Taivano įmonės atstovai prieš mėnesį tikino: geriausias pasaulyje telefonas dar pagerėjo. Pačiupinėjus galima teigti: HTC nemelavo. Tik ar tikrai pagerėjimas toks stiprus, kad už jį verta mokėti 2300 litų? Tai jau visai kitas klausimas. Išsinagrinėkime viską po kauliuką.
Taivano įmonės atstovai prieš mėnesį tikino: geriausias pasaulyje telefonas dar pagerėjo. Pačiupinėjus galima teigti: HTC nemelavo. Tik ar tikrai pagerėjimas toks stiprus, kad už jį verta mokėti 2300 litų? Tai jau visai kitas klausimas. Išsinagrinėkime viską po kauliuką.
Pradėkime nuo korpuso. Korpusų kokybė ir dizainas yra tradiciškai viena iš stipriausių HTC įrenginių pusė. Net ir pigesnieji įrenginiai būna labai malonūs delnui – tai ką gi kalbėti apie naujausią flagmaną?
Turėjusieji progą rankose paturėti pernykštį „HTC One“ modelį tikriausiai prisimena puikius aliuminio korpusus, apdirbtus taip, kad atrodytų, jog jie nupurkšti smėliu. Ką būtų galima dar patobulinti? Pasirodo, galima – tereikia, kad korpusas atrodytų prabangesnis. O atrodo jis taip pat gerai, kaip ir aukštos kokybės virtuvės technikos dalys iš šveisto plieno. Nors veikiausiai žavėjimasis šveistu metalu yra subjektyvus. Tiesa, šio telefono korpusas nėra iš plieno – tai labai jau prastai su telefonais suderinamas metalas. Iš tikrųjų korpusas ir vėl yra aliuminis, o štai sugebėjimas jį apdoroti – vertas aukso. Aplodismentai ir ovacijos atsistojus.
© DELFI (Š. Mažeikos nuotr.)
Kalbant ne apie metalo apdorojimą, o apie korpuso elementus, naujasis ir senasis telefonas skiriasi gana nedaug (nors tikrai kur kas daugiau nei skiriasi „Galaxy S4“ nuo „Galaxy S5“). Pats didžiausias ir svarbiausiais skirtumas – nugarėlėje atsiradusi antra kamera. Apie jos funkcijas – kiek vėliau. Šiek tiek pamažėjo telefono kolonėlės korpuso viršuje ir apačioje. Ir viršutinė briauna užpildyta plastiku – panašu, kad po juo paslėpti tam tikri elementai, kurie, deja, Lietuvoje nėra funkcionalūs – apie juos taip pat šiek tiek vėliau. Telefono kairėje briaunoje – stalčiukas SIM kortelei. Beje, kortelė jau yra nebe įprastu tapusio „microSIM“ formato, o sumažinta iki „nanoSIM“ - taigi, naujiems šio telefono savininkams teks dar kartą apsikarpyti kortelę.
Dešinėje briaunoje – stalčiukas „microSD“ kortelei ir garsinimo/tylinimo mygtukai. Pastarieji yra turbūt vieninteliai korpuso elementai, šiek tiek kenkiantys vientisumui – jie truputėlį per daug išsikiša į išorę.
Bet štai paradoksas – nors tai yra pats smagiausias korpusas, kokį teko kada nors laikyti rankoje, dar daugiau malonumo teikia jo paslėpimas specialiame „Dot View“ dėkle (pagamintame tų pačių HTC). Nugarėlę ir briaunas dengia puskietis plastikas, o ekraną – guminis dangtelis, išvarpytas skylutėmis. Ir šios skylutės skirtos kovai su tradiciškai silpnesne HTC telefonų puse – akumuliatoriaus ilgaamžiškumo stoka. Taivaniečiai apskaičiavo, kad didelę dalį akumuliatoriuje saugomos energijos „nusiurbia“ nuolatiniai telefono ištraukinėjimai iš kišenės ir tikrinimas, kiek šiuo metu valandų. O naujoviškas HTC dangtelis sumažina dalį tokių „energetinių išlaidų“. Visų pirma, jeigu telefonas traukiamas tik norint sužinoti laiką ir/ar orą, tam net dangtelio atidarinėti nereikia – užtenka porą kartų pirštu bakstelėti ir per skylutes dangtelyje pamatysite laiką, temperatūrą ir piktogramą, atvaizduojančią tos akimirkos orus. Be to, dangtelio atidarinėti nereikia ir kai jums skambina – per dangtelį matosi, kas skambina, o atsiliepti galima tiesiog glaudžiant telefoną prie ausies, jokių mygtukų nemaigant.
Didžiausias trūkumas – toks dėklas nėra standartinės komplektacijos dalis, už jį teks susimokėti papildomai. Amerikiečių parduotuvėse jis kainuoja visus 50 dolerių. O kas telefone pasikeitė iš techninės pusės? Visų pirma, taivaniečiai nesugebėjo atsispirti pasaulinei tendencijai – pamažu didinti ekrano įstrižainę. Susidaro įspūdis, tarsi mūsų, vartotojų, kišenės ir delnai auga kasmet po kelis milimetrus. Dabar ekranas yra lygiai 5 colių įstrižainės. Ankstesnis modelis buvo 4,7 colio įstrižainės. O tai reiškia, kad išlaikius tą pačią ekrano raišką - „FullHD“ (1080 x 1920 taškų), kiekvienas taškas padidėja ir jų tankis colyje sumažėjo nuo rekordinio 469 iki 441. Lyg ir būtų pablogėjimas, nors „Apple“ dar prieš ketverius metus pristatant „iPhone4“ sakė, kad jų „Retina“ ekrane neįmanoma įžiūrėti taško neginkluota akimi. O taškų tankis tada buvo „vos“ 326. Apskritai priekaištų ekrano („Super LCD3“ technologijos) kokybei sugalvoti būtų sunku.
Svoris paaugo nuo 143 iki 160 gramų – santykinai nedaug, įvertinus, kad korpusas ne iš putplasčio. Į plotį telefonas didėjo labai nežymiai – nepilnai dviem milimetrais. Už tai pailgėjo devyniais milimetrais. Storis padidėjo vos dešimtąja centimetro dalimi. Taigi, dabar naujojo flagmano išmatavimai yra 137,4 x 68,2 x 9,3 mm.
Kalbant apie naujojo HTC gaminio našumą, jam lygių šiuo metu rinkoje nėra: „AnTuTu“ našumo matavimo testas pateikia stulbinantį rezultatą – apie 37 000 taškų. Įdomu tai, kad šis rezultatas pasiekiamas naudojant lygiai tokius pačius, tokių pačių parametrų techninius komponentus, kaip ir „Samsung Galaxy S5“, tačiau analogiškas našumo matavimo testas pastarajame įrenginyje yra maždaug 1000 taškų mažesnis. Kodėl? Todėl, kad HTC šiek tiek sukčiauja – telefonas, pastebėjęs, kad įjungiama našumo matavimo programa, perjungia telefoną į „Extreme“ našumo režimą, kuris yra negailestingas akumuliatoriui. Bet toks sukčiavimo būdas nėra slepiamas nuo vartotojo – per nustatymus galima tą patį režimą įsijungti ir patiems, jeigu pagrindinis reikalavimas yra našumas, o akumuliatoriaus veikimo laikas nėra aktualus klausimas (tiesa, kol kas padidinto našum ofunkcija prieinama tik Kinijoje parduodamiems telefonams, bet po programinės įrangos atnaujinimo ji bus prieinama ir kitiems). Tik štai labai sunku būtų sugalvoti priežastį, dėl kurios reikėtų tokio stulbinančio našumo – „Android“ sistemoje dar neteko matyti programėlių, kurios pareikalautų daugiau našumo už žaidimus, o šioje kategorijoje vienas iš lyderių, „Real Racing 3“ ir be ekstremalaus našumo režimo veikia be menkiausių skunų, kad telefonas per lėtas.
Kita vertus, jeigu situacija yra priešinga – jeigu galimybės įkrauti telefoną nėra, akumuliatorius balansuoja ties gyvybės ir mirties riba, o telefono savininkui reikia sulaukti svarbaus skambučio ar žinutės, galima persijungti į kitą kraštutinumą – ekstremalų energijos taupymo režimą, kuris išjungia visas nebūtinas paslaugas ir smarkiai padidina akumuliatoriaus gyvavimo laiką – panašią funkciją beveik tuo pačiu metu pristatė ir „Samsung“ su savo naujuoju flagmanu.
Turbūt pati įdomiausia naujojo telefono savybė yra kamera. Tiksliau, dvi kameros galinėje sienelėje. Nors visų skaitmeninių kamerų gamintojai sunkiai pasiduoda pagundai nedalyvauti megapikselių lenktynėse ir dabar artėja link dviejų dešimčių MP jutiklių telefonuose (o „Nokia“ jau kirto ir 40 MP ribą), patys jutikliai vargu ar didėja, diafragmos skersmuo, lemiantis jutiklį pasiekiančių fotonų kiekį, taip pat neviršija f/1,8, todėl prasto apšviestumo sąlygomis tokių „megapikselių lyderių“ nuotraukos paprastai būna prastos kokybės, triukšmingos (tiesa, išimtis šiuo atveju yra jau minėti „Nokia“ aukščiausios klasės telefonai). HTC dar praėjusiais metais pasirinktas kelias – jutiklyje esančių šviesai jautrių taškų kiekį sumažinti, tokiu būdu padidinant kiekvieno individualaus taško plotą ir tuo pačiu sumažinant nuotraukų triukšmingumą ne idealaus apšvietimo sąlygomis. Dėl to „HTC One (M8)“ gali girtis tik 5 MP jutikliu. Tiksliau, HTC tai vadina ne megapikseliais, o ultrapikseliais, taip stengiantis išskirti ne taškų kiekį, o dydį.
