Geriausiomis rinkoje telefonų fotokameromis besigirianti „Nokia“ nuolat sulaukia konkurentų bandymų nugvelbti šį titulą. Viena paskutinių pirštinę suomiams metė „Sony“, išleidusi naująjį flagmaną „Xperia Z1“. Tad ko vertos „Sony“ pagyros ir ką sugeba apžvalgininkų liaupsinama 41 mln. tšk. raiškos kamera telefone „Lumia 1020“?
Geriausiomis rinkoje telefonų fotokameromis besigirianti „Nokia“ nuolat sulaukia konkurentų bandymų nugvelbti šį titulą. Viena paskutinių pirštinę suomiams metė „Sony“, išleidusi naująjį flagmaną „Xperia Z1“. Tad ko vertos „Sony“ pagyros ir ką sugeba apžvalgininkų liaupsinama 41 mln. tšk. raiškos kamera telefone „Lumia 1020“?
Telefonai „Nokia Lumia 1020“ ir „Sony Xperia Z1“
Irmanto Gelūno / 15min.lt nuotr.
Bet prieš pereinant prie įdomiosios dalies, žvilgtelėkime į pačius išmaniuosius telefonus. Abu jie – aukščiausios klasės, tad nieko nuostabaus, kad telefonai surinkti kokybiškai, naudotos geriausios rinkoje detalės ir technologijos. Žinoma, ir kaina jų atitinkama – abu įrenginiai kainuoja apie 2,3 tūkst. Lt.
„Lumia 1020“ – vienas naujausių „Nokia“ flagmanų, neseniai pasirodęs Lietuvos parduotuvių lentynose, kuriame įdiegta „Windows Phone 8“ operacinė sistema. Vientisą polikarbonato korpusą turinčio telefono priekyje – 4,5 colio (11,4 cm) įstrižainės 768 x 1280 tšk. raiškos AMOLED ekranas, kurį nuo įbrėžimų ir skilimų saugo „Gorilla Glass 3“ stiklas. Paprasčiau sakant, tiek ekrano raiška, tiek kokybė nenuvils net pačių išrankiausių.
Ypač spartų veikimą užtikrina dviejų branduolių 1,5 GHz taktinio dažnio „Qualcomm Snapdragon S4“ procesorius ir 2 GB operatyvinės atminties, o duomenims saugoti skirta 32 GB vidinės atminties (jos išplėsti „microSD“ kortele galimybės nėra). Integruota 2 tūkst. mAh talpos baterija, telefoną naudojant intensyviai, turėtų atlaikyti visą dieną, bet vakare ją jau teks įkrauti. Vidutiniškai naudodamas aš jį kroviau kas maždaug dvi dienas.
Šios apžvalgos ašis – 41 mln. tšk. raiškos „PureView“ kamera su „Carl Zeiss Tessar“ objektyvu ir optinio vaizdo stabilizavimo sistema. Skamba daug žadančiai.
Beje, nugarinėje dalyje įmontuota kamera yra kelis milimetrus atsikišusi. Galima tai vadinti stiliaus detale, kuri daugeliui matyt nesukels nepatogumų, bet mane tas atsikišimas erzino. Nežinau, kodėl – gal tiesiog esu pernelyg įpratęs prie taisyklingų stačiakampių telefonų, be jokių įmantrių korpuso padailinimų.
Todėl „Xperia Z1“ rankoje gulėjo kur kas patogiau. Tiesi, lygi, plona, taisyklinga „plytelė“ ir jokių ten atsikišimų.
„Android 4.2 Jelly Bean“ operacinę sistemą naudojančio telefono priekyje – 5 colių (12,7 cm) įstrižainės „Full HD“ raiškos (1080 x 1920 tšk.) TFT ekranas, padengtas įbrėžimams atspariu stiklu (deja, ne „Gorilla Glass“...). Teoriškai AMOLED ekranas yra geresnis už TFT, bet praktiškai jie atrodo (ir rodo) kone identiškai.
Žvėrišką spartą užtikrina keturių branduolių, 2,2 GHz taktinio dažnio „Qualcomm Snapdragon 800“ procesorius ir 2 GB operatyvinės atminties, o failams saugoti skirta 16 GB vidinės atminties (ją galima išplėsti „microSD“ kortele). Telefoną maitina 3 tūkst. mAh talpos baterija, kurią naudojant taupiai (kaip tai daryti pataria pats telefonas) galima ir 4–5 paras ištempti. Smarkiai kankinant, žinoma, daugiau paros nesitikėkite (nors baterija talpesnė, reiklesnis procesorius bei ekranas padaro savo).
