„Oneplus 2“ debiutavo praėjusiųjų metų viduryje kaip 2016 metų „Flagmanų žudikas“. Tuo metu, kitaip nei jo pirmtakas, jis susilaukė daugybės kontraversiškų vertinimų: vieni džiaugėsi, kad kompanija ir vėl pasiūlė išmanųjį su itin geromis specifikacijomis už prieinamą kainą, kiti liko nusivylę ir peikė gamintoją už tam tikrus techninius kompromisus jų naujajame telefone.
„Oneplus 2“ debiutavo praėjusiųjų metų viduryje kaip 2016 metų „Flagmanų žudikas“. Tuo metu, kitaip nei jo pirmtakas, jis susilaukė daugybės kontraversiškų vertinimų: vieni džiaugėsi, kad kompanija ir vėl pasiūlė išmanųjį su itin geromis specifikacijomis už prieinamą kainą, kiti liko nusivylę ir peikė gamintoją už tam tikrus techninius kompromisus jų naujajame telefone. Vis dėlto beveik visi sutiko, kad tai vis dar yra puikus pirkinys taupantiems.
Taigi, praėjus daugiau nei pusei metų po išleidimo, nusprendžiau įsitikinti, ko vertas naujasis „Flagmanų žudikas“.
Dėžutė ir jos turinys
Kaip įprasta pastaraisiais metais, daugelis išmaniųjų telefonų atkeliauja nedidelėse, beveik telefono dydžio dėžutėse. Ne išimtis ir „Oneplus 2“. Mus pasitinka ryški minimalistinė raudonos spalvos dėžutė, savyje talpinanti tik pačius būtiniausius priedus. Kaip jau tapo įprasta, telefonas yra pačiame viršuje, po juo instrukcijos, o pačiame dugne priedai. Kaip ir daugelyje biudžetinių telefonų dėžučių, čia nerasime ausinių. Vis dėlto „Oneplus“ verta pagyrimo už plokščią ir labai kokybiškai atrodantį laidą bei geros kokybės įkroviklį.
Dizainas
Paėmęs telefoną į rankas likau sužavėtas – palyginus nemažas svoris ir gaubta telefono nugarėlė lemia labai patogų ir išskirtinį jausmą rankoje. Prie to prisideda ir kokybiškos medžiagos, tokios kaip apvadui panaudotas aliuminis, ekraną dengiantis „Gorilla Glass 4“ stiklas bei „Oneplus“ telefonuose naudojama „Sandstone“ medžiaga, savo tekstūra šiek tiek primenanti švitrinį popierių. Telefono nugarėlė, kuri būtent ir padengta pastarąja medžiaga (galima rinktis ir iš kitų medžiagų), nusiima, atidengdama SIM lizdą, į kurį telpa 2 nano SIM kortelės. Deja, bet kitaip nei daugelyje kiniškų telefonų, į antros SIM kortelės lizdą negalima įdėti „micro-sd“ kortelės. Baterija taip pat nekeičiama. Vis dėlto turbūt įdomiausias sprendimas yra trijų padėčių jungiklis, kuris panašiai kaip ir „iPhone“ telefonuose, leidžia reguliuoti garso režimą. Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek erzino, buvo garso reguliavimo mygtukų pozicija. Jie perkelti į dešinįjį korpuso šoną, virš įjungimo mygtukų. Dėl šios priežasties dažnai supainiodavau tyldinimo ir įjungimo mygtukus. Na, bet tai tik įpratimo reikalas. Verta paminėti, kad per 2 savaites naudojimo ant telefono korpuso neatsirado jokių subraižymų
Programinė įranga
„Oneplus 2“ naudoja „Android 5.1.1“ grįstą pačios „Oneplus“ sukurtą „Oxygen OS 2.2“ sąsają. Tai nedaug modifikuota, labai panaši į „Google Nexus“ telefonuose naudojamą, programinė įranga. Per 2 savaites naudojimo telefonas nė karto nepersikrovė, nors kelis kartus teko susidurti su atsitiktiniais programų išsijungimais.
