kainą gali išskaidyti į 24 dalis, mokamas kiekvieną mėnesį – tada pirkėjui suma neatrodys tokia skausminga, o kišenėje gulės kokybiškas įrenginys, padabintas ganėtinai retai matomu prekės ženklu. Bet kalbėti apie kinišką gebėjimą pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį šiuo atveju nebeįmanoma.
