„OnePlus One“ buvo pristatytas praėjusių metų viduryje kaip „flagmanų žudikas“ ir dabar tebėra vienas iš pasaulyje populiariausių išmaniųjų telefonų. Tuo metu „AnTuTu“ testo rekordininkas su iš anksto suinstaliuota „CyanogenMod“ operacine sistema ir kainuojantis 298 € (16 gigabaitų versija) atrodo įdomus pasirinkimas. Ilgą laiką modelį buvo galima įsigyti tik turint specialų pakvietimą, bet dabar jis jau parduodamas visiems norintiems gamintojo svetainėje.
„OnePlus One“ praėjus metams nuo debiuto šiek tiek paseno, tačiau jo parametrai ir dabar tebėra geresni už panašiai kainuojančius garsių prekių ženklų modelius. Telefono viduje rasite galingą „Qualcomm© Snapdragon™ 801“ procesorių su keturiais 2,5 GHz branduoliais ir 3 GB operatyviosios atminties. Atminties kortelių lizdo nėra, bet, jei jums reikia daugiau vietos, galite įsigyti 64 GB telefono versiją už 348 €.
„Full HD“ ekranas ir LTE palaikymas užbaigia „flagmanų žudiko“ gerų savybių sąrašą, nors dabar panašias charakteristikas galima rasti ir daugelyje kitų nebrangių išmaniųjų telefonų.
Išvaizda
„OnePlus One“ parduodamas su baltos arba juodos spalvos korpusu. Pastaroji versija skiriasi šiurkščia galinio dangtelio tekstūra, kuri primena smėlį ir kartu su apvalia korpuso forma, užtikrina gana patogų telefono laikymą.
Maloniai nustebino aparato konstrukcijos ir surinkimo kokybė: paprastai gamintojai būtent čia taupo gamindami pigesnius telefonus, bet „OnePlus“ tapo išimtimi. Detalės taip tvirtai ir tiksliai pagamintos, kad korpusas atrodo monolitinis. Jo didžiulis atsparumas lenkimo ir spaudimo deformacijoms bet kurioje vietoje dar labiau sustiprina šį įspūdį. Net SIM kortelės lizdo beveik neįmanoma aptikti liečiant, o visi bandymai jį atidaryti be specialių įrankių yra pasmerkti nesėkmei – dangtelis visiškai susilieja su korpusu, nepalikdamas jokių plyšių. Laimei, būtina priemonė yra išmaniojo telefono komplekte, kur taip pat rasite „nano-SIM“ kortelių adapterį (standartinė jungtis skirta „micro-SIM“).
Programinė įranga
„OnePlus One“ naudoja populiarią „Android“ operacinės sistemos modifikaciją „CyanogenMod“. Tai yra standartinė „Android“ sąsaja su daug patobulinimų, kurie išplečia įrenginio funkcionalumą. Pavyzdžiui, sparčiosios prieigos įrankių juosta leidžia pasirinkti kurios plytelės bus joje rodomas, yra daugiau nustatymų, galite keisti atskirų sąsajos elementų išvaizdą arba atsisiųsti gatavas temas. Taip pat yra privatumo režimas, kuris leidžia programoms uždrausti naudoti jūsų kontaktų ir kitus asmeninius duomenis.
Savaime „CyanogenMod“ negali būti laikomas privalumu: galų gale jį galite įdiegti į beveik bet kurį prietaisą su „Qualcomm“ procesoriumi – priešingai nei „MediaTek“, „Snapdragon“ lustų gamintojas noriai dalinasi pirminiu kodu, kuris būtinas kuriant trečiosios šalies programinę įrangą. Tačiau ne visi vartotojai yra pasirengę skirti daug laiko ir pastangų instaliavimui, net jei jie susidomėjo „CyanogenMod“ galimybėmis.
Deja, nesutarimai tarp „OnePlus“ ir „CyanogenMod“ užbaigė šių kompanijų bendradarbiavimą: planuojama kad šio mėnesio atnaujinimas į „CyanogenMod 12“ (Android 5.0) bus paskutinis. Po to „OnePlus“ ketina pereiti prie savo „Android“ versijos „Oxygen OS“ tačiau, jei norite, į išmanųjį telefoną galite įdiegti bet kurią kitą atviro kodo OS versiją. Pagal nutylėjimą „OnePlus One“ savo savininkui nesuteikia root prieigos (ji reikalingai diegiant kai kurias programas ir operacinė sistemą), tačiau ją galima lengvai gauti, nors tada „OnePlus“, žinoma „neatsako už pasekmes“, tačiau garantija (1 metai) anuliuota nebus.
Jutiklinis telefono ekranas atpažįsta iki 10 prisilietimų vienu metu ir daro tai tiksliai ir be klaidų. Pirštai slysta lengvai ir nestringa, todėl priartinimo ir prasukimo gestai atliekami be susierzinimo. Nors išmanusis telefonas ekrano apačioje turi fizinius klavišus, juos nustatymuose galima išjungti – tada ekrane atsiras jų virtualūs analogai.
Ekranas
„OnePlus One“ 5,5 colių ekranas su „Gorilla Glass“ apsauginiu stiklu turi 1920×1080 pikselių skiriamąją gebą, kuri suteikia labai aukštą taškų tankį (401 PPI). Vaizdas yra labai aiškus, atskirų pikselių įžiūrėti neįmanoma. Foninio apšvietimo ryškumas pasiekia apie 407 cd/m2 vidurkį – to pakanka patogiam išmaniojo telefono naudojimui gatvėje, nors tiesioginiai saulės spinduliai ant ekrano stiklo iššaukia stipriai akinančius blyksnius.
Juodos spalvos lygis ne AMOLED tipo yra matricai yra neblogas – 0,54 cd/m2. Kontrastas taip pat nėra rekordinis, tačiau pakankamai geras – 783:1.
Spalvų atkūrimas neblogas, tik pilkos spalvos atspalviai gerokai nukrypsta nuo normos, bet telefono spalvų nustatymai leidžia pašalinti šį poveikį, jei jums nepatinka melsvas ekrano atspalvis.
LTPS matricos suteikia puikius matomumo be iškraipymų kampus, pastebimas tik nedidelis ryškumo sumažėjimas.
Sąsajos
„OnePlus One“ turi „microUSB 2.0“ jungtį, kuri atpažįsta įvairius išorinius periferinius įrenginius (pelė, klaviatūra, išorinės laikmenos). MHL nepalaikomas, todėl vienintelis būdas perduoti vaizdą į išorinį ekraną yra su „Miracast“ suderinamo imtuvo panaudojimas, pavyzdžiui „Actiontec ScreenBeam Mini 2“. Daugelis vartotojų gali pasigesti atminties kortelių lizdo.
Ryšiai ir GPS
Apraratas palaiko „Bluetooth 4.0“, dviejų diapazonų (2,4 ir 5 GHz) Wi-Fi 802.11 a/b/g/n/ac. Signalo spindulys ir kokybė geri – 15 metrų nuo maršrutizatoriaus ir per dvi sienas atsisiuntimo greitis išliko neblogas.
Mobili interneto prieiga galima per 3G/HSPA+ (iki 42 Mb/s) ir LTE Cat. 4 (150 Mb/s) tinklus. Palaikoma daug FDD-LTE ir du TDD-LTE diapazonai.
Navigacijai yra numatyti GPS ir GLONASS, kurie nudžiugino puikiu signalo priėmimu ne tik atvirose erdvėse, bet taip pat ir patalpoje. Ryšys su palydovais užmezgamas greitai ir neprarandamas net miške.
GSM ryšys ir garsiakalbiai
Išmaniajame telefone įrengti trys mikrofonai ir tai padaryta ne be reikalo: pašnekovai tikrai jus labai gerai girdės, foninis triukšmas taip pat slopinamas neblogai. Pokalbių garsiakalbis tinkamai susidoroja su savo užduotimi: pašnekovas girdimas gerai ir nėra jokių metalinių tonų.
Pagrindiniai garsiakalbiai yra apatinėje išmaniojo telefono dalyje ir skleidžia stebėtinai gerą garsą, ypač aukšto dažnio – iki 50 proc. garsumo visiškai nesigirdi iškraipymų. Žemų dažnių nesigirdi, bet telefonui tai yra atleistina. Ausinėse muzika skamba ne blogiau nei bet kuriame kitame šiuolaikiniame įrenginyje su 3,5 mm lizdu.
Kameros
Priekinis „OnePlus One“ fotoaparatas gali daryti iki 5 megapikselių (2592×1944 pikselių) rezoliucijos nuotraukas. Galinė 13 megapikselių kamera naudoja „Sony“ jutiklį ir turi dvigubą LED blykstę. Su ja taip pat galima įrašyti „Ultra HD 4K“ (3840–2160 pikselių) vaizdą su 30 kadrų per sekundę dažniu arba „Full HD“ (1920 x 1080 pikselių) rezoliucijos vaizdo įrašą su 60 fps. Kamera turi sulėtinto filmavimo režimą (1280 x 720 pikselių, 120 fps).
Našumas
„OnePlus One“ našumą užtikrina keturių branduolių „Qualcomm Snapdragon 801“ procesorius su grafikos lustu „Adreno 330“, kartu su 3 GB operatyviosios atminties. Išmaniojo telefono išleidimo metu toks komponentų rinkinys buvo geriausias iš įmanomų, bet nuo tada jau praėjo metai ir atsirado naujų lustų, pvz. „Apple A8“, „Qualcomm Snapdragon 805“, 810.
„Snapdragon 801“ kinų išmaniajame telefone kenčia nuo spartos ribojimo šiek tiek ilgesnės apkrovos metu, be to dauguma ankstesnės kartos flagmanų su tuo pačiu lustu parodo žymiai geresnius našumo rezultatus. Tačiau praktikoje skirtumas nėra pastebimas – net žaidimai veikia puikiai, o dėl labai greito „eMMC 5.0“ kaupiklio visos nuskaitymo ir įrašymo operacijos (programų atidarymas, sistemos paleidimas ir t. t.) atliekamos nedelsiant. Problemos juntamos tik į naršyklėje: kai kurie puslapiai prasukami su pastebimu stabdymu. 3 GB atminties leidžia vienu metu atidaryti daug programų ir nesirūpinti, kad tai atsilieps aparato darbui.
„OnePlus One“ našumo teste „AnTuTu“ surinko 47 123 taškus.
Išmaniojo telefono baterijos talpa nudžiugino – 3100 mAh. „OnePlus One“ be įkrovimo leidžia 15 valandų žiūrėti „Full HD“ vaizdo įrašus ir 16–19 valandų naršyti internete per Wi-Fi, nustačius vidutinį ekrano ryškumą.
Išvados
„OnePlus One“ paliko neblogą bendrą įspūdį – nemalonūs trūkumai yra tik procesoriaus spartos ribojimas ir „microSD“ kortelių lizdo nebuvimas, tačiau mažai žinomo kinų gamintojo praėjusių metų 64 gigabaitų modelio versija kainuoja beveik tiek pat kaip „Samsung Galaxy S5“. Nors telefonas neatrodo blogesnis už konkurentų paėjusių metų flagmanus, bet internete galima rasti skundų dėl „negyvų“ pikselių arba ekrano laikino neregavimo į prisilietimus, todėl gerai pagalvokite prieš pirkdami.