„Oxygen OS“ siūlo pakankamai plačias išvaizdos keitimo galimybes: galima pakeisti standartinę baltą sistemos temą į juodą, nustatymuose esančių ikonų spalvą bei leidžia įsidiegti kitokias aplikacijų ikonų temas.
„Oneplus“ sukurta sąsaja taip pat siūlo nemažai valdymo gestais galimybių: du kartus prilietus išjungtą ekraną jis įsijungia, nupiešus V raidę taipogi ant išjungto ekrano, įsijungs kameros blykstė, veikianti kaip žibintuvėlis, ir t. t.
Ši sąsaja taip pat turi „Shelf“ funkciją, kuri yra „widgetų“, dažnai naujinamų programėlių bei kontaktų darbastalis, esantis pagrindinio darbastalio kairėje. „Shelf“ veikia autonomiškai ir leidžia nekurti daugybes darbastalių, šiems dalykams sutalpinti.
„Oxygen OS“ taip pat leidžia rinkti, ar naudoti fizinius mygtukus po telefono ekranu, ar mygtukus, esančius telefono apačioje.
Kad ir kaip man patiktų „Oxygen OS“, tiesiog negaliu nepykti ant „Oneplus“, kad apie „Android N“ gandus turiu skaityti telefone, kuriame vis dar veikia „Android Lollipop“. Na, bet „Oneplus“ pažadėjo, kad telefonas į „Android 6“ (Marshamllow) bus atnaujintas artimiausiu metu.
Ekranas
„Oneplus 2“ turi 5,5 colio FullHD ekraną. Nors dauguma praeitų metų flagmanų turėjo didesnės raiškos ekranus, „Oneplus 2“ ekrano raiškos daugiau nei pakanka. Pats ekranas yra labai šviesus ir kontrastingas, bet neprilygsta „Super Amoled“ ekranams juodos spalvos gilumu ir spalvų ryškumu. Kita vertus, IPS technologija turi kitų privalumų: itin gražiai atrodo balta spalva, vaizdas geriau matomas saulėje, spalvos natūralesnės. Be to, nustatymuose galima reguliuoti spalvų temperatūrą. Ekraną taip pat saugo naujausias „Gorilla Glass 4“ apsauginis stiklas, ant kurio „Oneplus“ gamykliškai užklijavo apsauginę plėvelę.
Ryšiai
Tai turbūt silpniausia šio telefono vieta, sukėlusi fanų nusivylimo bangą. „Oneplus 2“ neturi dviejų šiuo metu „ant bangos“ esančių ryšių technologijų – NFC ir belaidžio krovimo. Nors dėl pastarosios nebuvimo galima atleisti, NFC yra pakankamai naudingas ryšys, nes Vakarų šalyse populiarėja mokėjimai mobiliuoju telefonu. Nors į Lietuvą ši tendencija ateis dar negreit, NFC nebuvimas ir dabar gali sukelti nepatogumų. Pavyzdžiui, turėjau rankiniu būdu suporuoti belaides ausines, nors galėjau tai padaryti tik prilietęs telefoną.
Nepaisant šių ryšių nebuvimo, kiti ryšiai veikia labai gerai. Naudojimo metu telefonas puikiai veikė su visų operatorių tinklais, veikė naujoji 4G+ technologija (LTE Cat 6). Beje, vienu metu veikia abi SIM kortelės.
Naudodamas WiFi, „Bluetooth“ ir GPS jokių sutrikimų nepastebėjau.
Pirštų atspaudų skeneris
Kaip ir dauguma šių metų flagmanų, „Oneplus 2“ turi pirštų atspaudų skenerį, įmontuotą namų (Home) mygtuke. Jis, kaip ir buvo galima tikėtis, yra lietimo tipo (nereikia braukti kaip „Galaxy s5“ ar „Note 4“ telefonuose). Veikia tikrai labai greitai ir neteko susidurti su jokiomis naudotojų skunduose aprašytomis problemomis. Labai patiko ir tai, kad skeneris veikia, net ir tada, kai telefonas yra išjungtu ekranu – užtenka pridėti pirštą ir telefonas ne tik įsijungia, bet ir atsirakina. Deja, bet dėl NFC nebuvimo šio telefono savininkai negalės išnaudoti viso skenerio potencialo.
Kameros
Kameros taip pat nėra stiprioji šio telefono vieta. Galinė 13 megapikselių kamera neblogai fotografuoja šviesoje, bet tamsoje fotografuotų nuotraukų kokybė nuvilia. Nuvilia ir lėtas kameros fokusavimas, nors telefonas šiam tikslui naudoja lazerį. Šiek tiek geresni reikalai su filmavimu, nes telefonas leidžia filmuoti 4K raiška bei siūlo OIS.
Priekinei kamerai priekaištų neturiu. 5 megapikselių asmenukėms daugiau nei pakanka.
Našumas
Sklandžiam telefono veikimui užtikrinti, gamintojas pasirinko aštuonių branduolių „Snapdragon 810“ procesorių ir net 4 GB operatyviosios atminties. Šis „Oneplus“ sprendimas nebuvo netikėtas, bet nenudžiugino fanų. Technologijomis besidomintys žmonės žino, kad pirmieji telefonai su šiuo procesoriumi („HTC One M9“, „LG G Flex 2“) kentėjo nuo perkaitimo problemų. Vis dėlto „Oneplus“ teigė, kad visas perkaitimo problemas išsprendė.
Naudodamas „Oneplus 2“ beveik nepastebėjau jokių strigimų. Žaidimai taip veikė puikiai, bet po ilgesnės žaidimų sesijos buvo jaučiamas metalinio rėmelio ir telefono galo kaitimas. Tai tikrai nebuvo deginantis karštis, bet ilgainiui tai gali erzinti. Telefonas šiek tiek šilo ir naudojantis 4G internetu, bet su šia problema susidūrė beveik visi mano bandyti telefonai su „Snapdragon“ procesoriais.
Kitaip nei konkurentai, „Oneplus 2“ leidžia naudotis daugybe programėlių vienu metu veikiančių fone. Prie to prisideda ne tik net 4 GB RAM ir 64 GB ROM atminties, bet ir sklandus operacinės sistemos darbas.
Baterija
„Oneplus 2“ turi didelę 3300 mAh bateriją. Nepaisant to, baterijos tarnavimo laikas buvo tik vidutinis. Telefonas tarnaudavo maždaug 1–1,5 dienos – gaudavau maždaug 4–5 valandas SOT. Tiesa, visada laikydavau įjungtus WiFi ir 4G ryšius bei automatinį sinchronizavimą. Jei jų nenaudodami juos išjungtumėte, greičiausiai telefonas tarnautų 2 dienas. Žaidimų mėgėjams šis telefonas nelabai tinkamas – atlaikys 2–2,5 valandos aktyvaus žaidimo.
Telefonas naudoja naujovišką „USB Type-C“ jungtį, todėl galėsite laido kištuką kišti abejomis pusėmis. Deja, nors jungtis ir naujoviška, šiame telefone nerasite jai būdingų naujoviškų savybių – nėra greito krovimo, duomenys perduodami tik USB 2.0 greičiu. Nors naujas jungties tipas bus naudingas ateityje, dabar tai labiau trūkumas, nes laidas, kurį gausite su telefonu, greičiausiai bus vienintelis jūsų turimas. Dėl šios priežasties laido jums negalės paskolinti draugai ir reikės stengtis jo nepamesti.
Išvados
Pasinaudojęs telefonu 2 savaites, galiu sakyti, kad jis tikrai nėra flagmanų žudikas. Taip yra dėl tam tikrų kompromisų, kuriuos gamintojas priėmė dėl nežinomų priežasčių ar tiesiog norėdamas sumažinti kainą. Nepaisant to, už 350 eurų gausite labai patikimą, išskirtinį ir pažangų telefoną, kuris sėkmingai tarnaus kelis metus. Abejoju, ar rasite ką nors geriau už tokią kainą.
