Jeigu pats pigiausias „Just5“ (mums naujo latviško prekės ženklo) telefonas paliko santykinai visai neprastą įspūdį, ką turėtume galvoti apie daugiau nei pusantro karto brangesnį (ir tikrai įspūdingais techninių charakteristikų skaičiais besipuikuojantį) įrenginį? Nepabandysi – nesužinosi. Tai ir pabandėme.
Jeigu pats pigiausias „Just5“ (mums naujo latviško prekės ženklo) telefonas paliko santykinai visai neprastą įspūdį, ką turėtume galvoti apie daugiau nei pusantro karto brangesnį (ir tikrai įspūdingais techninių charakteristikų skaičiais besipuikuojantį) įrenginį? Nepabandysi – nesužinosi. Tai ir pabandėme.
Pradžiai – įpakavimas ir išvaizda. Analoginis biudžetinis variantas ir vienu, ir kitu atveju – pakuotė minimalistiška. Viduje – tik pats telefonas, kroviklio laidas ir adapteris. Ausinių, kurių dažnai galima tikėtis kitų gamintojų pakuotėse, nėra. Nors gal tai tik išlepinto vartotojo skundas ir šiais laikais niekas ausinių dykai nebedalina?
Juliaus Kalinsko, „15min“ nuotr.
Telefono korpusas šįkart (kaip ir bandant ankstesnį „Just5“) yra išmaniesiems labai neįprastos rudos spalvos. Asociacijos gal ir ne pačios maloniausios, bet jei tokia spalva netinka – prašome, rinkitės pilką arba juodą. Ryškių spalvų, kaip paprastesniojo „Freedom“ atveju, nėra. Korpusas, natūralu, plastikinis, nugarėlė atidaroma tokiu pačiu būdu, kaip ir „Freedom“ – atplėšinėjant nugarinę plokštelę po vieną dantelį. Ir nuėmus nugarėlę aplanko „deja vu“ jausmas– akumuliatorius nekeičiamas, pritvirtintas metaline plokštele, SIM kortelės formatas – „microSIM“ (t. y., antras pagal mažumą), yra du SIM lizdai ir vienas lizdas „microSD“ atminties kortelei.
Apskritai jeigu ne spalvų skirtumas tai telefono „Freedom“ nuo „Freedom X1“ būtų neįmanoma atskirti – gamintojai naujo dizaino kurti nesistengė, tos pačios medžiagos, identiškas dydis ir forma. Du esminiai skirtumai – skaičiai. Tie, kuriuos reikia pakloti už telefoną ir tie, kuriuos telefonas paklos prieš jus.
Dabar pasvarstykime, ar kainos skirtumas yra vertas to našumo skirtumo. Jeigu imtume kainos ir našumo, įvertinto „AnTuTu“ testo taškais, santykį, tai „Freedom X1“ atsiranda prastesnėje pozicijoje – už 120 eurų („Just5 Freedom“ kaina) gaunami apie 32 tūkst. „AnTuTu“ taškų, už 180 (tiek kainuoja X1 modelis) šis skaičius išauga iki 38 tūkst. taškų. Ne kažką – kaina padidėjo 67 proc., o našumo didėjimas net 20 proc. nesiekia, visiems kitiems komponentams nesikeičiant.
Kita vertus, jei jau žvalgomasi į kainų spektrą nuo 150 iki 200 eurų, tai ir kiti gamintojai stebuklų nesiūlo. Tiesą sakant, lyginant grynai techniniais parametrais „Just5“ įrenginys vėl tampa absoliučiu lyderiu (laikantis prielaidos, kad lyginami tik ryšio salonuose šiuo metu parduodami įrenginiai). Joks kitas panašios kainos aparatas nesiūlo net 3 GB (!) darbinės atminties ir 32 GB nuolatinės atminties – tai yra iš tiesų labai svarbus veiksnys.
Ir akumuliatorius oficialiai gerokai talpesnis nei panašios kainos konkurentų – visos 2800 mAh. Ir du SIM kortelių lizdai nėra būdingi kitiems šios kainos įrenginiams. Ką ten kalbėti apie „panašios kainos“ aparatus – panašių parametrų įrenginiai kainuoja mažų mažiausiai 100 eurų brangiau. O tai – jau labai rimtas koziris latvių rankose.
Beje, latviško įrenginio skaitmeninių raumenų pranašumą patvirtina ir panašios kainos aparatų „AnTuTu“ testų rezultatai: jie sukiojasi maždaug 32–35 tūkstančių apylinkėse ir „aukšto“ 38 tūkstančių rezultato nesiekia.
Juliaus Kalinsko, „15min“ nuotr.
Bet skaičiai yra viena, o vartojimo patirtis yra kita. Pradžiai – akumuliatorius. Jis tokios įstrižainės ir raiškos ekranui (5 coliai, 720 x 1280 taškų) yra tiesiog milžiniškas. Ir tai matosi veikimo rezultatuose – vidutinio intensyvumo naudojimas pilnai įkrautą akumuliatorių ištuština tik per 3–4 dienas. Tai yra labai gerai. Labai blogai yra tai, kad arba pats akumuliatorius, arba jame likusios energijos kiekį matuojančios ir atvaizduojančios priemonės yra nepatikimos. Galbūt taip sutapo, bet naudojant šaltame ore akumuliatoriaus talpa nuo 15 procentų iki 0 nukrito tiesiog akyse – per maždaug pusę minutės! Nenaudojant jokių įmantrių energiją naudojančių programėlių. Ir net mobilųjį internetą išjungus. Kitas nelabai maloniai nustebinęs dalykas – ekrano jautrumas šaltyje. Jausmas toks, lyg būtų bandoma telefoną tapšnoti per pirštinę.
Pagrindinis fotoaparatas šiame telefone yra net 16 MP raiškos, priekinė kamera – 8 MP. Bet čia yra ta vieta, kur žiūrėjimas tik į skaičius smarkiai pakiš koją. Skaičiai beveik fantastiški, bet štai kokybė – pačiu geriausiu atveju vidutiniokiška. Baltos spalvos balansas fotografuojant automatiniu režimu nepatikimas – kartais visiškai supjauna grybą ir nudažo visą vaizdą mėlynai. Bet ne visada. Triukšmas net visai neprastame apšvietime labai stipriai krenta į akį. O tamsoje apskritai geriau nevargti ir palikti telefoną kišenėje. Na, nebent norėtumėte pasišviesti su blykste.
Bet už tai ekranas yra visai neprastas, šviesumo ir spalvų neiškraipo sukiojant bet kokiu kampu, raiškos tokiam dydžiui pilnai pakanka.
Tad patarimai nusižiūrėjusiems pigų neprastų parametrų įrenginį būtų tokie: jeigu ir susigundysite – jokiu būdu neišmeskite čekio ir patikrinkite, ar jus tenkina jo veikimas šaltyje. Blogiausiu atveju aparatą grąžinsite ir atgausite pinigus. Geriausiu – turėsite tikrai galingiausią savo kainų kategorijos aparatą, kokį įmanoma įsigyti Lietuvoje.