Kalbant apie antrąją kamerą, ji telefonui reikalinga tam, kad būtų nustatomas „scenos gylis“, kitaip tariant, telefonas įgyja erdvinį matymą ir žino, kokiu atstumu nuo telefono yra fotografuojami objektai. Arba kažkuria prasme tai būtų galima vadinti 3D fotografavimu – prieš keletą metų buvo pradėję plisti HTC ir LG telefonai su 3D ekranais ir 3D kameromis, tačiau jie nieko nesudomino. Tai kuo gi šis kartas išskirtinis? Daugiausiai – tuo, kad erdvinio matymo pagrindinė paskirtis pasikeitė – HTC mano, jog vartotojui kur kas svarbesnė yra galimybė kurti ne 3D, o meniškas nuotraukas, kuriose būtų galima atkartoti specializuotiems fotoaparatams su kokybiškais objektyvais būdingą „Bokeh“ efektą, kuomet išblukinami objektai, esantys arčiau ir toliau plokštumos, į kurią fokusuojamasi – naujasis taivaniečių telefonas taip pat sugeba tai padaryti. Jau užfiksavus vaizdą. Kitaip tariant, iš vieno užfiksuoto vaizdo galima išpešti kelis visiškai skirtingus vaizdus, kuriuose akcentuojami visai kiti dalykai. Nors bebandant išaiškėjo, kad vaizdas aplink pasirinktą objektą išblukinamas ne visai „sąžiningai“, kaip tai būtų daroma fotografuojant veidrodiniu fotoaparatu – daugiau panašu, jog ties pasirinktu tašku esantys objektai paliekami fokusuoti, o viskas, kas yra toliau – netgi jei jie patenka į fokusavimo plokštumą – yra išblukinami.
Žinoma, turint dvi kameras nebūtų išmintinga nesuteikti galimybės fiksuoti 3D nuotraukas – šiuo atveju nuotraukoms gali būti suteikiamas 3D efektas, pasireiškiantis telefoną vartant (pats vaizdas ekrane lieka dvimatis, tačiau vartant įrenginį nežymiai keičiamas kampas, iš kurio vaizdas matomas). Tačiau ši nuotraukų apdorojimo funkcija yra labai tolima nuo tobulumo – visų pirma, nereikia tikėtis stebuklo – tokios nuotraukos skirtos peržiūrinėti tik tame pačiame ar tokiame pačiame telefone. Antra, 3D efektas pritaikomas netobulai – fotografuojant žmones jis gali sukurti labai jau keistų kūno iškraipymo efektų. Nors fotografuojant negyvus objektus, kurių iškraipymui nesame tokie jautrūs, trimačio vaizdo netobulumą galima toleruoti.
Grįžkime prie jau minėto viršutinėje telefono briaunoje esančio plastikinio intarpo. HTC stipriai vysto telefono ir televizijos integravimą, o jau pernykštis telefono modelis teikė galimybė telefoną naudoti ne tik kaip nuotolinio valdymo pultelį, bet ir gauti informacijos apie matomas laidas, matyti numatomą TV programą ir panašiai. Deja, tokia paslauga buvo skirta didesnėms už Lietuvą rinkoms – daugiausiai JAV, Jungtinei Karalystei. Mat tam reikalingas sutarimas tarp TV paslaugų teikėjų ir HTC.
Naujame telefone šios funkcijos išplėstos – tikinama, jog telefono naudotojas gaus įdomių laidų rekomendacijas priklausomai nuo to, kokias laidas žiūrėjo anksčiau, nors užsienio apžvalgininkai skundžiasi, jog ši funkcija net ir didžiosiose šalyse veikia toli gražu ne tobulai, o mūsų šalelėje ji ir apskritai neveikia, be to, neverta tikėtis, kad ji apskritai kada nors bus teikiama.
Kaip jau minėta pačioje pradžioje, telefono kaina Lietuvoje – apie 2300 litų, „Dot View“ dėkliukas kainuos dar mažų mažiausiai 150 litų. Ar jis vertas šių pinigų? Jeigu sau tokį klausimą užduodate, vadinasi, ne. O jei jums svarbu turėti geriausią telefoną, kurį galima įsigyti šiandien – be jokios abejonės verta.