Na ir, žinoma, „Sony“ pasididžiavimas – 20,7 mln. tšk. raiškos „G Lens“ kamera. Bet užteks tų skaičių – keliaujame fotografuoti!
Akis prieš akį
Taigi vieną darganotą rudens savaitgalio popietę su šiais telefonais išsiruošėme į vaizdų medžioklę šalia Belmonto krioklių. Tekantis vanduo, lapus numetę medžiai, vis dar žaliuojanti žolė, šviesus, bet debesuotas, dangus – ko daugiau reikia?
Dėl lygybės, visos nuotraukos buvo fiksuojamos naudojant automatinius nustatymus, išjungus blykstę. Kai kuriose nuotraukose detalumą parodo iškirptos ir padidintos smulkios detalės (priartinta vieta pažymėta raudonai).
Pirmasis objektas – ant tilto įsimylėjėlių užkabinta ir jau parūdyti spėjusi spyna.
Nors telefono ekrane žymaus skirtumo nesimatė, perkėlus nuotraukas į kompiuterį skirtumai tapo akivaizdūs:
Kraštovaizdį su kriokliu abu telefonai užfiksavo labai panašiai. Skirtumų galima įžvelgti nebent priartinus atskiras detales, tiesa, situacija dviprasmiška: žolės ir medžiai ryškesni „Lumia 1020“ nuotraukose, o štai kriokliu besigrožinčių žmonių siluetai, nors blyškesni, tačiau natūraliau atrodo „Xperia Z1“ nuotraukoje:
Netoliese tekančius vandens „laiptus“ ryškiau ir spalvingiau įamžino „Lumia 1020“. Tykštantis vanduo abiem atvejais atrodo panašiai išblukęs:
Apsamanojusi siena ryškiau bei sodriau vėlgi atrodo „Lumia 1020“ fotografijoje. Tuo galima įsitikinti priartinus nedidelį samanos kuokštą:
Dar labiau suvešėjusias samanas nufotografavau ir iš arčiau. Kažin, tokio detalumo užtektų augalus tyrinėjantiems biologams?
Kaip fotoaparatai reaguos nukreipti į nesmarkiai apsiniaukusį dangų? „Lumia 1020“ jį nudažė melsvai, o „Xperia Z1“ pasirinko pilkus atspalvius:
Šungrybių porelę „Lumia 1020“ taip pat įtaisė sodriai žalioje pievoje, tiesa, natūralesnes spalvas parinko „Xperia Z1“ – žolė rudenį, deja, nebe tokia ryškiai žalia, kaip pavasarį...
Prisėdus ant suoliuko akį patraukė už keliolikos metrų fontane besimaudančios moterys (deja, tai tik statulos...). Aplinką užfiksavau įprastu režimu, o maudynes – skaitmeniniu būdu priartinęs vaizdą. „Lumia 1020“ detalumu pranoko konkurentą:
Ten pat pabandžiau „nutraukti“ panoraminį vaizdą. „Lumia 1020“ šią užduotį atliko įprastai – fotografuodamas kelis atskirus kadrus ir vėliau juos sujungdamas į vieną bendrą panoramą. Perprasti „Xperia Z1“ sumanymą prireikė šiek tiek laiko: laikant fotografavimo mygtuką, aparatą reikėjo greitai apsukti nurodoma kryptimi. Telefoną sukant lėčiau, jis atsisakydavo kurti panoraminę nuotrauką, pranešdamas, kad įvyko klaida. Rezultatai štai tokie:
Na, o desertui – nakties vaizdas. Abu telefonai patys suprato, kokia sukta užduotis jų laukia, tad nustatymų keisti neprireikė. Atlikęs po kelis bandymus, išrinkau geriausiai pavykusius kadrus. Tenka pripažinti, skirtumai nedideli, bet jei reikėtų rinkti nugalėtoją, aš balsuočiau už kairįjį:
Abu telefonai turi ir savitų funkcijų pluoštą: fiksuoti kelis–keliolika kadrų per sekundę ir sujungti juos į vieną, leisti išsirinkti geriausią ar sukurti judesio nuotrauką, panaikinti nepageidaujamus objektus ar fotografavimo metu pridėti efektų... Bet, kad ir kaip įmantriai tai skambėtų, retas knisasi po nustatymus, kai reikia užfiksuoti nuotrauką. Na, nebent iš anksto žinai, ko nori. Arba tiesiog užsimanai pažaisti. Pavyzdžiui, sugalvoji į Belmontą atgabenti virtualų dinozaurą, kuris stūgauja ant nieko nenutuokiančių praeivių:
